Valstybinis socialinis draudimas (VSD) - valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis įstatymų numatytais atvejais yra (dalinai) kompensuojamos dėl draudžiamųjų įvykių prarastos ar negautos pajamos. Įprastai kalbant apie VSD, turima omenyje įmokas, kurias moka apdraustieji asmenys (darbuotojai) arba draudėjai (darbdaviai). Dirbantiems pagal darbo sutartį, VSD yra atskaičiuojamas nuo atlyginimo. Mokėdami valstybinio socialinio draudimo įmokas gyventojai įgyja teisę į senatvės ar netekto darbingumo pensiją, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokas.
Socialinis draudimas, kaip ir visa socialinė apsauga, remiasi fundamentaliais universalumo, solidarumo ir kitais principais. Privalomojo sveikatos draudimo garantijos Lietuvoje, socialinio draudimo rūšys ir tarifai bei ilgalaikės ir trumpalaikės išmokos sudaro sudėtingą ir iš anksto nustatytą sistemą, kurioje išmokos dažnai yra proporcingos buvusiam darbo užmokesčiui ir mokėtoms įmokoms.
VSD įmokos ir jų tarifai
VSD įmokų bendras tarifas dirbant pagal darbo sutartį - 21,27 %. VSD įmokos apima darbuotojo (apdraustojo) sumokamą pensijų socialinį draudimą, ligos socialinį draudimą, motinystės socialinį draudimą bei privalomąjį sveikatos draudimą. Vykdant individualią veiklą pagal pažymą VSD tarifas - 12,52 %, o jo įmokos mokamos nuo 90 proc. pajamų.
Apdraustieji asmenys ir jų darbdaviai už juos moka socialinio draudimo įmokas, skaičiuojamas nuo darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Įmokos sudaro pagrindinę finansinę bazę išmokoms: senatvės ar netekto darbingumo pensijoms, motinystės, tėvystės ir kt. išmokoms finansuoti.
Pagal sistemos organizavimą
Pagal sistemos organizavimą skiriama kolektyvinis (profesijų sąjungų), valstybinis ir mišrusis socialinis draudimas. Socialinio draudimo finansų pagrindą sudaro draudėjų ir apdraustųjų įmokos, kurios sudaro didžiausią dalį visų pajamų. Nuo 1991 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba renka įmokas ir perveda jas į atskirus išmokas administruojančius fondus, pavyzdžiui Užimtumo fondą.
Taip pat skaitykite: Anuitetas ar vienkartinė išmoka?
Socialinio draudimo išmokos
Įvykus draudžiamajam įvykiui teisę gauti socialinio draudimo išmokas turi tik tie apdraustieji asmenys, kurie nustatytą laiką mokėjo įmokas. Išmokos padeda kompensuoti prarastas arba sumažintas pajamas ir užtikrina pragyvenimą, kai to reikia.
Ilgalaikės išmokos šiuo metu Lietuvoje apima senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių pensijas, išankstines senatvės pensijas ir kitus pagrindinius dydžius. Trumpalaikės išmokos - ligos, motinystės, tėvystės, nelaimingų atsitikimų darbe išmokos ir kt., dažnai mokamos iš ankstesnių metų įmokų ir biudžeto lėšų.
Išmokų paskirtis ir principai
Išmokos dažnai yra proporcingos buvusiam darbo užmokesčiui ir mokėjimo laikotarpiams. Ligos pašalpa mokama nuo pirmos darbo dienos be laukimo periodo, o pirmosiomis dienomis darbdavys moka dalį išlaidų. Motinystės pašalpa gali būti mokama dėl nėštumo, gimdymo ir kt. laikotarpių, kai dirbančiai moteriai tenka laikina nedarbo būsena.
Socialinio draudimo istorija Lietuvoje
Socialinio draudimo istorija Lietuvoje įdomi: nuo kolektyvinio draudimo iki modernojo pay-as-you-go modelio. Pirmiausia formavosi kolektyvinis draudimas (profesinės sąjungos) - seniausia forma. Valstybinio socialinio draudimo pradžia - 1881 metais Vokietijoje; Lietuvoje pradėta kurti apie XX a. pabaigą, o nuo 1991 metų sistema pereina į atskirus biudžetus ir trišalį valdymą. Nuo 1991 metų įmokų fondas ir biudžetas buvo atskiri, o nuo 1995 metų įtrauktos papildomos grupės (pavyzdžiui, karinės struktūros).
Socialinio draudimo Lietuvoje apibrėžimas ir taikymas
Socialinis draudimas Lietuvoje yra privalomas visiems nuolatiniams gyventojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ar individualiai. Sistema veikia pay-as-you-go principu: išmokų dydis priklauso nuo sumokėtų įmokų ir visos sistemos balansavimo. Įmonės ir dirbantieji asmenys į moka į trečias šalis tam tikrais atvejais arba per mobiliuosius fondus.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti ligos išmoką?
VSD ir Lietuvos esminiai tikslai
Pagrindinis tikslas - užtikrinti nuolatinį pragyvenimą įvykus įvykiams (senatvė, negalia, motinystė, tėvystė). Taip pat siekiama užtikrinti vienodą socialinį teisingumą bei stabilumą darbo rinkoje, padedant įmonėms ir gyventojams planuoti ateitį.
Apdraustieji ir darbd viai moka įmokas pagal jų turimus pajamų šaltinius. Tarptautinis partneris rodo, kad Lietuvos sistema yra pay-as-you-go, su biudžetais, kurie skiriami konkrečioms išmokoms (pavyzdžiui, Užimtumo fondui).
Duomenų santrauka apie įmokas
| Ūkio tipas | VSD tarifas | Pastabos |
|---|---|---|
| Darbuotojai (atlyginimas) | 21,27% | Pirmosios įmokos - pensijų, ligos, motinystės, SŠD |
| Individuali veikla | 12,52% | Įmokos mokamos nuo 90% pajamų |
Taip pat skaitykite: „Sodros“ pensijos klaidos