Žmogus yra labai sudėtinga būtybė su daugeliu dimensijų bei sluoksnių, kurių kiekvienas turi savo viršūnę ir sukuria savotišką dalinį „aš“. Jaunystėje ir brandos amžiaus laikotarpyje suformuotas „Aš” nulemia individo pasiruošimą sutikti suaugusio žmogaus amžiaus periodą. Nėra ribos, kurią nubrėžus būtų galima sakyti, kad žmogus yra subrendęs. Žmogaus branda yra nuolatinio ir kintančio proceso, kurio metu keičiasi žmogaus kūnas ir vidus, vadinamo raida, pasekmė.
Kuo vadovaujasi psichosocialinė raidos koncepcija
Jedino teoretiko Eriksono (Erik Erikson) požiūriu žmogaus ego turi pripažinti konkrečius uždavinius ir juos spręsti. Šie uždaviniai (krizės) skirtingais amžiaus tarpsniais yra skirtingi: pasitikėjimas/nevergymas, autonomija/gėda, iniciatyvumas/kaltė, meistriškumas/menkavertiškumas, tapatumas/vaidmenų neaiškumas, intymumas/izoliacija, generatyvumas/stagnacija, integralumas/neviltis. Išsprendus krizę, ego sustiprėja ir pasiruošia tolesniam vystymuisi.
Tačiau Eriksono teorija nėra vienintelė? ją papildo kitų mokslininkų požiūriai: Piaget’o kognityvinė raidos teorija (sensomotorinė, priešoperacinė, konkrečių operacijų, formalių operacijų stadijos) ir bio/behaviorizmas, bei humanistinė psichologija, pabrėžianti žmogaus potencialą ir savęs realizaciją. Aplinkos įtaka raidai vyksta visą laiką: mikro-, mezo-, ekzosistemos dėka vaiko raidą veikia šeima, mokykla, draugai, mass media ir bendruomenė.
Amžiaus tarpsnių įvairovė ir jų pagrindiniai uždaviniai
- Kūdikystė (0-2 metai): pasitikėjimo priešpriešos fazė - saugumo jausmas ir pasitikėjimas aplinka. Tėvų ar globėjų atsakas į vaiko poreikius formuoja tikėjimą kitais.
- Ankstyvoji vaikystė (2-6 metai): autonomija ir gėda - vaikas nori daryti „aš pats”, mokosi savarankiškumo, ugdomas valios pojūtis, atsakomybės pradmenys.
- Vidurinė vaikystė (7-11 metai): iniciatyvumas ir menkavertiškumas - vaikas siekia įgyti meistriškumą, nori kurti ir imtis uždavinių, formuojasi darboEtikos jausmas.
- Paauglystė (12-18 metų): tapatumas ir vaidmenų neaiškumas - identiteto ieškojimas, lyties vaidmenų įsisavinimas, iššūkiai moraliniam ir etiniam apsisprendimui.
- Jaunasis suaugęs (apie 20-40 metų): artumas ir individuallytumas - santykių kūrimas, šeimos formavimas, atsakomybės ir įsipareigojimų priėmimas.
- Vidurinis amžius (apie 40-65 metus): generatyvumas ir stagnacija - rūpestis ateities kartoms, produktyvumas, aktyvus poveikis visuomenei, dalijimasis patirtimi.
- Senatvė (nuo ~65 metų): integracija ir neviltis - gyvenimo įprasminimo, mirties supratimo ir išminties formavimas; gebėjimas įveikti senėjimo pokyčius ir priimti ribas.
Tarp šių etapų vyraujančios transformacijos sujungia fizinį, psichinį, emocinį ir socialinį asmens vystymąsi. Žmogus, pasiekęs brandą, geba priimti ribas, įvertinti praeitį kaip prasmingą ir išmokti gyventi su iššūkiais bei nepalankumais.
Veiksniai, lemiantys raidos kelią
Raidos procesus veikia genetinė įvairovė, biologiniai mechanizmai, aplinka bei socialiniai sąryšiai. Žmogaus raida yra nuolatinė, o jos kryptis gali būti pakankamai lanksti: kai kuriose srityse - vidinės raidos jėgos, o kitose - išorės įtaka. Šio pasikartojančio proceso metu svarbu atskirti tokias koncepcijas kaip epiderminis brendimo laikotarpis ir teratogenų įtaką nėštumo laikotarpiu.
Taip pat skaitykite: Socialinių tinklų poveikis psichikai: ryšių svarba
Priežiūros ir tėvų vaidmens svarba
Vaiko raida yra individuali, todėl tėvams svarbu žinoti, kokie įgūdžiai būna tikimasi tam tikru amžiaus tarpsniu, ir atitinkamai skatinti tobulėjimą. Svarbu pastebėti, kad normali raida gali šiek tiek skirtingi kiekvienam vaikui. Gydytojo vertinimas suteikia tikslų įvertinimą, ar vaiko gebėjimai atitinka amžių, ir ar reikia papildomos pagalbos.
Vaiko raidos įgūdžiai pagal amžių
Vaikai, gavę plačias galimybes užsiimti motorine ir intelektine veikla, būna iniciatyvūs, sugeba planuoti ir prisiimti atsakomybę. Vaikai, kurie raginami veikti, kurti, dirbti ir paskatinami už pastangas, vysto savo įgūdžius, pasididžiavimą pasiekimais, tampa darbštūs, siekiantys tikslų. Kalbinių ir komunikacinių įgūdžių vystymas skatina gebėjimą bendrauti, tarpusavio supratimą bei socialinę adaptaciją. Pažinimo ir motorinių gebėjimų lavinimas priklauso nuo amžiaus ir individualių poreikių.
Jauni suaugusieji privalo tobulinti sugebėjimą bendrauti ir rūpintis kitais, nebijodami prarasti savo tapatumo. Apie gyvenimo vidurį, suvokus savo mirtingumą, iškyla rūpestis ateinančia karta ir savęs įprasminimu. Vientisumas reiškia žmogaus sugebėjimą atsigręžti į savo praeitį ir įvertinti ją kaip turiningą ir prasmingą. Tai palengvina susitaikymą su mintimi apie artėjančią mirtį.
Atliekamos praktinės gairės ugdant brandaus žmogaus savybes
Kalbų ir kalbinių įgūdžių lavinimas: skaitymas vaikams, dainavimas, klausimų uždavimas ir vaiko atsakymų įklausymas; ugdomieji žaislai ir žaidimai plečia kalbos gebėjimus. Fiziniai gebėjimai lavinami per stambiojo motoriką ir smulkiosios motorikos prekes, o judėjimo įvairovė - per įvairią fizinę veiklą: kamuoliai, triratukai, paspirtukai, dviračiai. Vasario ir žodinių įgūdžių ugdymui tinka raidžių pažinimo priemonės, garsų atpažinimas ir kalbos lavinimo žaidimai.
Nuo 0 iki 3 metų vaikai įgyja pasitikėjimo jausmą, o nuo 3 iki 6 metų - iniciatyvumo pojūtį. 7-12 metų laikotarpiu formuojasi meistriškumas ir socialiniai įgūdžiai, o paauglystėje - tapatumas ir ryšiai su kitais. Suaugusis dar labiau atsakomybės ir socialinių santykių įgūdžių poreikiai tampa pagrindu stabiliai karjerai ir šeimos kūrimui. Tėvams svarbu sužinoti, kokie raidos etapai laukia jų vaiko, ir išlaikyti atvirą bei palaikančią komunikaciją.
Taip pat skaitykite: socialinių tinklų ryšių svarba
Tyrimų ir metodų įvairovė raidos psichologijoje
Raidos psichologijoje naudojami įvairūs tyrimo metodai: turiningų klausimų uždavimas, hipotezių patikrinimas, eksperimentiniai planai, longitudininiai tyrimai, išilginiai pjūviai ir kombinaciniai planai. Svarbiausia užtikrinti tyrimų objektyvumą ir vengti išankstinių nuomonių ar diskriminacijos. Koreliacija ir kiti statistiniai įrankiai padeda įvertinti ryšius tarp kintamųjų.
Santrauka ir svarbiausios mintys
Apie gyvenimo vidurį, suvokus savo mirtingumą, kyla rūpestis ateinančia karta ir savęs įprasminimu. Integralumas reiškia žmogaus sugebėjimą atsigręžti į savo praeitį ir įvertinti ją kaip turiningą ir prasmingą. Subrendęs žmogus geba priimti ribas, rizikas ir realiąją situaciją, o su amžiumi brangina socialinius ryšius, atsakomybę ir savo vertybes. Pasiekęs šias savybes, asmenybė įveikia vidutinio ir senatvės krizes, iškyla pasitikėjimas savimi, autonomija, iniciatyva, meistriškumas, tapatumas, intymumas ir integracija.
8 Eriksono vystymosi etapai | Vaikų slaugos apžvalga
Taip pat skaitykite: Airijos pensijų reforma