Psichologinis smurtas darbe, dar vadinamas mobingu, yra sunki ir dažnai nematoma problema, kuri gali sukelti rimtų pasekmių tiek darbuotojui, tiek visai organizacijai. Tai sistemingas ir pasikartojantis žeminantis elgesys darbo aplinkoje, kuris nukreiptas į konkretų darbuotoją ar jų grupę. Ši problema gali pasireikšti paslėptai - per ignoravimą, menkinimą, spaudimą ar nepagrįstą kritiką.
Psichologinio smurto darbe apibrėžimas ir ypatumai
Psichologinis smurtas - tai pasikartojantis, ne fiziškai žalojantis elgesys, kuris remiasi galios santykiu ir kurio padariniai dažnai būna psichologinė trauma smurto aukai. Mobingas pasireiškia įvairiomis formomis - nuo subtilių užuominų iki atviro elgesio, kuriuo siekiama pakenkti psichinei būklei ir sumažinti savigarbą. Charakteringa, kad tai ilgas ir emocinis alinantis procesas, kurio rezultatai gali būti itin žalingi.
Mobingas dažnai naudojamas kaip priemonė paveikti darbuotojo psichologinę būseną, sukelti stresą, nerimą ar priversti pasitraukti iš darbo. Taip pat labai svarbu atskirti konstruktyvią darbdavio kritiką nuo psichologinio smurto. Konstruktyvi kritika bei pagarbus pastabų išsakymas yra darbo proceso dalis, skirta darbo kokybės gerinimui ir nėra traktuojama kaip smurtas.
Dažniausi psichologinio smurto požymiai
- Ignoravimas arba izoliavimas: darbuotojas sąmoningai paliekamas be informacijos, neįtraukiamas į pasitarimus, ignoruojami jo laiškai ar komentarai, sukeldamas atskirties jausmą.
- Apkalbos, šmeižtas, melaginga informacija: skleidžiama netiksli ar klaidinanti informacija apie darbuotoją, kurianti priešišką aplinką.
- Nuolatinė nepagrįsta kritika: darbuotojas kaltinamas dėl smulkių ar išgalvotų klaidų, nepaisoma jo pastangų ir pasiekimų.
- Nepagarbūs komentarai, pašaipos: žeminančios pastabos, sarkazmas ar patyčios dėl asmeninių savybių ar išvaizdos.
- Užduočių ignoravimas arba iškreipimas: darbuotojui skiriamos beprasmės eller itin sunkių užduočių be būtinos paramos.
- Grasinimai ir spaudimas: ne tiesioginiai ar tiesioginiai signalai apie atleidimą, karjeros sumažinimą ar reputacijos žalojimą.
Psichologinio smurto aukos
Psichologinis smurtas darbe gali paveikti bet kurią asmenį, tačiau ypač rizikuoja:
- Naujai įsidarbę darbuotojai, kurie dar neturi stabilios pozicijos.
- Kompetentingi specialistai, kurių profesionalumas gali kelti grėsmę kitiems.
- Pažeidžiamos socialinės grupės, tokios kaip mažumos, vyresnio amžiaus darbuotojai, asmenys su negalia.
- Intravertiškos, tylos asmenybės, kurios mažiau gina savo teises.
Psichologinio smurto darbe pasekmės
| Pasekmės | Aprašymas |
|---|---|
| Psichologinės | Nerimas, depresija, miego sutrikimai, sumažėjęs pasitikėjimas savimi, nuolatinė įtampa. |
| Fizinės | Galvos skausmai, širdies ritmo sutrikimai, padidėjęs kraujospūdis. |
| Profesinės | Mažėjantis produktyvumas, motyvacijos stoka, klaidų dažnėjimas, pravaikštos. |
| Socialinės | Atsiskyrimas nuo kolegų, vienišumo jausmas, prarasti profesiniai ryšiai. |
| Karjeros | Pasitraukimas iš darbo ar visos darbo rinkos. |
Kaip atpažinti psichologinį smurtą darbe?
Labai svarbu kuo anksčiau atpažinti psichologinio smurto požymius, nes situacijos pablogėjimas gali turėti ilgalaikių pasekmių.
Taip pat skaitykite: Supervizijos apibrėžimas
- Ar darbe jaučiate nuolatinę įtampą?
- Ar būnate nepagrįstai kritikuojami ar stebimi?
- Ar patiriate tyčinį izoliavimą ar ignoravimą?
- Ar bijote reikšti savo nuomonę dėl galimos neigiamos reakcijos?
- Ar kolegos ar vadovas žemina, nepaisant jūsų pasiekimų?
Jeigu į kelis klausimus atsakėte teigiamai, galite susidurti su mobingu.
Psichologinio smurto atskyrimas nuo darbdavio reiklumo
Konstruktyvi kritika ir pagarbus vadovų elgesys nėra psichologinis smurtas. Darbdavys turi teisę vertinti darbuotojo dalykines savybes ir darbo rezultatus, nurodydamas trūkumus korektiškai ir etiškai. Darbo sutartis numato, kad darbuotojas privalo laiku ir kokybiškai atlikti pavestas užduotis, o darbdavys gali reikalauti tinkamo darbo.
Reikalavimas pateikti paaiškinimus dėl galimo pareigų nevykdymo yra natūrali darbo proceso dalis, nepskaičiuojama kaip smurtas. Taip pat darbdavys turi teisę įspėti darbuotoją apie galimą darbo sutarties nutraukimą - tai yra procedūrinis žingsnis be materialinių pasekmių, skirtas išvengti tolesnių darbo drausmės pažeidimų.
Teisinė bazė ir darbuotojų teisės
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas reglamentuoja darbdavio ir darbuotojo santykius, įskaitant psichologinio smurto prevenciją. Darbdavys privalo sukurti saugią ir psichologiškai palankią darbo aplinką, o darbuotojams užtikrinti galimybę kreiptis pagalbos smurto atvejais.
Darbo kodeksas taip pat numato galimybę keisti darbo sutarties sąlygas darbdavio iniciatyva tik su raštišku darbuotojo sutikimu. Darbuotojo atsisakymas gali būti teisėta priežastis nutraukti sutartį be kaltės, tačiau atsisakymas dirbti už sumažintą atlyginimą neatitinka tokios priežasties.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo prisitaikymo svarba
Darbo santykių nutraukimą šalių susitarimu reglamentuoja DK 54 straipsnis, kuriame numatytos aiškios nutraukimo sąlygos ir procedūros.
Įrodymų rinkimas ir pagalba susidūrus su psichologiniu smurtu
Pasak Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėjos Liudmilos Mironovienės, labai svarbu tinkamai rinkti ir saugoti įrodymus, kad būtų galima pripažinti psichologinio smurto egzistavimą. Dažnai skundai laikomi nepagrįstais dėl objektyvių įrodymų trūkumo.
Darbuotojams, manantiems, kad patiria psichologinį smurtą, rekomenduojama būti aktyviems, fiksuoti incidentus (data, laikas, liudytojai, kas buvo pasakyta ar padaryta), rinkti elektroninę korespondenciją ir kreiptis į profesines sąjungas, darbo ginčų komisijas ar Valstybinę darbo inspekciją (VDI).
Darbo inspekcija sulaukia skundų, tačiau jos įgaliojimai tirti psichologinį smurtą yra riboti, todėl svarbu, kad organizacijose būtų sukurtos vidaus skundų ir pagalbos sistemos.
Kolektyvinės priemonės ir psichologinio smurto prevencija
Psichologinio smurto darbe problema nėra tik individuali, bet ir kolektyvinė. Darbuotojų susivienijimas bei bendradarbiavimas su profsąjungomis gali būti veiksminga priemonė kovojant su mobingu. Viena iš efektyvių strategijų yra problemos paviešinimas, taip kuriant sveikesnę darbo aplinką.
Taip pat skaitykite: Ekspertės įžvalgos
Organizacijos turi rengti aiškias smurto prevencijos politikas, užtikrinti vidines skundų nagrinėjimo procedūras, apmokyti vadovus atpažinti ir spręsti konfliktus, taip pat teikti psichologinę paramą darbuotojams.
Nuo ko prasideda smurtas artimoje aplinkoje?
Psichologinių prievolių svarba darbdaviui
Darbdavys turi teisę ir pareigą užtikrinti, kad darbe nebūtų agresyvių, žeminančių ar priešiškų veiksmų, kuriais būtų siekiama įbauginti darbuotojus ar menkinti jų orumą. Privaloma vertinti psichosocialinės rizikos veiksnius ir imtis prevencinių priemonių - tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei Darbo kodekse.
Emocinė prievarta darbe
Emocinė prievarta yra psichologinės agresijos forma, kuri pasireiškia žeminimu, kontrole, kaltinimu, gėdos sukėlimu ir bandymu išlaikyti valdžią. Tai apima ginčų nutylėjimą, viešą gėdinimą, žeminančius žodžius, nuolatinį pamokslavimą, nužmoginimą ar socialinį izoliavimą.
Agresijos formos gali būti tiesioginės - kai agresorius atvirai žemina, arba pasyvios - manipuliacijos ir kontrolės būdai, tokie kaip grasinimai, šnipinėjimas, finansinis spaudimas ar emocinis šantažas.
- Menkinantys žodžiai ir pravardės
- Rėkimas, keiksmai, viešas gėdinimas
- Grasinimai atleidimu
- Nuvertinimas ir kaltinimai
- Izoliacija ir bendravimo nutraukimas
Patirdami emocinį smurtą darbuotojai turėtų nedelsti ir ieškoti pagalbos.
Kaip įveikti psichologinį smurtą darbovietėje?
Kuriant sveiką psichikos sveikatai palankią darbo aplinką, būtina imtis strateginių, tęstinių veiksmų. Tai apima smurto prevencijos politikos kūrimą, konfliktų valdymą, darbuotojų ir vadovų mokymus, paramos sistemų įdiegimą priekabiavimą ir smurtą patyrusiems asmenims, taip pat organizacinės kultūros pertvarkymą.
Darbuotojo teisės ir darbdavio pareigos turi būti aiškiai reglamentuotos, o darbuotojai raginami aktyviai ginti savo teises ir rinkti įrodymus patiriamam smurtui darbo aplinkoje.
tags: #darbe #patiriamas #psicholiginis #smurtas