Šiandien sunku būtų surasti žmogų, neturintį bent vieno iš socialinių tinklų paskyros. O jeigu ir pavyktų - toks asmuo greičiausiai atrodytų kaip keistuolis, iškrentantis iš socialinio gyvenimo. Nors šios platformos per pastarąjį dešimtmetį tapo neatsiejama kasdienybe, mokslininkai vis užsimena, kad dėl per didelio įnikimo į virtualiąją realybę gresia psichologinės problemos ir net fiziologiniai sutrikimai.
Socialiniai tinklai dėl milžiniško jų populiarumo tarp paauglių tapo aktualia ir dažnai nagrinėjama tema. Teigiama, kad jauni asmenys, turintys vienokių ar kitokių charakterio savybių, gali būti didesnėje priklausomybės nuo socialinių tinklų išsivystymo rizikos grupėje. Nevaldomas naudojimasis socialiniais tinklais yra siejamas su funkciniais ir anatominiais organizmo pokyčiais, psichikos sveikatos sutrikimais. Siekiant, kad socialiniai tinklai prisidėtų prie jaunų asmenų sveikatos būklės gerinimo, reikalingas atidus tėvų ir gydytojų dėmesys, švietimas.
Lietuvoje kasdien internetu naudojasi 90 proc. 16-29 metų asmenų. Ne paslaptis, kad daugelis vaikų internetą naudoja socialiniams tinklams pasiekti. Socialiniai tinklai apibūdinami kaip tinklapiai ar kompiuterinės programos, kurios leidžia bendrauti ir dalytis informacija internete naudojantis kompiuteriu ar mobiliaisiais telefonais. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, minėto amžiaus žmonių tuo metu mūsų valstybėje gyveno 156,6 tūkst.
Apklausus 16-64 metų interneto vartotojų, paaiškėjo 10 dažniausių priežasčių, kodėl lankomasi socialiniuose tinkluose:
- smalsauja, ką veikia draugai;
- nori sužinoti naujienas ir dabartinius įvykius;
- praleidžia laisvą laiką;
- ieško juokingų ar smagių istorijų;
- apskritai bendrauja su žmonėmis;
- dalijasi nuotraukomis ar vaizdo įrašais;
- dalijasi savo nuomone;
- nori atlikti tyrimą ar rasti norimus pirkti produktus;
- susipažįsta su naujais žmonėmis.
Priklausomybės nuo socialinių tinklų mechanizmas
Priklausomybė nuo interneto gali būti vertinama pagal liguisto lošimo modelį kaip impulsų kontrolės sutrikimas, kuriame nėra intoksikacijos.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Priklausomybę nuo socialinių tinklų atspindi pasireiškę biopsichosocialinio priklausomybės modelio elementai:
- nuotaikos kaita (nesaikingas socialinių tinklų naudojimas skatina specifinius nuotaikos pokyčius),
- nuolatinis užimtumas socialiniais tinklais,
- tolerancija (vis daugiau laiko praleidžiama socialiniuose tinkluose),
- nutraukimo simptomai (neigiami jausmai ir tokie psichologiniai simptomai kaip irzlumas, nerimas, kai naudojimasis socialiniais tinklais yra apribotas),
- konfliktai (tarpasmeninės problemos tiesiogiai yra susijusios su socialinių tinklų naudojimu) ir
- atkrytis (grįžimas prie perdėto socialinių tinklų naudojimo po šio veiksmo nutraukimo).
Bandoma nustatyti, kokiems žmonėms gali grėsti sutrikimai naudojantis socialiniais tinklais. Įvardijamos tiek amžiaus grupės, tiek asmenybės bruožai, kurie gali lemti padidėjusią riziką tapti priklausomiems:
- paaugliai,
- studentai,
- vieniši žmonės,
- intravertai.
Paaugliai, kurie įpranta pasikliauti socialiniais tinklais, kad patenkintų pramogų, laiko praleidimo ir informacijos poreikius, dažniausiai buvo tie, kurie turėjo sunkumų riboti interneto naudojimo laiką.
Šio tyrimo rezultatai rodo, kad per dažnas interneto naudojimas gali būti susijęs su daugeliu aktyvių, iniciatyvių ir tikslingų socialinių tinklų naudojimu socialiniams ir psichologiniams poreikiams patenkinti.
Socialinių tinklų vartotojų skaičius pasaulyje (šaltinis: statista.com)
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Lyčių skirtumai
Didesnė dalis mergaičių naudojosi socialiniais tinklais, o berniukai intensyviau žaidė interaktyviuosius žaidimus ir lankėsi suaugusiųjų tinklapiuose. Nustatytos ir šių veiksmų priklausomybės: mergaitės gerokai dažniau negalėjo atsispirti socialiniams tinklams, berniukai - vaizdo žaidimams. Mergaitės dėl veiklos socialiniuose tinkluose labiau jautėsi prislėgtos, o berniukams tai dažniau buvo nerimo dirgiklis.
Socialinių tinklų nauda
Paaugliai ir jauni suaugusieji iš interneto gali gauti naudos. Pavyzdžiui, gali būti pagerinami asmeniniai, socialiniai ir fiziniai gyvenimo aspektai. Internetas ir socialiniai tinklai suteikia galimybę bendrauti su draugais ir plėsti pažįstamų ratą, pagerinti bendravimo įgūdžius, puoselėti kūrybiškumą ir atvirai diskutuoti. Technologijos yra galingas įrankis mokantis apie sveikatą ir jos priežiūrą.
Populiariausios sveikatos sutrikimų temos internete tarp asmenų iki 17 metų buvo aktyvumo ir dėmesio sutrikimas ir su depresija susiję vaistai.
PRIKLAUSOMYBĖ NUO SOCIALINIŲ TINKLŲ | Leslie Coutterand | TEDxMarin
Socialinių tinklų žala
Paaugliams, kurie nesaikingai naudojosi internetu ir socialiniais tinklais, pastebėti psichologiniai, funkciniai ir struktūriniai sutrikimai: dažniau pasireiškė ir nerimo simptomai, funkciniai negalavimai ir dėmesio problemos. Jie dažniau turėjo dėmesio ir aktyvumo sutrikimų simptomų. Paauglystėje priklausomybė nuo interneto yra susijusi su depresija, save žalojančiu elgesiu, miego sutrikimu, padidėjusiu alkoholio ir tabako vartojimu ir nutukimu.
Tyrėjai aptiko mikrostruktūrinius pokyčius paauglių, kurie priklausomi nuo interneto, smegenyse, įskaitant pilkosios medžiagos tūrio mažėjimą ir neurotransmiterių pakitimus.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Priklausomybės nuo socialinių tinklų pasekmės (šaltinis: psycom.net)
Internetinės patyčios (angl. Cyberbullying) - tai agresyvus ir pasikartojantis elgesys, siekiant ką nors įskaudinti ir įtraukti nelygų galių pasiskirstymą per elektroninę mediją. Tyrimuose nurodoma, kad net 20-40 proc. paauglių gali būti internetinių patyčių aukos.
Tačiau nei laikas, praleistas šiame socialiniame tinkle, nei priklausomybės nuo socialinių tinklų simptomai nebuvo susiję su teigiamais socialiniais santykiais. Apibendrinant neįmanoma nustatyti, ar probleminis interneto naudojimas yra susijęs su ankstesniais psichikos sutrikimais ar sukelia naują rinkinį psichinių sutrikimų. Todėl tiek socialiniai tinklai, tiek kita veikla internete gali būti pagalba paaugliui ar vienintelis būdas užsimiršti, o absoliūs jų draudimai tik pablogintų padėtį.
Būtų sunku paneigti, kad dėl naujųjų technologijų didėjo ne tik sergamumas, bet ir mirtingumas dėl savižudybių, susijusių su internetinėmis patyčiomis ir automobilių įvykiais dėl žinučių rašymo vairuojant.
Esama nuomonių, kad probleminis interneto naudojimas tėra šiuolaikinė popkultūros dalis, kuri labai aptarinėjama, bet nieko aiškaus taip ir nenustatoma. Ankstesnėms kartoms nerimą keldavo besaikis televizoriaus žiūrėjimas, roko muzika ar net skaitymas.
Komorbidiškumas
Mokiniams, kurie yra priklausomi nuo socialinių tinklų, dažniau pasireiškė kitos elgesio priklausomybės (nuo maisto, apsipirkinėjimo), taip pat ir afektiniai sutrikimai (depresija, nerimas, manija).
Prevencija
Rekomendacijos, kaip padėti vaikams mažiau laiko praleisti socialiniuose tinkluose:
- pastebėti ir spręsti jų problemas, psichologinius sutrikimus. Vaikams svarbu bendrauti su tėvais ir globėjais, turėti veiklos realiame pasaulyje. Gydytojams reikėtų pasiteirauti apie interneto naudojimą, šviesti ir skatinti naudoti šias technologijas tikslingai;
- reikėtų kalbėti apie duomenų ir asmeninio gyvenimo saugumą bei privatumą. Jei internetinės veiklos buvo tikslingos, probleminis jų naudojimas nepasireiškė. Šios veiklos dažniausiai buvo susijusios su informacijos ir naujienų paieška. Padėtų kuo ankstesnis švietimas apie tai.
Šiandien sunku būtų surasti žmogų, neturintį bent vieno iš socialinių tinklų paskyros. O jeigu ir pavyktų - toks asmuo greičiausiai atrodytų kaip keistuolis, iškrentantis iš socialinio gyvenimo. Kaip LRT.lt aiškino Vytauto Didžiojo universiteto psichologas doc. dr. Visvaldas Legkauskas, bet kokios priklausomybės pagrindinis bruožas - kai žmogus kokiai nors veiklai skiria daugiau laiko, negu tikėjosi. Tas pats galioja ir socialiniams tinklams. Laikas, praleidžiamas naršant juose, vis ilgėja ir ilgėja. Taip pat svarbu pastebėti, kai dėl šios veiklos aukojamos kitos.
Pasak psichologo, socialiniai tinklai kelia priklausomybę, nes juose galime patenkinti savo dėmesio ir pagarbos poreikį per specifines šių kanalų funkcijas. T. y. patiktukai, komentarai, pasidalijimai. Jeigu įkeliame kokį nors turinį ir jis sulaukia daug pozityvių reakcijų, gauname dopamino dozę. Gana daug žmonių jaučiasi socialiniuose tinkluose praleidžiantys daugiau laiko, negu iš tikrųjų norėtų. Visgi tokia priklausomybė nėra specifiškai gydoma - kaip atkreipė dėmesį V. Legkauskas, ligoninėse nėra gydomos priklausomybės, susijusios su veikla.
Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto mokslininkas dr. A. Žiedelis įvardijo, kad žmonės linkę ieškoti ryšių - tai natūralu, nes esame socialūs gyvūnai. Mums svarbu rūpėti, patikti, o socialiniai tinklai leidžia šį poreikį patenkinti. Psichologas siūlo nuolat pasitikrinti, kiek laiko praleidžiama socialiniuose tinkluose, nes žmonės linkę prarasti laiko kontrolę. Daugelis išmaniųjų įrenginių jau leidžia pasižiūrėti, kiek laiko skiriama įvairioms platformoms. Per ilgas naudojimasis internetu gali paskatinti ir miego sutrikimus, nes ekranų skleidžiama mėlyna šviesa trikdo cirkadinius ritmus. Dėl to rekomenduojama likus bent jau valandai iki ėjimo miegoti visus įrenginius padėti į šalį.
Socialiniai tinklai gali turėti reikšmingą įtaką ir savivertei, nes žmonės juose visgi linkę dalytis savo fasadine puse ir bando parodyti save iš gerosios pusės. Kaip teigė V. Legkauskas, tokių radikalių priemonių verta imtis tada, kai matoma išties didelė problema. Kitaip tariant, reikia apibrėžti sau ribas ir socialinių tinklų platformas naudoti informacijos paieškai, kontaktams palaikyti ir pan.
Užsienyje taip pat pasigirsta bandymų laikytis „dopamino dietos“, ši nauja metodika pirmiausia buvo išbandyta Silicio slėnyje prieš keletą metų. Jos tikslas - atsiriboti nuo bet kokios malonumą teikiančios veiklos, pavyzdžiui, muzikos klausymosi, serialų ir filmų žiūrėjimo, socialinių tinklų ir pan. Laikantis tokios „dietos“ siūloma apskritai atsisakyti įvairiausių technologijų, dirbtinės šviesos ar net skanaus maisto ir gėrimų - iš esmės visko, kas stimuliuoja žmogų. Pasak VDU psichologo, ši dieta išties yra gana sunkiai įgyvendinama. Pati mintis keisti tam tikras veiklas konstruktyvesnėmis veiklomis yra teisinga, bet čia ne dieta“, - tvirtino V.
Kompanijos „Meta“ užmojis kurti metavisatą - teorinę ateities interneto versiją, kurią sudaro bendros 3D virtualios erdvės, sujungtos į virtualų pasaulį. Žmonės šiame pasaulyje galės žaisti ir socialiai „susijungti“. A. Žiedelis įvardijo, kad ateitį su metavisata prognozuoti išties sudėtinga, tačiau net ir be jos žmonės vis labiau įklimpsta į virtualią socialinę erdvę. Patys socialiniai tinklai savo architektūrą kuria turėdami tikslą, kad ten būtume kuo daugiau. Ar tikrai nieko dėl to negalime padaryti? Manau, kad nebūtinai. Jeigu atkreipiame dėmesį į nesaikingo socialinių tinklų vartojimo keliamą žalą, tuomet visiškai realu, kad į juos pradėsime žiūrėti kaip į tokius dalykus, kuriais galima mėgautis, tačiau reikia tai daryti saikingai“, - savo įžvalgomis pasidalijo A.
tags: #socialiniu #tinklu #klasifikacija