Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu yra vienas lanksčiausių ir mažiausiai rizikingų būdų nutraukti darbo santykius. Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu prasideda nuo vienos šalies pasiūlymo. Iniciatyvą nutraukti darbo sutartį gali pateikti bet kuri darbo santykių šalis - tiek darbdavys, tiek darbuotojas. Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį būtinai turi būti pateiktas raštu.
Teisinis reglamentavimas ir procedūra
Šis pagrindas įtvirtintas Darbo kodekso 54 straipsnyje. Darbo kodekso 54 straipsnio 1 dalyje aiškiai numatyta, kad teikti siūlymą nutraukti darbo sutartį gali bet kuri šalis, t. y. tiek darbuotojas, tiek darbdavys. Toks pasiūlymas turi būti teikiamas raštu. Gavusi tokį pasiūlymą, kita šalis apsisprendimui turi 5 darbo dienas. Sutikimas taip pat turi būti išreikštas raštu. Jeigu per penkias darbo dienas atsakymas nepateikiamas, laikoma, kad pasiūlymas atmestas.
Pasiūlyme būtina nurodyti konkrečias sąlygas: nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka ir atsiskaitymo tvarka. Pasitaiko atvejų, kai viena darbo santykių šalis pateikia siūlymą nutraukti darbo sutartį, tačiau neapžvelgia DK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų būtinųjų sąlygų. Viena dažna praktinė klaida - pateikti bendrą pasiūlymą be konkrečių sąlygų; tokiu atveju rekomenduotina nepakankamai konkretų bei išsamų prašymą gavusiai šaliai pačiai, jeigu tai priimtina, teikti atskirą savarankišką siūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, nepamirštant siūlyme išdėstyti visų sąlygų.
Sutarties formali įforminimas
Sutarusios nutraukti sutartį, šalys gali sudaryti raštišką susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo; toks darbo sutarties šalių sudarytas susitarimas (ar darbo sutarties šalies raštu išreikštas sutikimas su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį) pabaigia šalių darbo sutartį. Po visko darbdavys privalo ne anksčiau kaip iki darbo termino pabaigos - įforminti darbo sutarties pasibaigimą.
Išeitinės išmokos, kompensacijos ir atsiskaitymas
Vienas dažniausių klausimų - ar darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu suteikia teisę į išeitinę išmoką. Atsakymas: įstatymas nenustato pareigos mokėti išeitinę kompensaciją šiuo pagrindu. Išeitinės kompensacijos mokėjimas - nutraukiant darbo sutartį šio straipsnio pagrindu, darbdavys neprivalo mokėti išeitinės kompensacijos, tai darbdavio diskrecija, todėl kompensacijos (ne)mokėjimas priklausys nuo abiejų šalių laisvo susitarimo. Jei pasiūlyme nenurodyta kompensacija, darbuotojas jos negaus. Jeigu šalys susitaria dėl išeitinės išmokos mokėjimo, išeitinė išmoka darbuotojui mokama tokia, kokia numatyta šalių rašytiniame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo. Jeigu visgi būtų susitarta mokėti išeitinę kompensaciją, tokiu atveju reikia nurodyti, už kiek dienų, savaičių ar mėnesių ji bus išmokėta ir kada.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis
Kompensacija už nepanaudotas atostogas pagal DK 127 straipsnio 6 dalį yra galutinio atsiskaitymo su darbuotoju dalis ir turi būti paskaičiuota atleidimo dienai. Jeigu darbuotojas nėra išnaudojęs visų jam priklausančių atostogų, kompensacija už nepanaudotas atostogas turi būti įvertinta ir išmokėta.
Atsiskaitymo tvarka nutraukiant darbo santykius reglamentuojama DK 146 straipsnio 2 dalyje. Kitos sąlygos gali kisti priklausomai nuo darbo specifikos, pavyzdžiui, reikia nurodyti, kaip turi būti grąžinamos darbuotojui perduotos darbo priemonės ir įrankiai.
Praktiniai patarimai darbdaviams ir darbuotojams
- Darbdavys turėtų visada pateikti pasiūlymą raštu su konkrečiomis sąlygomis.
- Suteikti darbuotojui realią galimybę apsvarstyti pasiūlymą ir priimti sprendimą laisva valia.
- Darbuotojas neprivalo iš karto sutikti - galima derėtis dėl geresnių sąlygų, prašyti didesnės kompensacijos ar vėlesnės atleidimo datos.
- Jei darbuotojas jaučiasi spaudžiamas pasirašyti susitarimą, tai gali būti pagrindas vėliau ginčyti atleidimo teisėtumą.
- Prieš pasirašydami susitarimą dėl išėjimo iš darbo, sužinokite, kokias sąlygas realu išsiderėti.
Derybos ir apsauga nuo spaudimo
Darbuotojas turi teisę derėtis dėl palankesnių sąlygų. Gavęs pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, darbuotojas neprivalo iš karto sutikti. Galima derėtis dėl geresnių sąlygų, prašyti didesnės kompensacijos ar vėlesnės atleidimo datos. Svarbu atminti: jei jaučiate darbdavio spaudimą pasirašyti susitarimą, tai gali būti pagrindas vėliau ginčyti atleidimo teisėtumą.
Valstybinė darbo inspekcija pastebi nerimą keliančią tendenciją - darbdavių bandymus priversti darbuotojus pasirašyti tokius susitarimus, kai iš tikrųjų nėra abiejų šalių sutarimo. VDI kancleris Šarūnas Orlavičius pabrėžia, kad jeigu viena šalis neturėjo realios galimybės apsispręsti arba nebuvo tinkamai informuota apie pasekmes, teismas gali konstatuoti, kad suderintos valios nebuvo.
Teismų praktika ir ginčų sprendimas
Tiek DGK, tiek teismai, vertindami darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu teisėtumą, aiškiai pasisako, kad toks nutraukimas galimas tik esant tikrajai ir suderintai abiejų šalių valiai. Vertinama, ar sprendimas buvo priimtas laisvai, be spaudimo ar suklaidinimo, taip pat ar darbuotojas, priimdamas sprendimą, suvokė visas reikšmingas aplinkybes ir galimas teisines pasekmes (e3K-3-302-684/2019). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs: darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu gali būti pripažintas neteisėtu, jei nebuvo išreikšta tikroji šalių valia.
Taip pat skaitykite: Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veiklos apžvalga
Teismų praktikoje analizuojama, ar darbuotojas turėjo pakankamai laiko apsispręsti, ar nepatyrė darbdavio spaudimo, ar suprato susitarimo pasekmes. Nagrinėjant bylas, teismai tiria visą procesą - ar pasiūlymas buvo pateiktas raštu, ar jis buvo pakankamai konkretus, ar gautas sutikimas taip pat buvo pareikštas raštu. Net ir tą pačią dieną pasirašytas susitarimas savaime nėra neteisėtas; teismai vertina aplinkybes ir galimą spaudimą ar klaidinimą.
Byla dėl UAB „Ecoservice Klaipėda“ ir T. B. iliustruoja, kad konstatavus suderintos valios trūkumą, darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu negali būti pripažįstamas teisėtu. Teismų praktikoje buvo analizuojama, ar pasiruošimas nutraukti šalių darbo sutartį bei darbo sutarties nutraukimo procedūros atliktos nuosekliai laikantis DK 54 straipsnyje nustatyto reglamentavimo.
Kada šis nutraukimo būdas yra tinkamiausias?
Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu yra geras sprendimas, kai abi šalys iš tikrųjų nori nutraukti darbo santykius ir sutaria dėl sąlygų. Tai vienas liberaliausių sutarties nutraukimo sąlygų, tačiau abi pusės turi įsivertinti, ar jos nepatirs kokios nors žalos. Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu neretai laikomas paprasčiausiu ir „patogiausiu“ darbo santykių pabaigos būdu. Tačiau nors ir taikant šį pagrindą šalims leidžiama susitarti dėl visų sutarties nutraukimo sąlygų, praktikoje iškyla nemažai klausimų ir ginčų.
Kaip išvengti neteisėto nutraukimo
Jeigu darbdavys nori nutraukti darbo sutartį su darbuotoju ir jam apie tai pranešė, darbuotojas turi sužinoti - kokiu pagrindu sutartis nutraukiama, ar bus jam mokama išeitinė išmoka, koks numatomas terminas iki darbo pabaigos. Darbuotojui sužinojus, kad sutarties nutraukimas neatitinka įstatymų, pagalbos galima kreiptis į VDI konsultantus telefonu ir gauti naudingų patarimų. Jeigu darbuotojas mano, kad darbo sutartis buvo nutraukta neteisėtai - jis gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją, pateikęs rašytinį prašymą ir ginčyti tokį sprendimą kaip neteisėtą.
Pagrindiniai praktiniai aspektai - santrauka
- Pasiūlymas nutraukti sutartį turi būti pateiktas raštu ir jame aiškiai išdėstytos esminės sąlygos.
- Kita šalis turi 5 darbo dienas apsispręsti; sutikimas turi būti raštiškas.
- Išeitinė išmoka nėra privaloma - jos mokėjimas priklauso nuo šalių susitarimo.
- Kompensacija už nepanaudotas atostogas turi būti apskaičiuota ir išmokėta atleidimo dienai.
- Svarbu, kad valia būtų tikroji ir laisva; esant spaudimui ar klaidinimui, susitarimas gali būti pripažintas neteisėtu.
| Aspektas | Reikalavimas / pastaba |
|---|---|
| Pasiūlymo forma | Tik raštu |
| Apsisprendimo terminas | 5 darbo dienos |
| Išeitinė išmoka | Mokama tik pagal šalių susitarimą |
| Kompensacija už atostogas | Privaloma, jei yra nepanaudotų atostogų |
| Teisiniai ginčai | Vertinama tikroji šalių valia, galimas spaudimas |
Darbo sutarties nutraukimas yra svarbus procesas tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, todėl jis turi būti vykdomas laikantis įstatymų, kad būtų išvengta galimų teisinių pasekmių. DK 54 straipsnio nuostatos detalesnės ir nustato aiškesnę darbo santykių nutraukimo tvarką abipusiu susitarimu, tad norint darbo sutartį nutraukti teisingai būtina atsižvelgti į minėtus aspektus.
Taip pat skaitykite: Ištakos ir dabartis: Radviliškio globos namai