Ergoterapija ir kineziterapija: esminiai skirtumai ir panašumai

Ergoterapija ir kineziterapija yra dvi skirtingos reabilitacijos srities šakos, kurios papildo viena kitą, tačiau jų tikslai, metodai ir taikymo sritys yra skirtingi. Nors abiejų terapijų pagrindas yra padėti žmonėms atkurti ar išlaikyti optimalų funkcionalumą, jų prieigos ir naudojamos technikos yra skirtingos.

Apžvelkime išsamiau, kuo skiriasi šios dvi svarbios reabilitacijos sritys.

Kas yra ergoterapija?

Ergoterapija - tai terapijos rūšis, orientuota į paciento kasdienės veiklos atkūrimą, išlaikymą arba gerinimą. Ergoterapija yra gydymo metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą atlikti kasdienes veiklas, kurios yra svarbios jo sveikatai, savarankiškumui ir gyvenimo kokybei. Ergoterapija orientuota į tai, kad asmuo galėtų kuo nepriklausomiau gyventi ir dalyvauti įvairiose veiklose, nepaisant sveikatos problemų ar negalios.

Ergoterapija - pacientų prarastų galimybių atstatymas ir palaikymas tikslinga veikla. Tai prarastų įgūdžių ir veiklos mokymasis su ergoterapeuto pagalba įsijungiant į aktyvią veiklą.

Ergoterapijos privalumai:

Taip pat skaitykite: Prieinamumas ir nauda

• Fizinės funkcijos atkūrimas.
• Savarankiškumo didinimas.
• Psichologinė gerovė.
• Socialinių įgūdžių stiprinimas.
• Darbingumo atkūrimas.

Ergoterapijos rūšys:

• Kasdienė veikla.
• Darbinė veikla.
• Laisvalaikio veikla.

Ergoterapijos pratimai:

• Smulkiosios motorikos pratimai.
• Stambiosios motorikos pratimai.
• Kognityviniai pratimai.
• Kasdienės veiklos treniruotės.
• Sensomotoriniai pratimai.
• Socialinių įgūdžių lavinimas.
• Relaksacijos ir streso valdymo pratimai.

Ergoterapija gali būti naudinga asmenims, turintiems įvairių sveikatos problemų, tokių kaip insultai, reumatoidinis artritas, smegenų traumos, neurologinės ligos, tokios kaip Parkinsono liga, bei daugelis kitų būklių, kurios apsunkina kasdienio gyvenimo veiklas. Ergoterapija skirta suaugusiems, turintiems fizinių ar psichologinių problemų, dėl kurių jie negali savarankiškai atlikti kasdienių veiklų. Ergoterapija yra naudinga žmonėms po traumų, insultų, su reumatoidiniu artritu, nervų sistemos ligomis, po operacijų arba vyresnio amžiaus asmenims, norintiems išlaikyti nepriklausomumą.

Ergoterapijos prireikia ir pacientams po sudėtingų traumų, operacijų. Taip pat - psichikos sveikatos sutrikimų turintiems asmenims. Šizofrenija, nuotaikų svyravimo sutrikimai - tik kelios psichikos sveikatos ligos, kurių simptomai vienaip ar kitaip sutrikdo veiklą.

Kas yra kineziterapija?

Kineziterapija - tai terapijos forma, kuri naudoja judesį kaip pagrindinę priemonę paciento fizinei būklei atkurti, stiprinti ar gerinti. Kineziterapija, arba judėjimo terapija, yra skirta atkurti ar sustiprinti žmogaus judėjimo funkcijas naudojant fizinį pratimą, masažus ir kitas mankštų technikas. Šios terapijos tikslas yra pagerinti judėjimo amplitudę, jėgą, koordinaciją ir lankstumą, taip pat mažinti skausmą ir užkirsti kelią traumoms ar negalėms.

Taip pat skaitykite: Vaiko adaptacija visuomenėje

Kineziterapija yra skirta fizinės funkcijos, judesių amplitudės, jėgos ir koordinacijos atkūrimui bei gerinimui. Kineziterapijoje naudojami fiziniai pratimai, masažai, manualinė terapija, elektroterapija, šilumos ir šalčio terapija, siekiant pagerinti raumenų jėgą, lankstumą, pusiausvyrą ir bendrą fizinę būklę.

Negalią turinčių asmenų centre „Korys“ kineziterapeutas įvertina kliento mobilumo lygį, jėgą, ištvermę ir kitus fizinius rodiklius, siekdamas nustatyti ligos ar traumos poveikį fizinei būklei, kiek ji riboja kasdieninę veiklą. Diagnozavęs sutrikimą, kineziterapeutas parengia kineziterapijos planą, kurio tikslas - atkurti judesius ir sumažinti skausmą ir/ar judėjimo ribojimus, kartu išaiškinant klientui atliekamų procedūrų įtaką jo sveikatos būklei. Atsižvelgiant į kliento būklę skiriami aktyvūs ir pasyvūs kineziterapijos metodai. Aktyvūs tokie metodai, kada klientas pats juda. Fiziniai pratimai gali būti atliekami be įrankių ar prietaisų arba su įrankiais (kamuoliais, lazdomis, gumomis, svarmenimis ir kt.) ir prietaisais (gimnastikos sienelės, treniruokliai, ant Gymnic kamuolių, pusiausvyros plokštumų).

„Kineziterapeutai kasdien sprendžia galvosūkį, kodėl pacientas negali pasilenkti. Klausia, kodėl jam skauda. Nors atrodo, kad žmogaus anatomija yra labai paprasta, ją iš tiesų veikia daug kintamųjų. Skausmai dažniausiai atsiranda dėl to, kaip mes gyvename.

„Kineziterapeutai nei masažuoja, nei mankština. Užsiėmimų metu atliekame tikslingus judesius, kurie padeda atkurti sutrikusią funkciją. Jei sutrikęs kvėpavimas, atliekame kvėpavimo pratimus, jei skauda kelią, pratimus, gerinančius kelio funkciją. Nors kineziterapeutai ir dirba su rankomis, jie masažų nedaro.

Kineziterapija yra vienas svarbiausių gydymo metodų, padedantis atkurti ir palaikyti normalias fizines funkcijas, gerinti gyvenimo kokybę ir mažinti skausmą. Ji taikoma įvairiais atvejais, nuo traumų ir operacijų reabilitacijos iki lėtinių ligų gydymo ir prevencijos.

Taip pat skaitykite: Socialiniai mokslai vs. gamtos mokslai: esminiai skirtumai

Kineziterapijos taikymo sritys:

• Traumos ir operacijos.
• Lėtinės ligos.
• Judėjimo sutrikimai.
• Skausmo valdymas.

„Vaikus į kineziterapiją dažniausiai atveda tėvai, pastebėję, kad vaikas kūprinasi, kad jo laikysena netaisyklinga. Tenka padėti ir paaugliams. Dažnai jie nusprendžia pradėti sportuoti, pratimus atlieka netaisyklingai ir taip sportas tampa ne naudinga, o traumas sukeliančia veikla. Vidutinio amžiaus žmonės kreipiasi, žinoma, dėl stuburo problemų, įvairiausių skausmų, kylančių dėl to, kad per daug dirba. Ateina laikas, kai nebeužtenka išsimiegoti tam, kad praeitų visos bėdos. Senjorai - kai darosi sunkiau atsistoti, pasilenkti, atsikelti“, - pastebi kineziterapeutė J.

Kineziterapijos nauda:

• Skausmo mažinimas.
• Judėjimo funkcijos atkūrimas.
• Raumenų stiprinimas.
• Pusiausvyros gerinimas.
• Gyvenimo kokybės gerinimas.

Pagrindiniai skirtumai tarp ergoterapijos ir kineziterapijos

Ergoterapija labiau orientuojasi į paciento kasdienį savarankiškumą, tuo tarpu kineziterapija - į fizinį kūno funkcionalumą. Ergoterapija orientuota į kasdieninių veiklų atkūrimą ir pagerinimą, siekiant, kad pacientas galėtų savarankiškai atlikti kasdienines veiklas. Kineziterapija orientuota į fizinių pratimų ir judesių naudojimą, siekiant sugrąžinti normalią paciento fizinę būklę, sumažinti skausmą ir atkurti judėjimo funkciją.

Vienas iš skirtumus iliustruojančių pavyzdžių būtų tokia kasdienė situacija, kaip vykimas apsipirkti į parduotuvę. Kineziterapeutas sutelks dėmesį į tai, ką fiziškai asmuo turėtų padaryti, kad galėtų patekti į didelę parduotuvę. Tai gali apimti įlipimą ir išlipimą iš automobilio, lipimą aukštyn ir žemyn laiptais, praėjimus pro lentynas. Kita vertus, ergoterapeutas gali padėti, kad žmogus gebėtų atlikti tokias užduotis kaip sudaryti pirkinių sąrašą, surasti reikiamus daiktus ir susimokėti prie kasos.

Skirtumų lentelė

Sritis	Ergoterapija	Kineziterapija
Tikslas	Kasdieninių veiklų atkūrimas ir pagerinimas	Fizinės funkcijos atkūrimas ir gerinimas
Metodai	Terapinės užduotys, susijusios su kasdieniu gyvenimu, kognityviniai ir socialiniai įgūdžių lavinimo pratimai	Fiziniai pratimai, masažai, manualinė terapija, elektroterapija, šilumos ir šalčio terapija
Orientacija	Paciento kasdienis savarankiškumas	Fizinis kūno funkcionalumas

Nors kineziterapija ir ergoterapija dirba skirtinguose lygmenyse, tačiau visuomet siekia bendro tikslo - palengvinti vaikų prisitaikymą prie kintančios aplinkos, padėti formuoti įgūdžius, neatsiejamus nuo kasdienių veiklų, sumažinti skausmų ar traumų tikimybę bei sustiprinti pasitikėjimą savo jėgomis. Nėra retas atvejis, kuomet šeimos, ieškančios pagalbos pas kineziterapijos atstovus, vėliau apsilanko ir pas ergoterapeutą.

Kada kreiptis į ergoterapeutą ar kineziterapeutą?

Abi terapijos yra svarbios ir gali būti taikomos atskirai arba kartu, priklausomai nuo paciento poreikių.

Į ergoterapeutą reikėtų kreiptis, kai:

• Vėluoja vaiko smulkiosios motorikos raida.
• Sunku, atsisako atlikti rašymo, vedžiojimo, kirpimo veiklas.
• Kyla vizualinės - motorinės integracijos (akies - rankos koordinacijos) sunkumų.
• Pastebite padidėjusį ar sumažėjusį jautrumą sensoriniams dirgikliams.
• Kyla mokymosi sunkumų.
• Sunku išlaikyti dėmesį ties atliekamomis veiklomis.
• Sunku suplanuoti ir atlikti kasdienes veiklas (valgymas, rengimasis, asmens higiena).
• Sudėtinga žaisti žaidimus su bendraamžiais, plėtoti žaidimo siužetą ir pan.

Į kineziterapeutą reikėtų kreiptis, kai:

• Vėluoja judesių raida.
• Yra kaklo, liemens ar viso kūno asimetrija.
• Esant padidėjusiam ar sumažėjusiam raumenų tonusui (hipertonusas , hipotonusas).
• Esant laikysenos sutrikimams ar nustatytai skoliozei.
• Esant plokščiapėdystei.
• Vaikštant ant pirštų galų.
• Kylant judesių planavimo sunkumų (dispraksija).
• Raidos sutrikimų atveju.

„Sutrikus regėjimui, klausai ir kitoms fizinėms funkcijoms, vyresnio amžiaus žmonėms tenka padėti prisitaikyti prie pokyčių. Kartais tenka net aplinką namuose pakeisti, pavyzdžiui, perstumdyti baldus taip, kad senjorui būtų saugiau ir patogiau tokioje aplinkoje gyventi“, - teigia T.

Dirbama ir su vaikais, turinčiais raidos, sensorinių sistemų sutrikimų: „Su vaikais dirbančių ergoterapeutų kabinetai yra labai įdomūs. Juose galima rasti įvairių šviesos, garso instaliacijų. Kartais net - vandens čiužinių, sūpynių ir kitų nestabilių paviršių.

Užsienio šalyse tiek kineziterapeutai, tiek ergoterapeutai dirba ir su socialiai pažeidžiamomis visuomenės grupėmis - pabėgėliais, iš įkalinimo įstaigų išėjusiais žmonėmis. Taigi, šios reabilitacijos sritys turi daugybę potencialo“, - teigia ergoterapeutas T.

Tikimės, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti skirtumus tarp ergoterapijos ir kineziterapijos. Jei turite klausimų, kreipkitės į specialistus.

tags: #kuo #skiriasi #ergoterapija #nuo #kineziterapijos