Kiekvienais metais pensijos indeksuojamos ar perskaičiuojamos nuo sausio mėnesio. Kadangi šiuos duomenis „Sodra“ jau paskelbė, galima palyginti, ar pensijos augo sparčiau už kainas, ar jos pasiekė valdžios žadėtą lygį.
Infliacijos įtaka pensijų vertei
Statistikos departamento duomenimis, vasarį kainų augimas Lietuvoje, arba metinė infliacija sudarė 14 proc. Jai daugiausia įtakos turėjo šilumos, degalų, daržovių, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, kietojo kuro, gaminių ir medžiagų būsto priežiūrai ir remontui, dujų, duonos ir grūdų produktų, maitinimo paslaugų, elektros kainų padidėjimas. Lietuvos bankas prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija mūsų šalyje šiemet gali siekti nuo 10,5 proc. iki 11 proc.
Vidutinė metinė infliacija skaičiuojama kaip kiekvieno mėnesio infliacijos rodiklio vidurkis. Jeigu į antrą metų pusę mėnesinės infliacija mažės, tai ir bendras vidutinės infliacijos rodiklis bus mažesnis. Vis dėlto kiekvienas žmogus turi asmeninę infliaciją. Kiekvienas iš mūsų perkame skirtingas prekes ir paslaugas, dėl to ir jų brangimą jaučiame skirtingai. Jeigu žmogaus pajamos mažos, o daugiausia pinigų jis išleidžia maistui ir būstui išlaikyti, tai jo infliacija gali būti gerokai didesnė, nei skelbiama statistikų. Taip yra dėl to, kad daugelis maisto produktų ir energijos išteklių brango sparčiau nei kiti dalykai.
Kaip žinoma, bene daugiausia žmonių, patenkančių į skurdo riziką yra tarp pensininkų. Senatvės ar kitos pensijos daugeliui iš jų yra vienintelis pajamų šaltinis.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai vaikų dienos centruose Lietuvoje
Valdžios pažadai ir realybė
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žadėjo, kad šiemet dešimtadaliu augs senatvės pensijos, didės ir vienišo asmens, našlių bei šalpos senatvės pensijos. Be to, vienišo asmens išmoką esą gaus daugiau žmonių (šios išmokas daugeliui žadama išmokėti kitą savaitę).
„Siekiame gerinti senjorų padėtį, mažinti socialinę atskirtį ir skurdą. Tikimės, kad tam pasitarnaus kitąmet sparčiau augsiančios pensijos, visiems vienišiems senjorams mokamos vienišo asmens išmokos ar našlių pensijos, didėsiančios priemokos mažiausių pensijų gavėjams, sudėtingą situaciją padės spręsti ir kompensacijos už būsto šildymą“, - tuo metu sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Ministerija žadėjo, kad vidutinė senatvės pensija padidės iki 465 eurų pensija su būtinuoju stažu - iki 489 eurų.
Neseniai „Sodra“ paskelbė, kiek, palyginti su praėjusių metų pabaiga, įvairios pensijos padidėjo šių metų pradžioje. Taigi, vidutinė senatvės pensija 2022 m. sausį Lietuvoje buvo 460 eurų - tai yra 5 eurais mažesnė, nei žadėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Jeigu tokia suma pensijos dydis bus mažesnis visus metus, tai susidarys 60 eurų skirtumas. Vidutinė pensija turintiems būtinąjį stažą sausį buvo 485 eurai - 4 eurais mažesnė, nei žadėjo ministerija. Per metus tai būtų 48 eurais mažiau nei žadėta. Šį sausį, palyginti su praėjusių metų gruodžiu, vidutinė senatvės pensija padidėjo 47,4 euro, arba 11,4 proc., o turinčių būtinąjį stažą - 45,1 euro, arba 10,2 proc.
Atsakydama į klausimą, kodėl pensijos nepadidėjo tiek, kiek buvo žadėta, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigė, kad paklaidą tarp prognozuotos ir faktinės vidutinės pensijos dydžių lemia dvi priežastys. „Pirma, šiek tiek pasikeitusi pensijos struktūra, t. y. pasikeitė bendrosios ir individualiosios pensijos dalių svoris vidutinėje pensijoje. Antra, „Sodra“ dar nebaigė įgyvendinti visų numatytų pakeitimų ir priemonių, lemiančių vidutinės metinės pensijos dydį. Pavyzdžiui, pensijų perskaičiavimas anksčiau gavusiems netekto darbingumo pensiją, kasmetinis pensijų dydžių naujinimas“, - paaiškino ministerija.
Pensijų skaičiavimo tvarkos pokyčiai
Labiausiai padidėjo neturinčių būtinojo stažo vidutinė pensija. Sausį, palyginti su praėjusiu gruodžiu, ji išaugo nuo 229,9 euro iki 294,1 euro. Tai yra 64,2 euro, arba beveik 28 proc. Paprastai kalbant, tie gyventojai kurie per visą gyvenimą dirbo trumpiau ir mokėjo mažiau įmokų, nuo šių metų pradžios gali pasigirti gerokai labiau išaugusiomis pensijomis. Taip nutiko dėl to, kad praėjusiais metais Seimas pakeitė pensijų skaičiavimo tvarką. Visų asmenų, kurie turėjo minimalųjį stažą (bent 15 metų), bet neturėjo būtinojo (32,5 metų), individualus stažas buvo prilygintas būtinajam. Po pensijų skaičiavimo pakeitimo taip pat aiškėja, kad tų žmonių, kurie per gyvenimą dirbo trumpiau, gaunama pinigų suma išaugo labiau nei tų, kurie triūsė ilgiau.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Darbo rinkos pasirinkimai senatvėje
„Citadele“ banko užsakymu „Norstat“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys rodo, kad Lietuvoje, sulaukę pensinio amžiaus pilnu etatu planuoja dirbti 12 proc., o dalį etato - 13 proc. gyventojų. Lyginant su kitomis Baltijos šalimis, kaimynių skaičiai kiek didesni - pilną darbo dieną dirbti ketina 17 proc. latvių ir 15 proc. estų, o nepilną - 14 proc. latvių bei 18 proc. estų.
„Likti darbo rinkoje ilgesnį laiką vyresnio amžiaus žmonėms leidžia geresnė sveikatos būklė, bet pasirinkimą dirbti ilgiau nei būtina lemia skirtingos priežastys. Vieni, dirbę aukštesnės kvalifikacijos darbą, nori save toliau realizuoti gerai pažįstamoje aplinkoje ir tikslingai išnaudoti per ilgus karjeros metus įgytą kompetenciją. Tuo tarpu kitai grupei priklauso gyventojai, kurie iš darbo rinkos negali pasitraukti dėl finansinės būtinybės, nes sukaupta senatvės pensija negali patenkinti visų jų poreikių“, - teigia Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę.
Psichologė, psichoterapeutė Sonata Vizgaudienė sutinka, kad finansinis saugumas - svarbi dedamoji, skatinanti žmogų toliau dirbti, net ir sulaukus pensijos. Visgi ne ką mažesnė dalis senjorų, psichologės teigimu, darbe pasilieka ir dėl socialinių aspektų - nori jaustis naudingi ir vertinami visuomenėje. Dažniausiai tokias priežastis nurodo tokių profesijų atstovai kaip gydytojai, universitetų profesoriai ir kiti mokslo srities atstovai, įmonių vadovai, siekiantys toliau bent kokia apimtimi dalyvauti verslo valdyme. Ekspertė pastebi ir teigiamą to aspektą - nuolatinė loginė stimuliacija ir socialiniai ryšiai naudingi senjorų psichologinei gerovei. Tyrimais įrodyta, kad geresni socialiniai ryšiai prisideda prie ilgesnės gyvenimo trukmės ir daro teigiamą įtaką fizinei ir psichologinei sveikatai.
„Pensija yra prilyginama senatvei, pasyvumui ir nurašymui. Vyresni žmonės siekia išlikti socialiai aktyvūs kuo ilgiau, todėl savo profesinę veiklą sieja su jaunatviškumu. Senjorams svarbu būti matomiems, svarbiems, pripažintiems - viso to netekti jiems atrodo baugu“, - paaiškina S. Vizgaudienė.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Kaip parodė apklausa, visiškai nebedirbti išėję į pensiją ketina 10 proc. respondentų Lietuvoje, dažniausiai šį atsakymą rinkosi 50-59 m. apklaustieji, kurie, tikėtina, jau yra pasiruošę pensijai.
Neapsisprendusių, ar dirbs, ar ne, procentas taip pat nemažas - Lietuvoje jis siekia 24 proc.
Asmeninė patirtis ir sistemos netobulumai
Klaipėdietė Irena (vardas pakeistas - A.D.), buvusi lietuvių kalbos mokytoja, įkopusi į devintą dešimtį, per mėnesį gaunanti 270 eurų pensiją, neslepia, kad po nepriklausomybės atkūrimo valstybė ją labai nuskriaudė. "Tai - garbingi ir taurūs žmonės, kurie visą gyvenimą mokė vaikus, niekam nesiskundė dėl nepriteklių ir dabar tų inteligentiškų žmonių gyvenimo pabaiga yra graudžiai skurdi. Irena mokykloje dirbo 33 metus. "Turėdavau 25 savaitines pamokas, kai normalus krūvis buvo 18 valandų per savaitę. Dar vėliau turėdavau ne mažiau nei 28 ar 30 pamokų per savaitę. Paskutinius penkerius metus prieš pensiją ariau, kaip kažin kas. Atlyginimas buvo labai geras. "Pamenu, klausiau buhalterės, o ji man sako, kad painiava didelė, dar nežinia, kaip čia viskas bus. Ji padavė man mano dokumentus ir aš pamačiau, kad ties įnašais į tuometę "Sodrą", kur kas mėnesį buvo mokėta po 100 rublių, parašyta: "Vienas litas", "Vienas litas", "Vienas litas". "Štai kokia baisi skriauda man padaryta.
"Bet, pasirodo, aš turiu valdžiai dar ir dėkoti už tai, kad man moka kone tūkstantį kartų daugiau, nei esu įmokėjusi, ir turiu atsiprašyti, kad taip ilgai gyvenu, esu veltėdė ir sėdžiu ant sprando jaunimui, kuris man tą pensiją uždirba. "Pamenu, dar dirbau savivaldybėje, kai buvo atvažiavęs vienas vidaus reikalų ministerijos viceministrų ir pristatinėjo projektą dėl pareigūnų darbo stažo. Tada buvo siūloma buvusiems milicininkams, kitiems teisėsaugos pareigūnams, taip pat gaisrininkams stažą skaičiuoti tik nuo nepriklausomybės metų. "Labai graudu, kad taip pasielgta su tais žmonėmis. Šiandien Lietuvoje minimalios pensijos dydis nėra nustatytas. "Tiesą sakant, žmonės, kurie neturi nei darbo stažo, nei gauna pensijos, jie vis tiek gauna tą patį, ką ir žmogus, visą gyvenimą atidirbęs, bet uždirbęs "minimumą". Nedirbusiems nieko skiriama bent jau ne mažiau. Taigi motyvacijos dirbti nėra jokios, nes mūsų teisės aktai neleidžia palikti žmogaus be pajamų.
Vaiko priežiūros atostogų įtaka pensijų stažui
Beje, šiemet "Sodra" perskaičiavo senatvės pensijas, kurios 450 tūkst. Sulaukę „Sodros“ laiškų apie 2016 m. sukauptą stažą kai kurie gyventojai nustebo: per praėjusius metus stažo pensijai jie sukaupė nepakankamai, nes prižiūrėjo vaikus. Tačiau aiškėja, kad dėl to galėjo nukentėti daugelis mamų ir tėčių, kurie buvo vaiko priežiūros atostogose ir per jas gavo motinystės (tėvystės) išmokas nuo pat 2000 m. ir anksčiau iki 2017 m. Tiksliau visi, kurių tuometinis oficialus darbo užmokestis prieš išmokos skyrimą buvo tiek mažesnis nei minimalioji mėnesinė alga (MMA) arba 380 Eur, tiek ir didesnis - pvz., siekė 949 Eur per mėnesį.
Kaip žinoma, pasirinkusiems motinystės (tėvystės) išmokas gauti 2 metus, pirmais ji būna 70 proc., o antrais - 40 proc. kompensuojamo užmokesčio dydžio. 40 proc. nuo 949 Eur yra mažiau nei 380 Eur - o kaip tik už tokią sumą, gautą visus 12 mėn., sukaupiama 1 metai pensijų stažo. Jeigu prieš išeidamas vaiko priežiūros atostogų žmogus buvo oficialus bedarbis, moksleivis arba studentas, atostogų metu jis buvo draudžiamas valstybės. Taigi atostogų metu jie sukaupė reikiamą pensijų stažą. Priešingai nei minėti darbuotojai, kurie dirbo ir mokėjo mokesčius.
„Sodros“ skaičiavimais, darbuotojui, kuris 30 metų dirbo gaudamas MMA dydžio atlyginimą, būtų skirta maždaug 189 Eur senatvės pensija. Jeigu iki 30 metų stažo jam pritrūktų 1 metų, kuriuos jis praleido prižiūrėdamas vaiką, tada jo pensija būtų 7,3 Eur mažesnė, o jeigu 2 - 12,6 Eur mažesnė. Praradimai būtų dar pastebimesni tiems asmenims, kurie nesukauptų stažo per visą karjerą uždirbdami daugiau nei MMA. Nesunku suskaičiuoti, kad išėjęs į pensiją toks žmogus vien per pora metų prarastų 175,2 Eur (7,3 Eur x 24 mėn.).
„Sodros“ atstovas Rytas Stalnionis paaiškino, kad pensijos dydis priklauso ne tik nuo sukaupto stažo, bet ir turėtų pajamų. Konkrečiu atveju pensijos dydis turint 30 ir 29 ar 28 metus stažo šiek tiek skirsis, tačiau šis skirtumas turėtų būti panašus - apie 3,5-7 proc. „Norime priminti, kad antrais metais vaiko priežiūros atostogų metais tėvai gali dirbti ir turėti papildomų pajamų, o nuo 2017 m. tėvai, kurių mėnesinės pajamos yra mažesnės už MMA yra papildomai draudžiami valstybės lėšomis suma, trūkstama iki vienerių metų stažo. Vyksta ir diskusijos, kaip spręsti anksčiau nei 2017 m. į šias aplinkybes pakliuvusių tėvų situaciją“, - komentavo jis, tačiau negalėjo pasakyti, kiek tokių asmenų gali būti.
Ministerijos pozicija
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neatsakė į klausimą, ar teisinga yra tokia tvarka, kai nedirbantys ir valstybės (už kitų mokamus mokesčius) draudžiami gyventojai per vaiko priežiūros atostogas sukaupia pensijų draudimo stažą, o dirbantys ir mokantys mokesčius, nesukaupia. Ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas paaiškino, kad tokia tvarka galiojo iki 2017 metų ir tik tiems asmenims, kurių motinystės (tėvystės) pašalpos dydis buvo mažesnis nei MMA per mėnesį. „Šiuo metu situacija yra pasikeitusi“, - tikino jis. Vedėjo teigimu, asmenų, nesukaupusių pensijų draudimo stažo tik dėl to, kad buvo vaiko priežiūros atostogose, „tikėtina, nebus“.
Vilniaus universiteto profesorius Teodoras Medaiskis svarstė, kad išaiškėjusi socialinio draudimo sistemos spraga yra taisytina. Jo teigimu, tokia paradoksali situacija susidarė dėl to, kad buvo laikomasi dviejų svarbių principų: motinystės ir tėvystės apsaugos, t. y., kad valstybė draudžia vaikus prižiūrinčius asmenis ir kad socialinės garantijos turi priklausyti nuo sumokėtų įmokų.
„Galbūt ir būtų prasminga svarstyti, kad už laikotarpį, kai buvo gaunama motinystės (tėvystės) išmoka, sukauptas pensijų stažas būtų sulygintas. Na, kad dirbusieji ir įmokas mokėję asmenys už vaiko priežiūros laikotarpius turėtų bent ne mažesnį stažą nei tie, kurie tuo metu buvo draudžiami valstybės. Juo labiau, kad atitinkama tvarka įsigaliojo nuo 2017 m.“ - komentavo profesorius. Jo nuomone, tokia tvarka galėtų būti taikoma ir į praeitį. „Taip būtų išspręsta problema ir ateityje nekiltų klausimų dėl tvarkos teisingumo. Geriau tai padaryti vėliau negu niekada“, - paklaustas, kodėl nė viena ankstesnė valdžia nepastebėjo tokios neteisybės, svarstė pašnekovas.
Pajamų įtaka pensijos dydžiui
Komisijos narys DELFI pasakojo, kad dėl kelių eurų, uždirbtų rinkimų komisijoje, neteko daugiau nei 100 eurų savo pensijos. „Dirbau rinkimų komisijoje, už kurią moka pinigus. Aš esu kariškis, dabar pensijoje, gaunu pensiją ir kadangi esu nedirbantis, gaunu bazinę pensiją iš Sodros - 118 eurų. Kadangi gavau pajamų 2,37 euro už rugsėjo mėnesį, tai man ir nuskaičiavo 118 eurų, kadangi tai yra pajamos, vadovaujantis įstatymais. Toks gyvenimas“, - juokėsi komisijos narys. Jis teigė, kad daugiau darbu komisijoje nesusivilios: „Man dabar už spalį vėl atskaičiuos, nes dabar man sumokėjo jau 75 eurus, tai čia yra jau labai didelės pajamos. Būčiau žinojęs, kad taip bus, tai tikrai būčiau nėjęs. Dabar jau žinau ir į jokią komisiją manęs daugiau niekas neįvilios. Išeina taip, kad tie žmonės, kurie padeda valstybei, savo pinigais net remia šitą dalyką.“
VRK pataria komisijos nariams patiems pasidomėti, kiek sumažės jų pensijos. „Jei komisijų nariai gauna išankstines senatvės pensijas ar kitas pensijas bei rentas, nedarbo, motinystės (tėvystės) pašalpas ar kitas išmokas, kurių mokėjimas yra susijęs su gaunamomis pajamomis, turi atkreipti dėmesį į tai, kad atlygis už darbą rinkimuose gali daryti įtaką jų gaunamų išmokų dydžiui. Kiekvienu atveju toks asmuo turėtų pasidomėti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame skyriuje, taip pat kitose įstaigose, iš kurių gauna išmokas, ar gautas darbo užmokestis už darbą rinkimų komisijoje nedarys įtakos jų gaunamų pajamų mažėjimo gaunant pensijas, rentas, motinystės (tėvystės) pašalpas ir kitas išmokas“, - rašoma VRK atmintinėje komisijos nariams.
Konservatorius Mantas Adomėnas, pastebėjęs šią problemą, teigė, kad pensijos turėtų būti žmonėms grąžintos, nes tai yra neteisybė jų atžvilgiu ir varžo jų demokratines teises. „Mes čia susiduriame su tokiu formalistiniu įstatymo nuostatų taikymu. Čia galima matyti, jog jeigu pensininkams bus nurėžinėjamos pensijos dėl to, kad jie dalyvauja rinkimų komisijų veikloje ir gauna ten pajamas, bus apribota jų teisė dalyvauti šios labai svarbios demokratijai institucijos veikloje. Kitą kartą bus keliamas klausimas, ar aš galiu sau leisti tokį dalyką ir galiu sau leisti atlikti šią tarnybą. Čia galima matyti ir jų kaip piliečių teisių dalyvauti demokratiniame procese apribojimą. Tai yra labai ypatinga vienkartinė tarnystė kas keletą metų, kuri nesukuria nuolatinio pajamų srauto“, - kalbėjo M. Adomėnas.
Pasak jo, pensijos žmonėms turėtų būti grąžintos: „Turėtų būti politinis sprendimas, kad tiems žmonėms, kuriems yra nurėžtos pensijos, jos turi būti grąžintos, nes tai yra neteisybė jų atžvilgiu. Reikia sprendimo, kad tokio pobūdžio pajamos nebūtų laikomos darbo pajamomis.“
Valstybės parama gausioms šeimoms
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, ką valstybė garantuoja gausioms šeimoms. „Gausios šeimos yra mūsų valstybės stiprybė ir ateities pamatas. Labai svarbu, kad šeimos drąsiai ryžtųsi susilaukti daugiau vaikų, žinodamos, jog valstybė yra jų partnerė - padedanti, palaikanti ir kurianti saugią aplinką auginti vaikus. Didesni vaiko pinigai. Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokama išmoka vaikui arba kitaip - vaiko pinigai. Jie priklauso iki vaikas sulaukia 18 metų. Nuo 2026 m. išmoka vaikui - 129,5 euro. Vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat vaikams, turintiems negalią, prie vaiko pinigų skiriama ir papildoma 76,2 euro dydžio išmoka per mėnesį.
SVARBU. Papildomai skiriant išmoką vaikui gausiai šeimai, pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje, yra įskaitomi į savo šeimos sudėtį, nevertinant jų gaunamų pajamų. Didesnė vienkartinė išmoka gimus vaikui. Kiekvienam gimusiam vaikui Lietuvoje išmokama vienkartinė išmoka. Vienkartinė išmoka vaikui nuo 2026 m. pradžios padidėjo iki 814 eurų, o nuo 2026 m. birželio 1 d. Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, tenkančias asmeniui, į pajamas nėra įskaitomi vaiko pinigai (tiek universali, tiek papildomai skiriama išmoka vaikui) ir, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus, 25-40 proc. Mamadieniai/tėvadieniai. 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančių 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų. Šis papildomas poilsio laikas gali būti panaudojamas ir kitaip. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui priklauso 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį, jis gali prašyti sutrumpinti darbo laiką 4 valandomis per savaitę. Nepasiturinčioms šeimoms - didesnės subsidijos įsigyjant pirmą būstą. Šeimoms, auginančioms 3 ar daugiau vaikų ir (ar) 3 ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam, ar keliems iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), jeigu jos gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, teikiama 30 proc.
Antrojo laipsnio valstybinė pensija mamoms ar tėvams, išauginusiems 5 ir daugiau vaikų (mirties atveju - iki 8 metų). 148,56 euro (2026 m.) pensija gali būti skiriama senatvės pensijos amžiaus sulaukusiam ar negalią turinčiam motinai ar tėvui, netekusiems 60 proc. ar daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo), jei atitinka įstatyme nustatytas sąlygas (vaikai nepatyrė socialinės rizikos, jiems nebuvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa, nėra teisti ir kt.). Daugiavaikiam tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama tik tuo atveju, kai nėra daugiavaikės motinos arba kai daugiavaikė motina neatitinka šiame įstatyme nustatytų antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo sąlygų. Šalpos senatvės pensija tėvams, išauginusiems 5 ar daugiau vaikų (mirties atveju - iki 8 metų). 391,50 euro (1,5 šalpos pensijų bazės) pensija gali būti skiriama tėvams, kurie išaugino 5 ar daugiau vaikų, sulaukė senatvės pensijos amžiaus, bet negauna įprastos senatvės pensijos, nes nesukaupė minimalaus stažo. Šalpos kompensacijos mamoms, kurios iki 1995 m. sausio 1 d. pagimdė ir išaugino iki 8 metų 5 ar daugiau vaikų. 391,50 euro (1,5 šalpos pensijų bazės) dydžio šalpos kompensacijos skiriamos 5 metai iki senatvės pensijos amžiaus sukakties arba netekus 60 proc. ir daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo) ir mokamos tol, kol daugiavaikės motinos įgyja teisę gauti kurią nors pensiją: šalpos pensiją, socialinio draudimo pensiją, valstybinę pensiją ir kt., išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją ar vienišo asmens išmoką.
| Išmoka | Suma (nuo 2026 m.) | Pastabos |
|---|---|---|
| Išmoka vaikui | 129,5 euro | Mokama kiekvienam vaikui iki 18 metų |
| Papildoma išmoka vaikui (gausioms/nepasiturinčioms šeimoms) | 76,2 euro | Skiriama papildomai prie išmokos vaikui |
| Vienkartinė išmoka gimus vaikui | 814 eurų | Išmokama vieną kartą gimus vaikui |
| Antrojo laipsnio valstybinė pensija (daugiavaikėms motinoms/tėvams) | 148,56 euro | Skiriama senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems arba neįgaliems tėvams, išauginusiems 5 ir daugiau vaikų |
| Šalpos senatvės pensija (tėvams, išauginusiems 5 ir daugiau vaikų) | 391,50 euro | Skiriama tėvams, kurie išaugino 5 ir daugiau vaikų, sulaukė senatvės pensijos amžiaus, bet negauna įprastos senatvės pensijos |
| Šalpos kompensacijos mamoms (išauginusioms 5 ir daugiau vaikų iki 1995 m.) | 391,50 euro | Skiriamos 5 metai iki senatvės pensijos amžiaus sukakties |