Skatindama neįgalius žmones aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, o darbdavius - juos įdarbinti, valstybė yra numačiusi nemažai mokestinių lengvatų ir subsidijų. Smulkiau apie jas, steigiant neįgaliam žmogui darbo vietą, jūs galite sužinoti teritorinėje darbo biržoje.
Valstybės parama darbdaviams: pagrindinės rūšys
Darbdaviams, įdarbinantiems neįgaliuosius asmenis yra taikomos įvairios lengvatos, susijusios su darbo užmokesčio ar jo dalies, darbo vietos steigimo išlaidų kompensavimu darbdaviui. Subsidijos darbo užmokesčiui skiriamos siekiant padėti įsitvirtinti arba išlikti darbo rinkoje. Darbdaviui kompensuojama dalis negalią turinčių žmonių darbo užmokesčio išlaidų.
Subsidija darbo užmokesčiui
Darbdaviams, įdarbinusiems neįgaliuosius, kiekvieną mėnesį už kiekvieną dirbantį asmenį yra mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti. Darbdaviams šiuo metu kompensuojama 50-75 proc. darbo užmokesčio už įdarbintus tokius žmones.
Subsidijų dydis priklauso nuo neįgalumo lygio ir kitų faktorių: 75 proc., 60 proc., 50 proc. Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė, kad MMA kitąmet didėtų 115 eurų, arba 11,1 proc. Ministerija skaičiuoja, jog subsidijoms kitąmet reikės 19,9 mln.
„Įstatyme numatyta aktyvi darbo rinkos politikos priemonė - įdarbinimas subsidijuojant, organizuojama neįgaliesiems, kuriems nustatytas iki 40 proc. darbingumo lygis arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, siekiant sudaryti specialias sąlygas išlikti darbo rinkoje, o neįgaliesiems, kuriems nustatytas 45-55 proc. darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis, siekiant padėti jiems įsitvirtinti darbo rinkoje. O nuo 24 iki 36 mėn.“
Taip pat skaitykite: Prašymų Sodrai procedūros
Subsidija darbo asistento išlaidoms
Jeigu asmeniui darbo funkcijoms atlikti reikalinga darbo asistento pagalba, bus skiriama subsidija jo darbo užmokesčiui. Jos dydis - 62 proc. minimalaus valandinio atlygio už kiekvieną asmenį.
Darbo vietų pritaikymas ir pritaikymo kompensacija
Pasak Darbo vietų pritaikymo technologijų, darbdaviams, steigiantiems ar pritaikantiems darbo vietas prie bedarbio negalios, kompensuojamos darbo vietos steigimo (pritaikymo) išlaidos. Subsidija vienai darbo vietai steigti negali viršyti 40 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių. Darbdaviai privalo apmokėti ne mažiau kaip 35 proc.
Darbo vietų pritaikymas. Ši priemonė teikiama ne tik įdarbinant negalią turintį bedarbį, bet ir kai įmonėje dirbantis asmuo tampa neįgalus. Nuo kitų metų pradžios atsiras galimybė gauti paramą darbo vietos aplinkos, gamybinių ir poilsio patalpų pritaikymui. Darbo vietai ir aplinkai pritaikyti iš viso nuo 2023 m. pradžios galės būti skirta iki 26 tūkst. eurų, o pritaikant tik darbo vietos aplinką, gamybines ir poilsio patalpas - iki beveik 4 tūkst. eurų.
Kompleksinė aktyvios darbo rinkos politika
Priemonės gali būti taikomos kompleksiškai, derinant skirtingas priemones: pavyzdžiui, profesinis mokymas, įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, įdarbinimas subsidijuojant, stažuotė ar kitos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Asmeniui kompleksiškai taikomų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimo suma nuo 2023 m. pradžios galės siekti iki 26 tūkst. eurų. Išimtis taikoma tuo atveju, kai priemonių kompleksas yra taikomas sunkiausią negalią turinčių žmonių užimtumui skatinti.
Kur rasti stipendijas neįgaliesiems (vadovas)
Teisinis reguliavimas ir darbo santykių ypatumai
Nuo 2024-01-01 įsigalios Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nauja redakcija - Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Įstatymo pataisose reglamentuojama, kad keisis negalios vertinimo modelis, didės paslaugų ir pagalbos prieinamumas žmonėms su negalia, operatyviau bus teikiama individualizuota pagalba ir paslaugos. Darbingo ir pensinio amžiaus žmonėms bus nustatomas dalyvumo lygis, o žmonėms, kuriems negalia nustatyta neterminuotai, esamas darbingumo lygis bus prilygintas tokiam pačiam dalyvumo lygiui. Pavyzdžiui, turimas 25% darbingumo lygis bus lygus 25% dalyvumo lygiui.
Taip pat skaitykite: Artimojo netektis ir darbdavio pagalba
„Nustačius dalyvumo lygį neįgalieji nepraras teisės dirbti, todėl ir toliau galės sudaryti darbo sutartis ir dirbti jų sveikatą atitinkančiomis darbo sąlygomis,“ - akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.
Vadovaujantis lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principais neįgaliesiems turi būti sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą darbo sąlygų sudarymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos (DK 26 str. 2 d. 6 p.).
Darbo teisės garantijos neįgaliesiems
Darbo kodekso 2 ir 26 str. Teisė į ne visą darbo laiką - darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti ne visą darbo laiką, jeigu darbuotojo prašymas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu. Toks asmuo grįžti dirbti viso darbo laiko sąlygomis gali raštu įspėjęs darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino (DK 40 str.).
Teisė nutraukti darbo sutartį dėl svarbios priežasties pagal Darbo kodekso 56 str. - darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo. Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (DK 56 str.).
Ilgesnis įspėjimo terminas, nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės pagal Darbo kodekso 57 str. - darbo sutartis nutraukiama įspėjus neįgalų darbuotoją prieš tris mėnesius, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - prieš šešias savaites. Galimybė nutraukti darbo sutartį nesant šalių valios - darbdavys privalo nutraukti darbo sutartį be įspėjimo, kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra. Tokiu atveju darbuotojui išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 60 str. 1 d.).
Taip pat skaitykite: Parama neįgaliųjų įdarbinimui
Darbdavys turi pareigą tenkinti darbuotojo prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę, dirbti darbuotojo pageidaujamu darbo laiko režimu, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai nesudarytų darbdaviui per didelių sąnaudų (DK 113 str.).
Tiesioginės privilegijos atostogoms ir poilsiui
Ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos - neįgaliems darbuotojams suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos (DK 126 str.).
Jeigu darbuotojas turi negalią, darbdavys privalo tenkinti jo prašymą suteikti nemokamas atostogas. Jos turi būti ne trumpesnės nei darbuotojas prašo, bet ne ilgesnės nei 30 kalendorinių dienų. Jeigu darbdaviui pateikiama sveikatos priežiūros įstaigos išvada, nemokamos atostogos turi būti suteiktos tokiam laikui, kokį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga (DK 137 str. 1 d.).
Praktiniai pavyzdžiai ir gerosios praktikos
Darbo biržos vyriausioji specialistė Romutė Petrulienė teigia, jog birža neįgaliuosius dažniausiai įdarbina socialinėse įmonėse, kuriose yra jiems specialiai pritaikytos darbo vietos. Nuo 1959 m. veikianti UAB „Regseda” (buvęs aklųjų kombinatas) šiuo metu teikia ir rankinio darbo paslaugas - pavyzdžiui, pakuojami vitaminai.
„Esame socialinė įmonė, kuri yra įsipareigojusi įdarbinti neįgaliuosius, kad jie sudarytų ne mažiau kaip 40 procentų visų darbuotojų skaičiaus. Dar 1959 metais Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos įkurtos įmonės „Regseda“ tikslas, pasak jos direktorės Kristinos Zibalienės, yra padėti regos sutrikimų turintiems žmonėms, o ne uždirbti. Šios įmonės tikslas, K. Zibalienės teigimu, vykdyti tokią veiklą, kuri užtikrintų darbo vietas asmenims, praradusiems profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyviems, negalintiems lygiomis sąlygomis su sveikaisiais konkuruoti darbo rinkoje. „Regsedoje“ šiuo metu dirba 152 neįgalieji (iš viso yra beveik 180 darbuotojų).
Klaipėdos miesto bendrijos „Artritas“ vadovė Sigita Kurmelienė pasakojo, kad dirba šeši jai priklausantys neįgalieji. Ji sakė, jog įsidarbinant buvo reikalaujama turėti vidurinį ar profesinį išsilavinimą, taip pat mokėti dirbti kompiuteriu, būti punktualiai, komunikabiliai. Kitas savo patirtimi pasidalinęs neįgalusis pasakojo, kad serga išsėtine skleroze ir akių nervų atrofija. Respondentas teigė, jog šiuo metu dirba pakuotoju. Pašnekovas atviravo, jog jam kai kurie kolegos padeda - parodo, kaip geriau atlikti paskirtą darbą, palydi, kur reikia nueiti, duoda visokių patarimų. Įmonė, kurioje jis dirba, yra pritaikyta neįgaliesiems - nėra jokių slenksčių, yra turėklai ir plytelės, skirtos neregiams orientuotis.
Problemos ir iššūkiai skatinant neįgaliųjų įsidarbinimą
Nors lengvatų traukinys važiuoja, bėda, jame trūksta pačių keleivių: negalią turintys žmonės vis dar reti paukščiai darbo rinkoje. Šiuo metu Lietuvoje yra 143 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia, iš kurių dirba tik trečdalis, - informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė teigia, kad bendra neįgaliųjų darbo rinkoje tendencija yra liūdinanti, o subsidijavimas vis dėlto nepasiekia tikslo. Pati kurį laiką galvoju, kad kiek beskatintume pinigais, neveikia tos priemonės. Greičiausiai reikėtų galvoti apie kitokią sistemą, gal kad prestižo klausimas būtų įdarbinti neįgaliuosius, o gal net reikėtų įpareigojimo, kad tam tikras procentas įmonėje būtų neįgaliųjų?
Ukmergės krašto neįgaliųjų sąjungos vadovė D. Unikienė teigia, kad yra ir kita problema - ne visi neįgalieji nori dirbti: „Mes dažniausiai susiduriame su nedirbančiai neįgaliaisiais, nes jei žmogus dirbi, nelabai lieka laiko sąjungos veiklai, nebent tik savaitgaliais. Taigi, ką tenka pastebėti, kad tiek, kurie priklauso buvusiai trečiai grupei, dabar 45-55 proc. darbingumo, jie privalo registruotis užimtumo tarnyboje, ne paslaptis, kad daug jų galėtų įsidarbinti, bet darbo ieško pasyviai. Taip ir sako: „Jei įsidarbinsiu, atims neįgalumą, o kas tada bus?“ Taigi nesaugumo jausmas, skatina laikytis nuošaliau nuo darbo rinkos. Galbūt valstybės politika turėtų skatinti žmones dirbti, kad jie neturėtų baimės dėl to prarasti neįgalumą.
VšĮ „Skirtingos spalvos“ iniciatorius Dalius Stankevičius pastebi, kad Darbo kodeksas apsprendžia teisinį reguliavimą, o žmonės - darbdaviai ir darbuotojai tą reguliavimą turi suprasti: „Deja, bet pastarasis veiksmas žymiai sunkesnis, nei teisinės procedūros surašytos juodai ant balto popieriaus lapo. Teisingai suprasti Darbo kodeksą ir jame esančius nurodymas geba ne kiekvienas žmogus.“ Socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ rugsėjo antroje pusėje visuomenei, o ypač darbdaviams pristatys socialinę kampaniją „Įgalink“, kuria susipažindins su negalia gyvenančių žmonių kasdienybe darbo rinkoje.
Siūlymai tobulinti sistemą ir ateities gairės
Pataisomis siūloma darbdaviams iki 2027-ųjų pabaigos mokėti subsidijas, jei jie įdarbins žmones su 30-40 proc. Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dabar tokią subsidiją galima mokėti trejus metus, tačiau dauguma tokių sutarčių su darbdaviais baigia galioti šiemet (1035). Taip pat siūloma leisti subsidijuoti ne tik neįgaliajam dirbti būtinus specialius įrenginius, bet ir kitas darbo priemones, pavyzdžiui, kompiuterinę įrangą.
Praktiniai patarimai darbdaviams
- Susipažinkite su teritorinės darbo biržos siūlomomis priemonėmis ir reikalavimais prieš sudarant darbo sutartį su neįgaliu asmeniu.
- Pasinaudokite galimybe kombinuoti aktyvios darbo rinkos priemones (mokymai + subsidija + darbo vietos pritaikymas).
- Vertinant pritaikymo poreikį, įtraukite darbo medicinos ir profesinės reabilitacijos specialistus bei darbuotoją.
- Atkreipkite dėmesį į Darbo kodekso garantijas: darbo laiko režimo, ilgesnių atostogų bei nemokamų atostogų suteikimas pagal sveikatos poreikį.
Paramos rūšys ir dydžiai (santrauka)
| Paramos rūšis | Dydis | Pastabos |
|---|---|---|
| Subsidija darbo užmokesčiui | 75% / 60% / 50% | Priklauso nuo neįgalumo lygio ir kitų faktorių |
| Darbo vietos pritaikymo kompensacija | Iki 26 000 EUR | Priklauso nuo pritaikymo apimties; iki ~4 000 EUR pritaikant tik darbo vietos aplinką |
| Subsidija darbo asistento išlaidoms | 62% minimalaus valandinio atlygio | Už kiekvieną asmenį |
| Kompleksinės priemonės | Iki 26 000 EUR | Profesinis mokymas, stažuotės, įdarbinimas ir kt. |
Smulkiau apie paramos galimybes, sąlygas ir paraiškų teikimo tvarką galite sužinoti teritorinėje darbo biržoje.
tags: #darbdavio #mokesciai #idarbinant #invalida