Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į gausiausios sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų profesinės grupės - slaugytojų ir akušerių - indėlį pasaulio gyventojų sveikatai, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2020-uosius paskelbė Slaugytojų ir akušerių metais.
Slaugytojo darbas ypatingas tuo, kad bendraujama su žmogumi, kuris yra prislėgtas ligos, išsigandęs ar puolęs į neviltį, kuriam skauda ar jis nerimauja dėl ateities. Šiuolaikiniame paciento gydymo ir jo sveikatos gerinimo procese dalyvauja sveikatos priežiūros specialistų komanda. Jūs labai tiksliai pastebėjote, jog slaugytojai yra pati didžiausia sveikatos priežiūros specialistų grupė.
Slaugytoja, anksčiau vadinta medicinos seserimi, yra viena iš neatskiriamų gydymo įstaigos grandžių. Sveikatos priežiūros kokybei yra vienodai svarbūs visi sudėtiniai procesai ir visi juose dalyvaujantys darbuotojai, o slaugytojos - ypač, nes jos arčiausiai paciento. Kiekviena grandis tolygiai turi savo vietą.
Slaugytojų Darbo Specifika ir Iššūkiai
Slaugytojų profesinės veiklos procesas grįstas komandiniu darbu ir bendradarbiavimu, tai tarsi grandinėlė, kurioje kiekviena dalis svarbi, kai kiekvienas atsako už savo grandinėlės dalį. Paimkite ir gydant pacientą išmeskite slaugos grandinės dalis. Kas paliks?
Todėl tikrai labai skauda, kai viešojoje erdvėje valdžios žmonės, netgi kurdami įstatymus šiai profesinei grupei, nesugeba teisingai ištarti specialybės pavadinimo. Ir tokie atvejai ne vienetiniai. Atsiradęs vidinis nerimas iškelia daug klausimų, į kuriuos atsakymų nėra.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
Mūsų įstaigos slaugytojų bendruomenė stipri savo žiniomis, profesionalumu ir asmenine patirtimi. Slaugytojų bendruomenė ištikima ir patikima viena kitos atžvilgiu. Slaugytojos moka džiaugtis nuveiktais darbais, turi savo tradicijas, švenčia šventes, yra kūrybingos ir rūpestingos, turi drąsos keisti tai, ką gali pakeisti, ir yra išmintingos suprasti, ko pakeisti neįmanoma.
Asmeninis Kelias ir Pasitenkinimas Darbu
Kodėl aš pasirinkau šią profesiją, kas man yra mano darbas? Man mano darbas yra mano asmeninis kelias, iš kurio šiandien nenorėčiau išsukti. Šiandien aš darau tai, kas man teikia džiaugsmą ir laimę, tai, kas man patinka, tiesiog darau, nes noriu tai daryti, ir vyksta tai savo ritmu, niekada negalvojau keisti savo profesijos. Kiekviena slaugytoja turi atskirą savo kelio istoriją.
Akušerės Darbo Specifika
Akušere dirbu nuo 1990-ųjų balandžio 1 dienos, jau trisdešimt metų. Šią profesiją pasirinkau, nes apie mediciną svajojau nuo vaikystės. Baigiau Vilniaus medicinos mokyklą, akušerių specialybę. Mes su visa komanda, kurios priešakyje gydytojas, atsakome už dvi gyvybes, mamos ir kūdikėlio.
Negaliu sau leisti atsipalaiduoti, visada stengiuosi suteikti visokeriopą pagalbą gimdyvei. Juk mūsų tikslas - sveikas naujagimis, sveika mama. Kiekvienas budėjimas darbe yra lyg iššūkis gerąja prasme. Darbas man - kaip antrieji namai. Juk čia prabėga pusė mano gyvenimo. Visą nuovargį kompensuoja naujagimio riksmas, laimingų tėvų ištartas „Ačiū už pagalbą“ visada paglosto širdį.
Šiuo metu stengiuosi nepasiduoti koronaviruso panikai, griežtai laikytis visų reikalavimų, kad nepakenkčiau kitiems ir sau. Mes dirbame, kaip sakoma, pirmose gretose, todėl negalime nekreipti dėmesio į nurodymus. Didelių asmeninių planų nekuriu ir neturiu, manau, svarbiausia spėti tobulėti ir kad aplenktų nesėkmės. Į viešąją erdvę, kur sveikatos tema vyksta įvairios diskusijos, stengiuosi nesigilinti ir nereaguoti. Juk kiek žmonių, tiek nuomonių.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Bendruomenės Slaugytojo Patirtis
Rugsėjo 1-ąją sukaks 23 metai, kai dirbu bendruomenės slaugytoja Alytaus poliklinikoje. Esu lojali šiai įstaigai ir šiaip gyvenime mėgstanti pastovumą. Patinka man čia, esu pripratusi prie kolegų, pažįstu savo aptarnaujamos apylinkės pacientus. Noriu ir siekiu gerai atlikti savo darbą. Atsakingumas, pareigingumas, supratingumas ir paprastumas - tai savybės, kurias man įskiepijo tėvai. Noriu, kad pacientai su mielu noru vėl sugrįžtų.
Stebiu, kad Vyriausybė plečia slaugytojų kompetencijų ribas, teikia daugiau savarankiškumo mūsų profesijai. Gydytojo ir slaugytojo darbas yra komandinis. Nesant vieno nario, nėra ir komandos. Tą labai jaučia pacientas, pats darbuotojas, jo kolegos.
Kad specialybė būtų labiau pripažinta, reikia suteikti daugiau galimybių slaugytojui save realizuoti ir tobulėti. Nors lyginant situaciją dabar ir prieš 15-20 metų, mano darbo karjeros pradžioje, padėtis keičiasi. Dabar slaugytojams yra suteikta galimybė dalyvauti konferencijose, skirtose ir gydytojams, ir slaugytojams. Yra konferencijų, skirtų tik slaugytojams, ko anksčiau nebuvo.
Taip pat, pagal galimybes, galima tęsti slaugos studijas universitete, įgyjant bakalauro ar magistro laipsnius. Tad reikia slaugytojams tik naudotis šiomis galimybėmis, suteikiančiomis žinių ir naujovių slaugos praktikoje bei tuo keičiant požiūrį į slaugytoją.
Slaugytojo profesijos atstovai atiduoti turi labai daug, bet tikrai nėra pakankamai įvertinti nei atlygio atžvilgiu, nei prestižo galimybėmis. Savo darbo praktikoje, kiek menu, aš kaip slaugytoja nebuvau nevertinama ar ignoruojama. Tikriausiai tai priklauso nuo kolegių, su kuriomis dirbau arba dirbu ir dėl to labai džiaugiuosi. Tarp pacientų - tą retsykiais pajuntu. Bet, kaip bebūtų keista, po ilgesnio darbo kartu ar bendravimo jie pakeičia požiūrį į slaugytojos profesiją. Ir aš džiaugiuosi.
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje
Motyvacija Pasirinkti Profesiją
Kodėl pasirinkau tokią profesiją? Ilgai svarstyti tikrai nereikėjo. Jau nuo vaikystės žavėjo balti chalatai, vaistų kvapas, medicininės knygos, kurių buvo namuose. Galbūt įtakos turėjo, kad mama medikė, todėl abi su seserimi dvyne pasirinkome šią specialybę. Mes matėme, kaip mama buvo atsidavusi savo darbui, kas tikrai mus paskatino eiti šiuo keliu.
Mano darbe, be įgytos kvalifikacijos ir darbo įgūdžių, reikalingos šios savybės: kantrybė, gailestis, švelnumas, atjauta, atsidavimas ir atidumas. Vienos dėstytojos žodžiais: „Tik tokias savybes turintis žmogus gali rinktis šią specialybę.“. Darbas yra neatsiejama ir būtina mano gyvenimo dalis. Man patinka darbas su pacientais, jų artimaisiais. Kas ir verčia mane tobulėti, plėsti savo žinias ir gebėjimus.
Tik labai gaila, kad mediko darbe labai dažnai patiriamas stresas, įtampa, jaučiamos negatyvios emocijos, taip dažnai jame trūksta džiaugsmo ir šypsenų. Šypsotis reikia, nes ir Motina Teresė sakė: „Mes niekada nesužinosime, kiek daug gėrio padovanoti gali paprasčiausia šypsena.“. Šie jos žodžiai galioja tiek medikui, tiek ir pacientui.
Laiminga esu, kai suprantu, kad esu reikalinga savo kolegei, kad galbūt aš jai padėjau ir ji pajuto palengvėjimą. Laiminga esu, kai matau, kad atlikau šiaip gerą darbą, nors jis man ir nepriklausė. O laimingiausia esu tada, kada padedu pacientui ar jo artimajam. Kai jis išeina laimingas ir su šypsena, dėkodamas. Ir kartais atrodo, kad užteko tik ištarti žodį, paguosti, nuraminti, patarti.
Baimės ir Iššūkiai Pandemijos Metu
Ar koronavirusas labai baugina? Bijau, kad šis virusas nepaliestų artimų žmonių. Todėl, kaip nurodyta ir priklauso, stengiuosi laikytis karantino sąlygų. Žinau, kokią specialybę pasirinkau, kokiu keliu einu, ir suvokiu, kad tai yra mano darbas, mano pašaukimas, kurio negaliu atsisakyti, jeigu ir reikėtų dirbti su sergančiais koronavirusu pacientais. Svarbiausia tikėjimas ir viltis, kad viskas bus gerai.
Jau 29 metus dirbu Alytaus poliklinikoje bendrosios praktikos slaugytoja, iš jų 13 metų Vaikų ligų skyriaus vyresniąja bendrosios praktikos slaugytoja. Aš - alytiškė, nors gimusi Vilniuje, kuriame teko praleisti ir studijų metus. Esu labai laiminga pasirinkusi medicinos darbuotojo profesiją ir niekaip neįsivaizduoju, kad galėčiau dirbti kitą darbą. Juk nieko nėra maloniau, kaip į medikus žvelgiančios pacientų akys, kupinos dėkingumo už mūsų darbą.
Nors dirbu medike, tačiau kaip ir kiekvienas žmogus, visų pirma, noriu būti sveika, todėl kilusi koronaviruso pandemija sukelia nejaukumą tiek darbe, tiek kasdieniame gyvenime. Tikiuosi, kad visų mūsų kilusio pavojaus suvokimas ir supratingumas padės įveikti visus „nelemto“ viruso sukeltus nepatogumus,o mokslo pasiekiimai padės suvaldyti baimes, kilusias dėl COVID-19.
Esu gimusi Aukštaitijos mieste Pasvalyje. 1980 metais baigiau Panevėžio A. Šią specialybę pasirinkau neatsitiktinai. Mano tėvelis tarnaudamas kariuomenėje buvo gydytojo padėjėjas. Jis daug pasakojo apie vizitus pas pacientus kartu su gydytoju. Nuo vaikystės svajojau tapti medike, o kai mokiausi 5 klasėje, perskaičiau tuometiniame žurnale „Tarybinė moteris“ straipsnį apie vieną akušerę ir jos darbą. Daug žinių ir atsidavimo reikalaujanți akušerės specialybė yra labai sena. Koronavirusas, aišku, baugina mane, kaip ir visus.
Slaugos Svarba COVID-19 Pandemijos Akivaizdoje
Mūsų pacientai - įvairių pažeidžiamiausių infekcijų grupėje ir juos mes labai saugome. Nuo pirmos karantino dienos ėmėmės saugos priemonių ir personalui, ir pacientams. Artimieji daugiau išgyveno baimę, kaip čia bus, kai negalės pamatyti savo artimo, atnešti jo mėgstamos bandelės, o pacientai nerimavo dėl galimo vienatvės jausmo. Supratome vieni kitus, bendras, geranoriškas darbas davė gerus rezultatus.
Visas personalas ištirtas, sveikas, pacientai sveiki taip pat. Tuo labai džiaugiamės. Velykas jie sutiko be artimųjų, tačiau personalo apsuptyje. Buvo paruoštas Velykų stalas, kiekvienam numargintas margutis. Esame be galo dėkingi personalui už gerą darbą, susikaupimą ir susiklausymą šiuo laikotarpiu.
Akušerių vaidmuo pandemijos laikotarpiu
Pandemijos laikotarpis pareikalavo iš akušerių dar didesnio susitelkimo, empatijos. Pandemijos pradžioje, kai dar tik susidūrėme su virusu, lydinčio asmens palatoje kartu su gimdyve nebuvo, todėl akušeris tapo vieninteliu žmogumi, palaikančiu moterį svarbiausią jos gyvenimo akimirką.
Akušerio vaidmuo pandemijos laikotarpiu įgavo dar daugiau prasmės šių dienų sveikatos priežiūros sistemoje. Nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu moterims yra ypač svarbus artimųjų buvimas kartu, palaikymas ir pagalba. Pandemijos laikotarpiu daugeliu atvejų pacientei artimųjų buvimą šalia ir visokeriopą pagalbą pakeitė ir užtikrino akušeriai.
Kiekvienoje situacijoje, tiek džiaugsmo, tiek nerimo ar jaučiant baimės ir nežinomybės jausmą - akušeris yra ir buvo tas asmuo, kuris kartu su moterimi išgyvena kiekvieną jos emociją, komunikuoja, palaiko, nuramina ir sprendžia iškilusius klausimus.
Akušerijos ir ginekologijos klinikos iššūkiai
Kiekviena diena akušerijoje yra iššūkis, nes nėra nei vieno vienodo nėštumo, nei vieno vienodo gimdymo, kaip ir nėra vienodų besilaukiančių moterų ar jų artimųjų. Visos jos skirtingos, o siekiant sklandžios nėštumo ir gimdymo eigos, ypatingai svarbus yra tarpusavio ryšys tarp akušerio ir nėščiosios, abipusis įsiklausymas ir noras bendradarbiauti. Tad kiekviena nauja pažintis, kiekvienas siekis užmegzti ryšį su moterimi bei jos artimaisiais, kurie yra neatsiejama šio proceso dalis - iššūkis, su kuriuo akušeriams tenka susidurti kasdien.
Manau, kad Akušerijos ir ginekologijos klinikoje nėra neįveikiamų iššūkių, nes visada jaučiame stiprų palaikymą tiek iš ligoninės, tiek iš klinikos administracijos, skyrių vadovų, gydytojų. Dėl supratingumo ir pagalbos galime savarankiškai dirbti su mažą riziką turinčiomis nėščiosiomis bei gimdyvėmis. Tai stiprina ir suteikia galimybę greta praktinės veiklos atlikti ir mokytojo funkciją: didelę darbo patirtį turintys akušeriai moko studentes bei jaunąsias vos tik pradėjusius dirbti akušerius, kaip dirbti su nėščiosiomis ir gimdyvėmis.
Akušerių indėlis nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu
Akušeriai nėštumo, gimdymo ir pogimdyminio laikotarpio metu siekia užtikrinti kaip įmanoma geresnius rezultatus bei motyvuoti moterį, suteikti žinių ir įgūdžių, kurie gali turėti ypatingos reikšmės nėštumo eigoje, gimdymo metu ir po gimdymo.
Didelę laiko dalį akušeriai skiria prevencijai. Jie nėščiosioms suteikia žinias apie nėštumo eigą, pasiruošimą gimdymui, mitybą, fizinį aktyvumą. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos bei Neonatologijos klinikos yra Kauno Perinatologijos centro sudėtinė dalis. Perinatologijos centruose teikiama aukščiausio - trečio lygio sveikatos priežiūros paslaugos gimdyvėms ir naujagimiams. Kauno Perinatologijos centras - didžiausias Perinatologijos centras Lietuvoje. Jame gydomi pacientai iš Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Čia kiekvienais metais gimsta apie 3300 naujagimių, iš jų - apie 500 neišnešiotų.
Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje dirba 274 bendrosios praktikos slaugytojos ir 25 akušerės.
Gegužės 5 dieną minima Tarptautinė akušerių diena.
tags: #slaugos #svarba #akuserijoje