Valstybės priemonės skiriamos skatinti neįgaliųjų užimtumą ir sumažinti jų atskirtį darbo rinkoje. Lietuvos Vyriausybė pritaria siūlymui pratęsti subsidijų mokėjimą darbdaviams už įdarbintus asmenis, kuriems nustatytas vidutinis nedarbingumas.
Kodėl reikalingos subsidijos ir kam jos skirtos
Įdarbinimo subsidijuojant priemonė padeda darbdaviams rasti tinkamą darbuotoją, užpildyti trūkstamas darbo vietas ir dar už tai gauti pinigus. Taip pat tai - ir pagalba darbuotojams, nes subsidijų paskatinti darbdaviai įdarbina socialiai pažeidžiamus, nekvalifikuotus darbuotojus, ilgalaikius bedarbius, kurių be šio paskatinimo galbūt net neįdarbintų. Tad laimi abi pusės.
Subsidijų pratęsimas ir pagrindinės naujos sąlygos
Pataisomis siūloma darbdaviams iki 2027-ųjų pabaigos mokėti subsidijas, jei jie įdarbins žmones su 30-40 proc. darbingumu arba vidutiniu neįgalumu. Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dabar tokią subsidiją galima mokėti trejus metus, tačiau dauguma tokių sutarčių su darbdaviais baigia galioti šiemet (1035). Todėl siūloma pratęsti terminą iki penkerių metų siekiant padėti žmonėms išsilaikyti darbo rinkoje.
Taip pat siūloma leisti subsidijuoti ne tik neįgaliajam dirbti būtinus specialius įrenginius, bet ir kitas darbo priemones, pavyzdžiui, kompiuterinę įrangą. Būtų kompensuojama ir už jos pristatymą dirbantiems nuotoliu.
Kokios subsidijos dydžiai ir trukmė
Darbdaviams šiuo metu kompensuojama 50-75 proc. darbo užmokesčio už įdarbintus tokius žmones. Maksimali subsidijos suma siekia 1,5 minimalaus darbo užmokesčio (MMA). Ministerija skaičiuoja, jog subsidijoms kitąmet reikės 19,9 mln. eurų biudžeto lėšų.
Taip pat skaitykite: Prašymų Sodrai procedūros
| Subsidijos dydis | Kada taikoma | Maks. trukmė |
|---|---|---|
| 75 % | Neterminuotai įdarbinti darbingo amžiaus asmenys su sunkiu neįgalumu arba iki 25 % dalyvumo lygis | Neterminuotai (per visą darbo laikotarpį) |
| 60 % | Asmenys su 30-40 % dalyvumo lygio arba vidutinio neįgalumo lygio | Iki 36 mėn. |
| 50 % | Asmenys su 45-55 % dalyvumo lygio arba lengvo neįgalumo lygio; nekvalifikuoti bedarbiai; ilgalaikiai bedarbiai; vyresni nei 45 m. ir kt. | Iki 6 mėn. |
Ką apima subsidijos išlaidų kompensavimas
Darbdaviai gali atgauti dalį darbuotojui mokamo atlyginimo. Be darbo užmokesčio kompensavimo, subsidija gali būti skirta darbo vietos įrengimui, specialių darbo priemonių įsigijimui, taip pat kompiuterinės įrangos kompensavimui ir jos pristatymui dirbantiems nuotoliniu būdu. Subsidija nebus skiriama valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms, profesinėms sąjungoms, religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, asociacijoms.
Kas gali dalyvauti ir kokie darbdavio reikalavimai
Įdarbinimo subsidijuojant priemonėje gali dalyvauti asmenys, registruoti Užimtumo tarnyboje bedarbio statusu. Prioritetas skiriamas vidutinių arba ribotų įsidarbinimo galimybių darbo ieškantiems asmenims, turintiems du ir daugiau darbo rinkoje papildomo rėmimo požymių. Taip pat pirmumas teikiamas niekada priemonėse nedalyvavusiam ar ilgesnį laiką Užimtumo tarnyboje registruotam gyventojui.
Darbdaviai turi atitikti tam tikrus reikalavimus: negali turėti įsiskolinimų, sankcijų, baudų, negali būti likviduojami ar bankrutuojantys ir kt. Darbdaviui pateikus paraišką dėl įdarbinimo subsidijuojant, Užimtumo tarnyba įvertina, ar yra registruotų darbo ieškančių asmenų, kurių turima kvalifikacija ar kompetencija atitinka darbdavio nurodytus reikalavimus.
Darbuotojo teisės ir galimos pasekmės, išeinant iš subsidijuotos darbo vietos
Subsidija darbo užmokesčiui yra skiriama ir mokama darbdaviui, todėl darbuotojui subsidijų Užimtumo tarnybai grąžinti nereikia. Vis tik darbuotojas, subsidijos mokėjimo laikotarpiu išėjęs iš darbo savo noru, t. y. nutraukęs dalyvavimą priemonėje be svarbių priežasčių, netenka bedarbio statuso 6 mėnesiams, o tuo pačiu ir bedarbiui mokamų išmokų. Nebent įdarbinimo subsidijuojant priemonė taikoma neterminuotai - tuomet ši nuobauda netaikoma.
Priemonėje dalyvavę asmenys, išskyrus išimtis, pakartotinai dalyvauti priemonėje gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo paskutinės dalyvavimo dienos. Jei darbuotojas išeina iš darbo dėl svarbios priežasties - ligos, karo prievolės, įstatymo pareigų vykdymo ar darbdavio pripažinus, kad išbandymo rezultatai nėra patenkinami - bedarbio statusas nėra atimamas.
Taip pat skaitykite: Artimojo netektis ir darbdavio pagalba
Darbdavio galimybės atleisti ir papildomos taisyklės
Darbdaviai, įgyvendinantys įdarbinimo subsidijuojant priemonę ir per 6 mėnesius atleidę iš darbo bent vieną Užimtumo tarnybos siųstą asmenį, pakartotinai dalyvauti priemonėje gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių, baigus mokėti nurodytą subsidiją. Šis draudimas netaikomas, kai darbuotojai atleidžiami: šalims susitarus dėl išbandymo; darbuotojo iniciatyva; dėl darbuotojo kaltės; nesant darbo sutarties šalių valios; asmeniui pradėjus dirbti pagal kitą darbo sutartį; darbuotojui mirus.
Subsidijos administravimas ir atsiskaitymai
Subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti turi būti panaudota ir su Vyriausybės įgaliota institucija sutartyje dėl subsidijos išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos nustatyta tvarka atsiskaityta iki kalendorinių metų gruodžio 15 dienos. Socialinė įmonė įsipareigoja įsteigtoje darbo vietoje įdarbinti neįgalų darbuotoją per sutartyje nustatytą terminą.
Kaip subsidijos derinamos su ekstremaliomis situacijomis (prastovos, karantinas)
Valstybės priemonės numato specialias kompensacijas prastovų ir ekstremalių situacijų atvejais. Paskelbus ekstremalią situaciją arba karantiną, darbdaviai gali skelbti prastovą arba dalinę prastovą, o valstybė prisidėti prie darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams. Kai įmonėje paskelbama prastova dėl ekstremalios situacijos ar karantino, darbuotojas turi gauti ne mažiau nei minimalų mėnesio atlyginimą ir iš jo negali būti reikalaujama atvykti į darbą.
Siekdama, kad nebūtų panaikintos darbo vietos, valstybė darbdaviams, prastovos metu išlaikantiems darbo vietas užimtiems asmenims, mokės subsidiją darbo užmokesčiui. Valstybės subsidijų dydžiai: 60 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto; 90 proc. tuoose sektoriuose, kur nustatyti Vyriausybės apribojimai ekstremalios situacijos arba karantino metu.
Subsidijos mokėjimo sąlygos ekstremalios situacijos metu
Subsidija bus mokama iki pasibaigs ekstremali padėtis arba karantinas, o darbdavys įsipareigoja išlaikyti asmeniui darbo vietą dar 3 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos. Subsidijos dydis bus apskaičiuojamas procentais nuo užimto asmens priskaičiuoto darbo užmokesčio (60 % arba 90 %), bet ne daugiau kaip minimali mėnesinė alga (MMA).
Taip pat skaitykite: Parama neįgaliųjų įdarbinimui
Dažniausiai užduodami klausimai
- Ar darbuotojas turi grąžinti subsidiją? Ne, subsidija mokama darbdaviui, darbuotojui grąžinti nereikia.
- Ką reiškia neterminuota subsidija? Kai subsidija taikoma neterminuotai, darbuotojas gali išeiti nepatirdamas nuobaudų dėl prarasto bedarbio statuso.
- Ar subsidijos apima darbo priemones? Taip - siūloma leisti subsidijuoti specialius įrenginius ir kompiuterinę įrangą, taip pat jos pristatymą dirbantiems nuotoliniu būdu.
- Kas turi pirmenybę subsidijoms? Prioritetas skiriamas asmenims su ribotomis įsidarbinimo galimybėmis, ilgesnį laiką Užimtumo tarnyboje registruotiems gyventojams ir tam tikroms tikslinėms grupėms.
Kaip pradėti - praktiški žingsniai darbdaviui
- Susisiekti su Užimtumo tarnyba ir pateikti paraišką dėl įdarbinimo subsidijuojant.
- Užtikrinti, kad įmonė atitinka reikalavimus (neturi įsiskolinimų, nėra bankrutuojanti ir pan.).
- Derinti darbo sutartį su darbuotoju ir numatyti subsidijos panaudojimą (darbo užmokestis, darbo priemonės, įrengimas).
- Pasirašyti sutartį su Užimtumo tarnyba ir laiku atsiskaityti pagal sutarties sąlygas.
Smulkiau apie mokestines lengvatas ir kitas valstybės numatytas priemones, steigiant neįgaliam žmogui darbo vietą, galima sužinoti teritorinėje darbo biržoje.