Dabartinis pasaulio raidos etapas yra įvardijamas kaip globalinių problemų era. Viena iš globalinių problemų daugėjimo priežasčių - didėjantis gyventojų skaičius, augantis vartojimas, besiplečianti pramonė. Tai šiame tekste aptariamos pagrindinės ekologinės, demografinės, ekonominės ir socialinės problemos, jų priežastys, pasekmės bei pagrindinės kryptys, kuriomis rekomenduojama judėti sprendžiant šiuos iššūkius.
Temos aktualumas ir globalių problemų samprata
Tai šiuolaikinio pasaulio socialiniai reiškiniai ir procesai, kurie savo apimtimi ir reikšmingumu yra pasaulinio masto, susiję su gyvybiniais visų šalių ir tautų interesais. Yra keturios pagrindinės globalinių problemų rūšys: ekologinės, socialinės, demografinės ir ekonominės problemos. Kiekviena iš jų yra nepaprastai svarbi žmonijos raidai bei likimui ir reikalauja neatidėliotinai būti išspręsta.
Ekologinės problemos
Klimato šiltėjimas
Absoliuti dauguma klimato tyrinėtojų sutinka, kad pagrindinė to priežastis - tiek natūralios, tiek žmonių sukurtos šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Vertinama, kad nuo 1880 m. iki 2023 m. vidutinė pasaulio temperatūra pakilo 1,1 °C, sparčiai artėjama prie 1,5 °C ribos. Pasaulinė temperatūra kyla, ledynai tirpsta, žmoniją kankina sausros, liūtys, uraganai, gaisrai. Toliau kyla ne tik Žemės temperatūra, tačiau ir jūros lygis, šiltėja vandenynai.
Net ir toliau taikant taršos apmokestinimo politiką, didėjanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija skatins klimato kaitą ir sukels neprognozuojamų aplinkos pokyčių. Prisitaikymo prie klimato kaitos poreikis Lietuvoje iki galo nėra įsisąmonintas, savivaldybės delsia rengti prisitaikymo planus.
Miškų kirtimas
Ne mažiau kaip 15 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmeta ne automobiliai ar gamyklos - jas sukelia miškų kirtimas. Iki 2030 m. pasaulyje gali likti tik 10 procentų atogrąžų miškų - likusi dalis bus iškirsta medienai arba paliekant laisvus plotus žemės ūkio veiklai. Be to, daugiau nei 70 proc. planetos augalų ir gyvūnų rūšių gyvena miškuose: jos praranda savo buveines, nyksta ekosistemos, tęsiasi klimato kaita, lieka mažiau medžių deguonies gamybai ir anglies dioksidui sugerti - visa tai vyksta dėl miškų naikinimo.
Taip pat skaitykite: Slaugos profesijos iššūkiai
Lietuvos miškų ekosistemose sugeriamas ir užrakinamas anglies kiekis mažėja. Natūralių miško buveinių būklė prastėja, lieka vis mažiau savaiminės kilmės ir gamtiškai vertingų miškų, o biologinės įvairovės apsauga lieka nepakankama. Persiorientavimas į aplinkai draugišką miškininkystę iš esmės nevyksta.
Tarša
Tarša egzistuoja daugelyje formų - oro, vandens, dirvožemio tarša ir žmogaus sukurtos medžiagos, tokios kaip įvairios cheminės medžiagos ar plastikai. Vertinama, kad 13 % visų mirčių Europos Sąjungoje (apie 630 tūkst. mirusiųjų per metus) yra susijusios su aplinkos veiksniais, o iš jų apie 400 tūkst. - dėl oro taršos. Europos aplinkos agentūros duomenimis, 2020 m. smulkiųjų kietųjų dalelių tarša Lietuvoje sukėlė 1500 priešlaikinių mirčių.
Vandens kokybė yra itin svarbi: Lietuvoje tinkamai išvaloma tik 75 % į vandenis išleidžiamų nuotekų, o apie 20 % gyventojų vis dar negauna centralizuotų nuotekų tvarkymo paslaugų. Šalyje net 64 % paviršinių vandens telkinių nėra geros būklės. Į Baltijos jūros centrinę dalį iš Lietuvos patenka beveik dvigubai už leistiną normą didesnis azoto taršos kiekis.
Biologinės įvairovės nykimas
Rūšių ir buveinių praradimas didėja ir Lietuvoje, ir pasaulyje. Pasak Pasaulinės gamtos federacijos, per pastaruosius tris dešimtmečius biologinė įvairovė sumažėjo 27 procentais. Tai vyksta dėl įvairių priežasčių, įskaitant miestų plėtrą, miškų naikinimą ir klimato kaitą. Biologinės įvairovės trūkumas kelia pavojų mitybos grandinėms, vandens šaltiniams ir kitiems ištekliams.
Skirtingai nei klimato krizė, biologinės įvairovės nykimo krizė Lietuvoje vis dar nėra pilnai pripažįstama. Lietuva išsikėlė tikslą iki 2030 m. pagerinti 30 % saugomų rūšių ir jų buveinių būklę. Deja, į šį tikslą vedančio veiksmų plano kol kas nėra.
Taip pat skaitykite: Terapijos, skirtos dvasiniam ir psichikos pasauliui
Demografinės problemos
Demografinis sprogimas
XX a. pradžioje Žemėje gyveno 1,6 mlrd. žmonių. Demografinis sprogimas - staigus gyventojų prieaugis - būdingas daugeliui ekonomiškai silpnų šalių, ypač Afrikos regionuose. Ši problema didžiausia skurstančiose šalyse, kurios nepajėgia pasirūpinti savo gyventojais ir kontroliuoti demografinių procesų.
Pabėgėliai
Pabėgėlių srautai dažnai kyla dėl konfliktų, ekonominių bei ekologinių krizių. Socialinės globalinės problemos - tai įvairių visuomenės grupių atskyrimas nuo galimybės dalyvauti pagrindiniuose visuomenės plėtros procesuose. Demografiniai pokyčiai, migracija ir urbanizacija daro didelį poveikį tiek priimančioms, tiek išvykstančioms šalims.
Ekonominės problemos
Gamtos išteklių mažėjimas
Gamtos ištekliai lemia šalių ekonominę raidą. Šiuo metu gamtos išteklių mažėjimą labiausiai patiria pasaulio technologijų pramonės lyderės: Kinija ir JAV. Šiuo metu pasaulyje labiausiai jaučiamas mineralinių medžiagų ir vandens mažėjimas. Išteklių mažėjimas ir didėjantis vartojimas lemia tiekimo problemas, kurios apima ne tik gyventojų apsirūpinimą vandeniu, bet ir platesnes pramonės grandines.
Augantis vartojimas ir žiedinės ekonomikos poreikis
Vartotojiškumas ir su tuo susijęs išteklių poreikis yra kertinė dabartinių ekologinių krizių priežastis. Ekonomikos augimas, gyventojų skaičiaus didėjimas bei klimato kaita lems gamtinių išteklių (vanduo, maistas, dirbama žemė, energetiniai ištekliai) trūkumą. Svarbu perorientuoti gamybos-vartojimo ciklą į žiedinę ekonomiką: mažinti vartotojiškumą, skatinti dalinimąsi, pakartotinį naudojimą ir taisymą.
| Problema | Pagrindinė priežastis | Pasekmė |
|---|---|---|
| Klimato kaita | ŠESD emisijos, miškų kirtimas | Temperatūros kilimas, stichinės nelaimės |
| Miškų kirtimas | Medienos paklausa, žemės ūkis | Biologinės įvairovės nykimas, CO2 didėjimas |
| Vandens tarša | Ūkinė veikla, nuotekos | Bloga vandens kokybė, jūros eutrofikacija |
| Išteklių mažėjimas | Perteklinis vartojimas, pramonė | Tiekimo krizės, ekonominiai apribojimai |
Socialinės problemos
Skurdas ir badas
Pagrindinės socialinės problemos - tai mažos pajamos, skurdas, badas. Socialinės problemos sukelia tiek moralinius, tiek ekonominius nuostolius. Žmogus, nebegalėdamas kokybiškai patenkinti svarbių savo poreikių - išlaikyti būsto, maitintis, lavintis, gydytis patiria gyvenimo lygio smukimą, psichologinį diskomfortą.
Taip pat skaitykite: Giluminė psichologijos analizė
Nedarbas
Nedarbas - tai globalus reiškinys, nors jo mastai skirtinguose pasaulio regionuose gerokai skiriasi. Tradiciškai nedirbančių žmonių skaičius tarp jaunimo nuo 15 iki 24 metų yra beveik dvigubai didesnis palyginti su vyresniais (per 25 metų) žmonėmis ir siekia 17-25 proc. Tačiau, pvz., Jemene jaunimo nedarbo lygis siekia beveik 40 proc. Šiaurės Afrikos neramumai rodo, kad jaunimo nedarbas gali būti reikšmingas socialinių konfliktų katalizatorius.
ŽIV ir AIDS
Infekcinės ligos, tokios kaip ŽIV ir AIDS, išlieka reikšminga socialinė problema daugelyje pasaulio regionų, ypač ten, kur trūksta prieigos prie prevencijos, diagnostikos ir gydymo paslaugų. Šios ligos dar labiau giliai paveikia skurdžiausias bendruomenes ir slopina ekonominį vystymąsi.
Darbo pakeitimo garantija ir globalios tendencijos
Pažanga švietimo, sveikatos apsaugos ir technologijų srityse suteikia vis daugiau galių asmeniui. Nauja technologijų raidos banga atneš dar daugiau galimybių. Sparčiai besivystančios pasaulio ekonomikos mažina skurdą ir kartu didina savo įtaką pasaulinėje ekonomikos sistemoje. Didėjantis viešojo sektoriaus įsiskolinimas ribos fiskalinius ir politinius vyriausybių pasirinkimus.
Teisinga pertvarka - visų pirma turi būti remiamos visuomenės grupės ir verslai, kurie bus labiausiai paveikti pokyčių. Finansų sistema turi remti darnias ir apmokestinti taršias veiklas. Mokslas ir inovacijos turi būti pasitelkiami ieškant naujų sprendimų. Švietimas turi padėti visuomenei suprasti problemos mastus, keisti įpročius, rūpintis aplinka ir persikvalifikuoti naujoms darbo vietoms.
Lietuvos kontekstas: aplinkos būklė ir siektini tikslai
Aplinkosauginė situacija ir perspektyvos Lietuvoje yra netenkinančios, o to pakeisti nepavyks be aktyvaus pilietinės visuomenės prisidėjimo. Europos Komisija 2019 m. paskelbė Žaliąjį kursą, kurį derina ir įgyvendina su visomis šalimis narėmis. Per artimiausią dešimtmetį įsipareigojome įgyvendinti didelio masto pokyčius, kurie stabdytų klimato kaitą, atkurtų biologinę įvairovę, taip pat padėtų prisitaikyti prie jau neišvengiamų pasekmių.
Dabartinis gyvenimo būdas ir vartojimo įpročiai lemia spartų aplinkos būklės blogėjimą, tai virsta ekologinėmis krizėmis. Būtina keisti gyvenimo būdą ir šalies ekonomikos modelį, kad šias krizes suvaldytume. Perėjimas link žiedinės ekonomikos vyksta labai lėtai: Lietuvoje išteklių naudojimas vienam gyventojui auga nuo 2009 metų, o tik mažiau nei 5 % Lietuvos ekonomikoje naudojamų išteklių yra gauti iš perdirbimo.
Žemės ūkio veikla yra atsakinga už penktadalį oficialių Lietuvos ŠESD emisijų. Dėl netvarios žemės ūkio veiklos sparčiai nyksta biologinė įvairovė, nitratais užteršiama dirva ir vandenys, skurdinamas dirvožemis. Persiorientavimas į ekologinį ūkininkavimą vyksta lėtai, o europinė parama dažnai remia intensyvų ūkininkavimą.
Pagrindiniai sektoriai, kuriuos privalu pertvarkyti
- Žemės ūkis - mažinti trąšų naudojimą, skatinti ekologinį ūkininkavimą.
- Miškininkystė - plėsti neūkinius miškus, taikyti gamtai draugiškus kirtimus.
- Energetika - spartinti perėjimą prie atsinaujinančios energijos ir mažinti energijos suvartojimą.
- Transportas ir miestų vystymas - mažinti taršą ir diegti tvaresnius sprendimus.
Ekonomikos pertvarka pagal Žaliojo kurso principus yra didelis iššūkis, bet kartu ir galimybė naujam darniam augimui: pokyčiai sukurs naujas darbo vietas, gerins gyvenimo kokybę ir skatins didesnį socialinį teisingumą. Net ir prie labai didelių pasaulinių problemų sprendimo galime prisidėti kiekvienas - kartais užtenka tik mažų pokyčių savo kasdieninėje rutinoje, kad sumažintume atliekų kiekį ar padėtume išsaugoti nykstančią rūšį.
tags: #siuolaikinis #pasaulis #kamuoja #socialiniu #ekonominiu #ir