Padėkite mums padėti tiems, kurie negali savimi pasirūpinti. Radus gyvūną reikėtų atidžiai įvertinti jo būklę. Jeigu gyvūnas sveikas geriausia palikti jį ten, kur buvo rastas.
Svarbiausias Gyvūnų globėjų asociacijos tikslas - ginti naminius ir laukinius gyvūnus nuo žiauraus elgesio, ieškoti būdų ir priemonių gyvūnų gerovei užtikrinti, suteikti pirmąją pagalbą sužeistiems laukiniams gyvūnams ir paukščiams. Naujienos DĖMESIO! Dėkojame visiems, kurie skiriate mums savo 2% bei dalinamės informacija: „Informuojame Jus, kad pasikeitė prašymo pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms (FR0512 forma, toliau - Prašymas) pateikimo tvarka. Nuo 2020 m. sausio 1 d. Šiuo metu pas mus2018.01.29 į Gyvūnų globėjų asociacijos būstinę Kaune šiandien atkeliavo Naminė pelėda. Paukštį į mūsų globą perdavė geraširdis p. Alvydas, kuris ją atgabeno iš Žaliosios km, Kazlų Rūdos savivaldybės. Naujienos Gražuolis jaunuolis Paukštvanagis į mūsų globą pateko iš Panemunės (Kaunas). Žmonės jį rado kaip galima atsitrenkusį į langą. Palaikė paukštį per naktį, tačiau šis paukštis visai nenorėjo skristi ir kitą dieną - jis tik šuoliavo. Apžiūrėjus veterinarijos specialistams traumų taip ir nebuvo nustatyta.
Nusprendėme dar naktelę palaikyti. Nuoširdžiai tikime, kad visi be globos likę keturkojai nusipelno antro šanso, todėl jais rūpinamės, gydome ir dedame visas jėgas svajonių namų paieškai. Gyvūnų globos organizacija „Lesė“ buvo įkurta 2007 metais, šiuo metu turime du padalinius: Vilniuje ir Kaune. Mūsų tikslas yra visiems globotiniams rasti namus, tad jie prieglaudoje gyvena tol, kol randa naujus šeimininkus arba miršta nuo senatvės. Esame nevyriausybinė, ne pelno siekianti gyvūnų globos organizacija, kurios branduolį sudaro savanoriai. Dalis mūsų narių savo veiklą gyvūnų globos srityje pradėjo gyvūnų globos tarnyboje „Pifas“ dar 2006 m. Vilniaus komanda 2007-aisiais įkūrė atskirą organizaciją „Vilniaus Pifas“, kuri vėliau buvo pervadinta į „Lesę“.
Iš pradžių vykdėme gyvūnų gelbėjimo darbus, gydėme ir globojome gyvūnus savanorių namuose. Darbus pradėjome su itin ribotais ištekliais. 2008 m. 2010 m. persikėlėme į dabartines nuomojamas patalpas Buivydiškėse, kuriose turime galimybę globoti daugiau gyvūnų, ypač šunų. Patalpose vienu metu globojama virš 100 gyvūnų, iš kurių apie 30 - 40 šunų. Tikime, kad, norint užtikrinti vis geresnes sąlygas gyvūnams Lietuvoje, dirbti vien prieglaudoje neužtenka, todėl aktyviai užsiimame švietimu, lankomės mokyklose. Dažnai dalyvaujame įvairaus pobūdžio renginiuose, priimame svečius ir svečių grupes prieglaudoje. Kiekvienas mūsų globotinis mums, visų pirma, yra draugas, todėl gyvūnų nemigdome, nebent tai yra išskirtinis, nepagydomos ligos atvejis.
Nuo įkūrimo 2007 m. „Lesės“ Vilniaus skyriui vadovauja Vesta Auškalnienė, kuri taip pat yra „Lesės“ direktorė, steigėja ir vienintelė dalininkė. Vesta aktyvią gyvūnų gelbėjimo veiklą pradėjo dar 2006 m., prieš pradedant kurtis pirmosioms savanoriškoms gyvūnų globos organizacijoms. 2006 m. Vesta taip pat buvo viena iš „Pifo“ (pirmos savanoriškos gyvūnų globos organizacijos) steigėjų. Nuo 2011 m. Kauno „Lesė“ yra gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ padalinys. Tai viešoji įstaiga, ne pelno siekianti, ne vyriausybinė organizacija, kuri rūpinasi beglobiais šunimis bei katėmis, jų nemigdo, globoja juos iki senatvės arba tol, kol jiems randa naujus namus.
Taip pat skaitykite: Benamystė Lietuvoje: gyvūnų aspektas
Kauno prieglauda dažnai dalyvauja įvairaus pobūdžio renginiuose, priimama svečius ir svečių grupes prieglaudoje. 2008 m. „Lesės“ veiklą Kaune pradėjo kelios iniciatyvios savanorės, kurios buvo neabejingos beglobiams gyvūnams. Kadangi tuo metu beveik visa „Lesės“ veikla vyko tik Vilniuje, o kauniečių savanorių buvo tik trys, pradėti veiklą nuo nulio reikėjo didžiulio noro ir užsispyrimo. Savanoriai pradėjo globoti benamius gyvūnus savo namuose, ieškoti jiems naujų šeimininkų, taip pat suorganizavo ir pradėjo sterilizacijos finansavimo programą Kaune. Šios programos metu 2008 m. 2010 m. prie „Lesės“ komandos Kaune prisijungė didelę patirtį gyvūnų globos srityje turinti savanorių komanda iš gyvūnų globos tarnybos „Pifas“.
Buvo stipriai išplėsta „Pagauk, sterilizuok, paleisk“ programa Kauno mieste. 2011 m. vasarį buvo pasirašyta gamybinės - sandėliavimo paskirties patalpų nuomos sutartis Sausinės kaime, pradėti remonto darbai. Nuomos sutartis buvo pasirašyta penkeriems metams iki 2016 m. vasario mėn. 15 d. Nuo 2008 m. „Lesės“ Kauno skyriui vadovauja Eglė Baležentienė. Eglė priima sprendimus dėl vykstančių prieglaudos remonto darbų, gyvūnų priėmimo, priežiūros ir gydymo Kaune. Vadovė aktyvią gyvūnų gelbėjimo veiklą pradėjo dar 2006 m. Esame pirmoji gyvūnų globos organizacija, kuri turi kokybės ženklą ir yra akredituota priimti savanorius iš užsienio ilgalaikiams projektams (10-12 mėn.). Ši programa vadinama Europos Solidarumo Korpusu (ESK). Kiekvienais metais, bendradarbiaudami su „Socialinis veiksmas”, priimame kelis užsienio savanorius Vilniuje, užtikrindami jiems tinkamas savanorystės sąlygas bei žmogiškuosius resursus. Taip pat vykdome ir smulkesnius projektus, tokius kaip „Savanoris vienai dienai”. Šio projekto metu, įvairiuose renginiuose susipažįstame su naujais žmonėmis ir kviečiame juos apsilankyti mūsų prieglaudoje. Atvykusius supažindiname su prieglauda, kasdieniais joje atliekamais darbais, gyvūnais. Visada laukiame pasiūlymų ar idėjų, kur galėtume prisijungti! Reikia tik parašyti juos el. Be kasdienių darbų prieglaudoje, dalyvauja įvairiuose renginiuose. Vienas pagrindinių mūsų tikslų - šviesti visuomenę. Renginiuose sutinkame daug bendraminčių, su kuriais dalinamės patirtimi, įžvalgomis apie gyvūnų priežiūrą ir jų gerovę. Taip pat renginių metu stengiamės susipažinti su potencialiais savanoriais, tad kalbame apie savanorystės privalumus ir iššūkius. Jei yra galimybė, vežamės savo globotinius, kurie visiems pakelia nuotaiką, žaidžia su renginio lankytojais, laukia paglostymų ir tikisi surasti namus. Visada laukiame kvietimų į renginius, kuriuose būtume naudingi. Jei norėtumėte mus pakviesti, rašykite el. Jos nežino ir kaip pavyks susigrąžinti milžiniškas lėšas, išleistas gyvūnų gydymui ir globai.
„Nuaro“ patalpas smalsiai apžiūrinėjanti Akita vis stiebiasi prie palangės tarsi nujausdama, kad tuoj pamatys naujuosius šeimininkus. Ir ji jau iškeliauja į naujus namus. Juos surado ir pora pudelių, taksas bei dar keli iš nelegalių daugyklų priglausti šunys. Dar šeši laukia. „Prašysime padengti bent minimaliai, simboliškai, kažkokią dalį išlaidų, bent kastracijos ir kitų veterinarinių išlaidų. Ir išleisime į naujus namus“, - sako „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė.
Tačiau, šis laimingas posūkis rugsėjį Lietuvą supurčiusiame skandale dėl baisiomis sąlygomis laikytų, galimai skriaustų ir nelegaliai veistų šunų - tik viena medalio pusė. Kita - itin komplikuota. „Nuaras“ iš 170 šunų, paimtų iš daugyklų, naujų namų kol kas galėjo ieškoti tik 16. Mat tiek viena pirmųjų pričiupta daugintoja iš Žemaitijos prieglauda padovanojo. Tiesa, ne už dyką. „Su tokia sąlyga, kad mes absoliučiai nieko nereikalausime nuo gyvūno paėmimo dienos iki šios sutarties įsigaliojimo dienos“, - pasakoja J. Gustaitienė. Taip bando išsisukti nuo realios bausmės ir išlaidų padengimo.
Baudžiamosios atsakomybės išvengs ir kiti daugintojai, mat dalis teisminių procesų nutraukti arba vyksta vangiai. „Tas skaudus pūlinys, atrodo, pratrūko, ir atrodo tiek mes, tiek visa visuomenė su labai didele viltimi sekė šią istoriją. Bet situacija po 75 dienų panašėja į tai, kad tie daugintojai išvengs atsakomybės arba dalinai išvengs atsakomybės“, - teigia J. Gustaitienė. Prokuratūra pradėjo per 10 ikiteisminių tyrimų, o esą nutraukė tik tuos, kuriems nebuvo pagrindo. „Baudžiamasis persekiojimas asmeniui taikytinas tik tuomet, jei dėl jo žiauraus elgesio su gyvūnu, gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas. Keli atvejai yra baigiami tirti ir mes matome perspektyvą perduoti juos nagrinėti teisme“, - kalbėjo generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.
Taip pat skaitykite: Gyvūnai senelių namuose
Kitiems gresia administracinė atsakomybė, tik maisto ir veterinarijos tarnyba negali taikyti maksimalios baudos. „1750 eurų su gyvūnų kompensacija - tai šią pareigą gali priimti tik teismas, tai tais atvejais mes esam kreipęsi į teismą“, - sako Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas Giedrius Blekaitis. O kol vyksta teismai, šimtų keturkojų likimas - miglotas, nors nuo jų paėmimo prabėgo 3 mėnesiai. Jų dovanoti ar atiduoti globai esą negalima. Tad prieglaudoms neramu - kas sumokės kasdien augančias jų gydymo, maitinimo ir priežiūros išlaidas. „Jie buvo gydyti, buvo didžiulės sąskaitos apmokėtos už veterinarines paslaugas, už jų laikymą globos namuose, už kirpyklos paslaugas - visos tos išlaidos su šunimi ir atitenka mums. Mes negavom jokio išlaikymo iš valstybės šitiems šunims, nors valstybės institucijos nusprendė juos paimti, juk ne mes patys juos pasiėmėme“, - pasakoja J. Gustaitienė. Taip pat kai kurios savivaldybės padengė dalį kaštų.
Bet su realiomis išlaidom tai lašas jūroje. Tam pritaria ir per dvidešimt šunų, paimtų iš Širvintų, globojančios prieglaudos „Nojus“ darbuotojai. „Jie buvo tragiškos būklės, bailūs, su parazitais, peraugusiais nagais klaikiai atrodė vaizdelis“, - teigia „Nojaus“ veterinarijos gydytoja Ieva Kriūnaitė. Dabar pokyčiai akivaizdūs. Štai kaip atrodo niufaundlendas, kai atkeliavo, ir dabar. Tačiau kas nelaimėlių laukia - nežinia. „Pirmą mėnesį mes gavom finansavimą iš savivaldybės, o dabar iš savų lėšų išlaikom. Teismai nevyksta, viskas sustoję - šunų likimas neaiškus“, - kalbėjo I. Kriūnaitė. Maisto ir veterinarijos tarnyba ramina, esą išlaidas galima išsireikalauti. Bet gali tekti bylinėtis. „Bet kokiu atveju, jei pažeidėjas yra pripažįstamas, kad jis kaltas, atlyginti visas išlaidas privalės. Dėl išlaidų kompensavimo pradžioj gali kreiptis arba savivaldybės ar gyvūnų globėjai, jeigu tai nepavyksta išspręsti. Tai yra civiline tvarka, teismo sprendimu turėtų būti priteista“, - sako G. Blekaitis.
Nors buvo tikėtasi, kad po šio skandalo pavyks priimti griežtesnius teisės aktus, deja, Seime palaikymo nesulaukė Gyvūnų gerovės įstatymo pataisos dėl veisiamų gyvūnų ženklinimo, veterinarijos gydytojų didesnės atsakomybės ir draudimų parduoti gyvūnus turguje. Gyvūną nužudę ar suluošinę žmonės Lietuvoje neteks teisės tam tikrą laiką jų laikyti, nusprendė Seimas, priėmęs teisės aktų pakeitimus. Jei šio draudimo nebus laikomasi, tuomet bus taikomos piniginės baudos. Pirmą kartą bauda gali siekti 150-300 eurų, o jeigu pažeidimas padaromas pakartotinai, baudos padidės iki 300-550 eurų. „Šis projektas yra skirtas ištaisyti klaidą ir įstatymo spragą, kai mes turime asmenis, kurie žiauriai elgėsi, kankino ar suluošino gyvūnus, netgi nužudė ir jau kitą dieną gali eiti, įsigyti ir laikyti kitą gyvūną. Tiesiog to įstatymai nedraudė“, - teigė viena projekto iniciatorių, Laisvės partijos Seimo narė Ieva Pakarklytė. Dėl įgyvendinimo mechanizmo pateikiama analogija su vairuotojo pažymėjimo atėmimu. - Kai agresorius už žiaurių elgesį su gyvūnais nuteisiamas pagal Baudžiamąjį kodeksą, toks žmogus baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų, bet jam taip pat būtų draudima laikytis gyvūnus dar 10 metų nuo teismo sprendimo įvykdymo.
Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, jeigu asmuo bus nubaustas už žiaurių elgesį su gyvūnais, gyvūno kankinimą, jis gaus ne tik 50-2000 eurų baudą, bus konfiskuojami gyvūnai, bet jam taip pat bus uždrausta 2 metus laikyti naują gyvūną. Jeigu asmuo nubaustas už tą patį pakartotinai, bauda gali siekti 2000-4000 eurų, konfiskuojami gyvūnai, o draudimas pritaikomas 4 metams. Tokios pat trukmės draudimas laikyti gyvūnus pritaikomas ir žmonėms, kurie nubausti už žiaurų elgesį su gyvūnais, gyvūno kankinimą, kai gresia žūtis ar suluošinimas (bauda 900-3200 eurų) bei už tokių pačių veiksmų padarymą pakartotinai (bauda 2200-6000 eurų). Kai agresorius už žiaurių elgesį su gyvūnais nuteisiamas pagal Baudžiamąjį kodeksą, toks žmogus baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų, bet jam taip pat būtų draudima laikytis gyvūnus dar 10 metų nuo teismo sprendimo įvykdymo. Įstatyme taip pat nurodoma, kad kai esama pakankamai duomenų apie tam tikroje teritorijoje gyvūnams gresiantį suluošinimą, žūtį, kai siekiama apsaugoti gyvūną, tai galima patekti į gyvenamuosius ar negyvenamuosius pastatus be savininko sutikimo.
Teisės aktas, jei jį pasirašys prezidentas, įsigalios nuo 2023 metų. Pagal Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymą, laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatomis, Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją formuoja valstybės politiką laukinių gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje, padeda ją įgyvendinti įgaliotoms institucijoms, o Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją formuoja valstybės politiką ūkinių gyvūnų, gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos srityje.
Taip pat skaitykite: „Kika“ gyvūnų paramos projektai
Transporto priemone partrenkus bet kokį laukinį gyvūną reikia informuoti Aplinkos apsaugos departamentą telefonu arba skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Teikiant informaciją svarbu nurodyti įvykio vietą ir apibūdinti gyvūno būklę. Vairuotojas negali pasiimti partrenkto laukinio gyvūno - gresia administracinė atsakomybė. Pastebėjus, kad laukinis gyvūnas laikomas netinkamomis sąlygomis, reikia kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą ir į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
Saugomų rūšių laukinius gyvūnus naudoti ir leisti į aplinką galima laikantis Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo. Savivaldybės tvirtina gyvūnų laikymo taisykles ir kontroliuoja jų įgyvendinimą. Apie taisyklių pažeidimus reikia pranešti savivaldybei. Vaikai dažnai supranta, kad skriausti silpnesnių už save nevalia, tačiau svarbu ir suaugusiųjų pavyzdys.
Alytaus regiono gyvūnų globos namuose „Nuaras“ kasdien vidutiniškai patenka po 15 šunų ir 10 kačių. Dalis jų atkeliauja iš šeimininkų, dauguma - iš gatvės. Per mėnesį laikinuose namuose priglaudžiama apie 80 kačių ir šunų, maždaug ketvirtadaliui jų pavyksta rasti naujus namus. Likusieji lieka globos namuose - uždavinys yra išlaikyti juos iki rasti nauji šeimininkai. Daugelis gyvūnų patiria stresą dėl perėjimo į globa. Gyvūnų globos namų darbuotojai pabrėžia, kad keičiasi visuomenės požiūris į rūpinimąsi gyvūnais, tačiau kontrolė ir atsakomybė turi būti griežtesnė. Svarbu, kad suaugusieji mąstytų apie savo pavyzdį vaikams ir laikytųsi atsakomybės už augintinio priežiūrą.
Nėra pakankamai duomenų apie tai, kiek dažnai žiaurūs elgesio atvejai įvardijama kaip baudžiamoji atsakomybė. Tačiau tiriama, kad didžiausią dėmesį reikėtų skirti visuomenės švietimui ir vietinėms iniciatyvoms, kurios skatintų atsakingą gyvūnų laikymą bei parodų ir renginių metu skatintų pareigą rūpintis gyvūnais.
KAIP APSAUGOTI VAikus ir gyvūnus namuose
- Įvertinkite gyvūno būklę, kai randate gyvūną; jei jis sveikas - palikite ten, kur randate, vengiant nereikalingo streso.
- Skirkite laiko vaikų švietimui apie teisę į gyvūnus ir jų saugumą - paaiškinkite, kodėl svarbu nežeisti gyvūnų ir kaip elgtis konfliktinėse situacijose.
- Dalyvaukite vietos gyvūnų globos organizacijų švietimo programose ir renginiuose, kur galite sužinoti apie teisinės atsakomybės ir etikos normas.
- Kartais reikalinga pirmoji pagalba sužeistiems gyvūnams - kreipkitės į kvalifikuotus veterinarus ir globos įstaigas.
- Jei jautrius ar sužeistus laukinius gyvūnus randa, informuokite atitinkamas institucijas ir laikykitės teisės aktų nurodymų.
Praktiniai dalykai šeimoms
- Reguliariai registruokite savo augintinį, įsipareikšdami laikytis vietinių gyvūnų laikymo taisyklių ir sterilizacijos programų.
- Namus įsigyjant gyvūną vaikams - sudarykite suaugusiųjų atsakomybės planą, kuriame aiškiai apibrėžta, kas rūpinsis augintiniu ir kaip bus ugdomos vaiko pareigos.
- Rengdami vaikų įpročius, venkite bauginančių ar žiaurių situacijų - skirkite laiko emocinei vaikų priežiūrai ir gyvūnų gerovei.
- Jei augintinis pradeda kelti grėsmę ar pasireiškia agresija, kreipkitės į veterinarą ar gyvūnų elgesio specialistą bei pagalbos šaltinius.