Socialinis draudimas Lietuvoje veikia solidarumo principu - visi dirbantieji prisideda prie bendro biudžeto, kad pagalba pasiektų tuos, kuriems jos tuo metu labiausiai reikia. Socialinis draudimas yra labai reikšmingas ir naudingas žmonėms, nes užtikrina socialinį saugumą visais žmogaus gyvenimo etapais. Kai žmogus susiduria su problemomis, būtent socialinės garantijos tampa itin svarbios.
Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir privataus sveikatos draudimo rūšys
Lietuvoje sveikatos draudimas yra dviejų rūšių: valstybinis privalomasis sveikatos draudimas (PSD) ir privatus draudimas. Abi rūšys suteikia teisę naudotis valstybine, savivaldybės ir privačia sveikatos priežiūra. Tačiau jei neturite PSD, visas sveikatos priežiūros išlaidas turėsite padengti patys.
Kas gali būti apdraustas PSD?
Nepriklausomai nuo pilietybės, nemokamą sveikatos priežiūrą Lietuvoje gali gauti visi PSD apdrausti gyventojai: Lietuvoje nuolat gyvenantys užsieniečiai. Laikiną leidimą gyventi turintys užsieniečiai (ir jų vaikai), kurie dirba Lietuvoje arba vykdo individualią veiklą. Asmenys, gaunantys pensijas pagal tarptautines sutartis. Nelydimi nepilnamečiai. Perkelti asmenys. Užsieniečiai, kuriems Lietuvoje suteikta papildoma apsauga. Lietuvoje gyvenančių ir dirbančių specialistų iš trečiųjų šalių šeimos nariai įtraukti į Lietuvos sveikatos draudimo sistemą.
Privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, laikinai Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, jeigu teisėtai dirba Lietuvoje, bei nepilnamečiai jų šeimos nariai. Apdraustaisiais laikomi asmenys, už kuriuos mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir kurie moka šias įmokas, valstybės lėšomis draudžiami asmenys, gaunantieji bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją, darbo biržoje užsiregistravę bedarbiai, moterys, kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, asmenys iki 18 metų amžiaus, valstybės remiami asmenys, gaunantys socialinę pašalpą, nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys būtinąjį darbo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti, mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai, neįgalūs asmenys, vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose neįgalų vaiką ar kitą asmenį, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, buvusieji geto ir buvusieji mažamečiai nacistinių prievartinių įkalinimo vietų kaliniai, asmenys, prisidėję prie Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo, Afganistano karo dalyviai ir kita.
PSD teisės ir pareigos užsieniečiams ir trečiųjų šalių piliečiams
Jei esate trečiųjų šalių pilietis, jūsų dalyvavimas PSD sistemoje priklausys nuo to, ar turite leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje. PSD draudimas galios tik tuo atveju, jei reguliariai mokėsite įmokas. Jei turite leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, prievolė mokėti PSD įmokas jums taikoma nuo pirmos leidimo galiojimo dienos.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Jei nedirbate ir nesate draudžiami valstybės lėšomis, PSD įmokas turite mokėti patys kiekvieną mėnesį. Jei turite leidimą laikinai gyventi ir dirbate Lietuvoje, jūsų darbdavys automatiškai įtrauks jus (ir jūsų vaikus) į PSD sistemą. Įmokos bus išskaičiuojamos iš jūsų atlyginimo. Jeigu išdirbęs Lietuvoje ne mažiau kaip šešis mėnesius tapsite bedarbiu ir užsiregistruosite Užimtumo tarnyboje, jūsų PSD įmokos bus apmokamos valstybės lėšomis.
Jeigu dirbate savarankiškai arba esate sutuoktinis / registruotas partneris
Jei dirbate savarankiškai, įmokas turėsite mokėti savarankiškai. Jei esate sutuoktinis ar registruotas partneris, atvykęs pas užsienietį, turintį leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, užsienietį, turintį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kuris dirba Lietuvoje arba dirbo ne trumpiau kaip 6 mėnesius ir yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, arba Lietuvos pilietį ir nedirbate arba nesate draudžiamas valstybės lėšomis, jums taip pat atsiranda prievolė savarankiškai mokėti PSD įmokas.
Mokėjimo tvarka ir tarifai
Savarankiškai besidraudžiantys asmenys kas mėnesį turi mokėti 6,98 proc. minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio PSD įmokas. 2026 m. minimali mėnesinė PSD įmoka yra 80,48 EUR. Savarankiškai besidraudžiančių asmenų PSD įmokos: Pagal SDĮ 17 str. 9 dalį asmenys, nepriklausantys minėto straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 dalyse išvardintiems draudžiamiems asmenims ir nedraudžiami PSD valstybės lėšomis (SDĮ 6 str. 4 dalis), už save kas mėnesį moka fiksuotas 9 proc. minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio PSD įmokas.
Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla pagal verslo liudijimą, PSD įmokos: Fiziniai asmenys, kurie vykdo individualią veiklą įsigiję verslo liudijimus, kas mėnesį moka fiksuotas 9 proc. minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio PSD įmokas. Šių gyventojų metinė PSD įmoka negali būti mažesnė kaip 9 proc. 12 minimaliųjų mėnesinių algų, galiojančių tų metų kiekvieno atitinkamo mėnesio paskutinę dieną.
Žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra mažesnis kaip 2 EDV, patys už save kas mėnesį moka fiksuotas 3 proc. minimaliosios mėnesinės algos dydžio PSD įmokas. Žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra didesnis negu 2 EDV ir kurie nėra PVM mokėtojai, patys už save kas mėnesį moka fiksuotas 9 proc. minimaliosios mėnesinės algos dydžio PSD įmokas.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Mėnesio PSD įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos. Nuo 2016-01-01 visas PSD įmokas administruoja Sodra.
Valstybinis socialinis draudimas (VSD)
Valstybinis socialinis draudimas (VSD) - valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis įstatymų numatytais atvejais yra (dalinai) kompensuojamos dėl draudžiamųjų įvykių prarastos ar negautos pajamos. Įprastai kalbant apie VSD, turima omenyje įmokas, kurias moka apdraustieji asmenys (darbuotojai) arba draudėjai (darbdaviai).
Mokėdami valstybinio socialinio draudimo įmokas gyventojai įgyja teisę į senatvės ar netekto darbingumo pensiją, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokas. VSD įmokų bendras tarifas dirbant pagal darbo sutartį - 21,27 %. VSD įmokos apima darbuotojo (apdraustojo) sumokamą pensijų socialinį draudimą, ligos socialinį draudimą, motinystės socialinį draudimą bei privalomąjį sveikatos draudimą.
VSD mokestis, kuris dažnai vadinamas tiesiog "Sodros" mokesčiu, turi mokėti ne tik gaunantys atlyginimą, bet ir dirbantys savarankiškai. VSD mokėjimo tarifai: Vykdant individualią veiklą pagal pažymą VSD tarifas - 12,52 %, o jo įmokos mokamos nuo 90 proc.
Atskaitos nuo atlyginimo 2026 metais
Mokesčiai susiję su darbuotojo atlyginimu pagal darbo sutartį 2026: Mokesčiai, nuskaičiuojami nuo darbuotojo atlyginimo „ant popieriaus“ (tai sutartyje nurodytas atlyginimas kartu su priedais). Šie mokesčiai vadinami darbuotojo mokamais mokesčiais (techniškai šiuos mokesčius sumoka darbdavys), o padidėjus mokesčiams, bet nepasikeitus sutartam darbo užmokesčiui, realus gautas atlyginimas sumažės.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Pagrindinės mokėjimų sudedamosios dalys: Gyventojų pajamų mokestis - 20%/25%/32% (didesnis tarifas tik retais atvejais). Sveikatos draudimas (PSD) - 6,98%. Valstybinis socialinis draudimas (VSD) - 12,52% (priklausomai nuo tam tikrų kriterijų). Mokesčiai, papildomai priskaičiuojami prie darbuotojo atlyginimo „ant popieriaus“ (tai sutartyje nurodytas atlyginimas kartu su priedais). Tokie mokesčiai vadinami darbdavio mokamais mokesčiais (techniškai visus su darbo užmokesčiu susijusius mokesčius sumoka darbdavys, o realiai darbuotojai). Įmokos į Garantinį fondą - 0,16%. Įmokos į Ilgalaikio (ne)darbo išmokų fondą - 0,16%.
PSD ir VSD biudžetai, administravimas ir institucijos
Privalomojo sveikatos draudimo finansų pagrindą sudaro savarankiškas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, neįtrauktas į valstybės ir savivaldybių biudžetus. Jo pajamas sudaro apdraustųjų įmokos, valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklos pajamos, papildomi valstybės biudžeto asignavimai, savanoriškos fizinių ir juridinių asmenų įmokos ir kita.
Iš šio biudžeto kompensuojamos būtinosios pagalbos, gydymo, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo, ortopedijos techninėms priemonėms, kompensuojamiesiems vaistams skirtos išlaidos. Savanoriškasis sveikatos draudimas draudžia išlaidas, nepadengiamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
Privalomąjį sveikatos draudimą vykdo: Privalomojo sveikatos draudimo taryba prie Vyriausybės (įkurta 1997, atsako už privalomąjį sveikatos draudimą reglamentuojančių teisės aktų priėmimą ir kita). Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įkurta 1992, vykdo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, prižiūri teritorinių ligonių kasų veiklą, kontroliuoja sveikatos priežiūros paslaugų kokybę). Teritorinės ligonių kasos (tiesiogiai vykdo sveikatos draudimą, moka draudimo išmokas).
Nuo 2016-01-01 visas PSD įmokas administruoja Sodra. „Sodra“ aptarnauja daugiau nei 1,4 mln. - Per šimtą metų sistema keitėsi, augo ir prisitaikė prie visuomenės poreikių.
Kas toliau, istorija ir reformos
Sveikatos draudimo istorija Lietuvoje: Valstybinio sveikatos draudimo pradžia laikoma 19 a. 9 dešimtmetyje Vokietijos kanclerio O. E. L. von Bismarcko inicijuotas privalomojo ligos draudimo įsteigimo aktas. LIETUVOJE sveikatos draudimo užuomazgų atsirado 19 a. pabaigoje Rusijos imperijos įstatymams pradėjus reglamentuoti fabrikų darbininkams teikiamą nemokamą medicinos pagalbą įvykus nelaimingiems atsitikimams darbe. Didesnėse pramonės įmonėse pradėtos steigti ligonių kasos, kurios už atskaitymus iš atlyginimo darbininkams teikė pirmąją medicinos pagalbą, kartais ir nedarbingumo pašalpas.
Pagal 1925 Ligonių kasų įstatymą privaloma tvarka buvo draudžiami valstybės, savivaldybių darbuotojai ir privačiai samdomi asmenys. Atkūrus nepriklausomybę draudimą ligos atveju reglamentavo 1991 Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. Vykdant sveikatos draudimo reformą 1996 priimtas Sveikatos draudimo įstatymas (nauja redakcija 2003) nustato sveikatos draudimo rūšis, reglamentuoja privalomojo sveikatos draudimo sistemą (šio sveikatos draudimo įmokų tarifus ir mokėjimo tvarką, šį sveikatos draudimą vykdančias institucijas, jų teises ir pareigas), savanoriškojo (papildomojo) sveikatos draudimo pagrindus ir kita.
Galimybės neturint PSD ir privatūs draudimai
Jei į Lietuvą atvykstate su nacionaline viza (D), PSD draudimas jums netaikomas. Tai reiškia, kad nemokate PSD įmokų ir todėl neturite teisės gauti sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų PSD fondo lėšomis. Ne ES šalių studentai, kurie neturi darbo ir nevykdo savarankiškos veiklos, nėra draudžiami valstybės lėšomis ir negali savarankiškai mokėti PSD įmokų.
Jei negalite dalyvauti PSD sistemoje, turite kelias galimybes: Įsigykite privatų sveikatos draudimą iš tokių draudimo bendrovių kaip BTA, Ergo, Gjensidige, IF, Lietuvos draudimas arba Seesam. Visą draudimo bendrovių sąrašą rasite čia. Savarankiškai apmokėkite kiekvieną apsilankymą pas gydytoją ir kitas sveikatos priežiūros paslaugas. Privatūs sveikatos draudimai Lietuvoje kainuoja nuo 50 iki 150 EUR per metus, priklausomai nuo pasirinkto poliso.
Pagrindiniai teisės aktai ir informacija, kur kreiptis
Pagrindinis teisės aktas - Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (toliau - SDĮ). Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) kompetencijai priskirtais klausimais konsultacijas ir informaciją galima gauti telefonu 8 5 2364100 arba VLK tinklapyje.
VSD ir PSD administravimo pokyčiai: Nuo 2016-01-01 visas PSD įmokas administruoja Sodra. „Sodra“ aptarnauja daugiau nei 1,4 mln. - Artimiausiu metu „Sodra“ tikrai keisis tiek kaip organizacija, tiek paslaugų teikimo prasme.
Pasitikrink ar nesi skolingas PSD įmokų
Trumpa atmintinė
- PSD suteikia teisę į sveikatos paslaugas, daugumai paslaugų - nemokamai.
- Be PSD gydymo išlaidos tenka pacientui.
- Savarankiškai besidraudžiantys moka PSD įmokas susietas su MMA (skirtingi tarifai priklausomai nuo veiklos).
- Dirbantieji pagal darbo sutartį moka VSD ir PSD (VSD apima pensijų, ligos, motinystės draudimą).
- Nuo 2016 m. PSD administruoja Sodra; VLK prižiūri PSD fondo išmokas ir paslaugų kokybę.
| Įmokos / grupė | Tarifas / dydis | Pastabos |
|---|---|---|
| PSD - savarankiškai besidraudžiantys | 6,98% nuo MMA (2026 m. minimali įmoka 80,48 EUR) | Kas mėnesį |
| PSD - verslo liudijimas, savarankiški | 9% nuo MMA | Metinė įmoka negali būti mažesnė kaip 9% x 12 MMA |
| PSD - žemės ūkio gyventojai (≤2 EDV) | 3% nuo MMA | Fiksuota mėnesinė įmoka |
| VSD (darbo sutartis) | 21,27% (bendras tarifas) | Įtraukia pensijų ir kitus draudimus |
| VSD (individuali veikla pagal pažymą) | 12,52% | Mokama nuo 90% pajamų bazės |
Patarimas: Pasitikrinti, ar esate apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu galite čia. Europos sveikatos draudimo kortelė: Jei turite Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK), nemokamai galite gauti skubią medicininę pagalbą ir gydymą ligoninėje.
tags: #socialinis #draudimas #atskaiciuoja