Šuniukų vedžiojimas globos namuose atlieka esminį vaidmenį tiek gyvūnų gerovei, tiek prieglaudos veiklos efektyvumui. Dirbant su šunimis pagrindinė ir smagiausia veikla - šunų vedžiojimas. Taip susipažinsite su mūsų maždaug 60 širdelių, kurios visos turi savo asmenybes ir charakterius, todėl susipažinus su visais jausitės taip, kad pasipildėte šešiasdešimčia draugų.
Kodėl vedžiojimas globos namuose yra svarbus
Pasivaikščiojimai - tai puikus laikas kurti ir stiprinti ryšį su savo augintiniu. Bet kuriuo atveju pasivaikščiojimai - tai puikus laikas kurti ir stiprinti ryšį su savo augintiniu. Vienas iš jų - pakankamai judėti. Užtektinai judantis šuo yra sveikesnis ir ramesnis, dažnai - turintis mažiau blogų įpročių nei gentainiai, kurie juda per mažai.
Dar vienas gyvūno poreikis - uostyti. Šunys turi nuostabią uoslę ir jie jaučia poreikį šį gebėjimą išnaudoti. Uodžiant labai intensyviai dirba didelė šuns smegenų dalis, uostinėdami ir šniukštinėdami, ieškodami pakeliui esančių kvapų ir jais sekdami šunys atsipalaiduoja, tuo pačiu susitelkdami į šį vienintelį pojūtį.
Taigi pasivaikščiojimai turėtų bent iš dalies patenkinti šuns judėjimo poreikius. Eiti, vadinasi - uosti. Lygiai kaip kad ir žmonės ne tik mato prieš save vaizdą, bet jį ir analizuoja. Vakarų šalyse net atsirado terminas - „dekompresiniai pasivaikščiojimai”, kai su šunimi einama ten, kur šuo nori (aišku, užtikrinant saugumą) ir šuniui pasivaikščiojimo metu leidžiama uostyti kiek jis nori ir ką nori, taip nueinant keletą kilometrų.
Nauda gyvūnams ir žmonėms
- Fizinė sveikata: užtektinai judantis šuo yra sveikesnis ir ramesnis.
- Psichologinė parama: pasivaikščiojimai padeda gyvūnams atsipalaiduoti ir sumažinti stresą.
- Socializacija: vedžiojimas prisideda prie šuns elgesio gerinimo ir adaptacijos potencialiems namams.
- Savanorių naudą: savanoriaudami tikrai suprasite, kad padėdamas kitam tuo pačiu padedi ir sau. Jei pavargstate nuo darbų, studijų, rutinos ar niūrių minčių, tikrai kviečiame išbandyti šunų ir kačių terapijas.
Prieglaudos vedžiojimo organizavimas ir taisyklės
Šunis vedžiojame du kartus per dieną. Rytais nuo 8.30 val., savaitgaliais nuo 9 val. O vakarais nuo 17.30 val., savaitgaliais 17.00 val. Žinoma, labai reikia pagalbos ir tvarkant šuniukų narvelius, voljerus, patalpas, fotografuojant, rašant istorijas, aprašymus.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis
Laikina globa - neįkainojama pagalba be namų likusiems gyvūnams. Tautmilės prieglaudėlė labai kviečia prisijungti naujus žmones prie savanorių komandos. Laukiame tiek šunų, tiek kačių mylėtojų!
Vedžiojimo pavadėliu taisyklės
Bendrai tariant, taisyklėse nurodoma, kad gyvūnai privalo būti vedžiojami pavadėliu jeigu šalia yra kitų žmonių, o sutrumpintas jis turi būti tiek, kad nekeltų pavojaus kitiems žmonėms. Kauno miesto ir rajono savivaldybių taisyklėse taip pat atskiriama, kad bendro naudojimo patalpose pavadėlį reikia sutrumpinti iki 1 m ilgio. Nieko apie vedžiojimą pavadėliu nesakoma tik Vilniaus miesto savivaldybės taisyklėse, tačiau rekomenduojame laikytis panašių nurodymų.
2 TAISYKLĖ: pagal LR įstatymus, bei atskirų miestų savivaldybių taisykles, šuo turi būti vedžiojamas su pavadėliu. Kodėl? pavadžio ilgis nėra svarbu. Svarbu, kad šuo yra valdomas ir kontroliuojamas šeimininko.
Antsnukio, viešojo transporto ir kitų vietų taisyklės
Antsnukio naudojimas: Vilniaus rajono, Kauno miesto ir rajono taisyklės numato, kad viešose vietose šunys privalo būti su pavadėliu ir antsnukiu. Klaipėdos miesto ir rajono taisyklės kiek švelnesnės - jos antsnukio nereikalauja. Pagal šunų vedžiojimo taisykles, jei šuo su pavadžiu, antsnukis jam neprivalomas. Išimtys taikomos tik į pavojingų šunų sąrašą įtrauktiems šunims.
Keliavimas viešuoju transportu: daugeliu atvejų keturkojus būtina vežti arba jiems tinkamose „tarose“, arba su antsnukiu ir pavadėliu. Nemokamai juos vežti galima tik jeigu jie neužima papildomos keleivio vietos (sėdynės). Ilgesnio vežimo metu gyvūnas turi būti reguliariai maitinamas ir girdomas.
Taip pat skaitykite: Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veiklos apžvalga
Laiptinės, voljerai ir lauko laikymo sąlygos
Vedimas laiptine: Vilniaus rajono, Klaipėdos miesto ir rajono taisyklės draudžia šunis palikti ar išleisti vienus į laiptines. Niekada gyvūno palikti be priežiūros ne savo pačių valdose primygtinai rekomenduoja ir GGI.
Voljerų įrengimas: dažniausiai taisyklėse minima voljerų savybė - jie turi būti įrengti taip, jog šunys negalėtų iš jų iššokti ar kitaip pabėgti. Vilniaus rajone - ne arčiau 2 m nuo kaimynų, Kauno mieste ir rajone - ne arčiau 3 m. Kiekvienam šuniui, priklausomai nuo svorio ir to, kiek kartų per dieną yra paleidžiamas pabėgioti, reikia nuo 4 iki 30 kvadratinių metrų ploto.
Būdos įrengimas: ji privalo būti tokia, kad šuo į ją galėtų lengvai įlįsti, joje apsisukti ir atsigulti. Taip pat turėtų būti pakelta nuo žemės paviršiaus ar kito pagrindo, kad vieta būtų apsaugota nuo vandens.
Saugus vedžiojimas: kūno kalba ir pavadėlio valdymas
Šuo vedžiojamas kojomis - ne rankomis. Visų pirma, labai svarbu šunį mokyti ir pačiam mokytis tinkamo bendravimo, kūno kalbos supratimo. Suvokti kūno kalbą jiems - kur kas lengviau nei mums.
Tad ką daryti, kad šuo „neištrauktų“ rankų? Pirmiausia - įsisąmoninti, kad šuo vedžiojamas kojomis. Rankomis pavadėlis yra tik prilaikomas, kad šuo nenuklystų ir kad būtų kaip perduoti signalus be žodžių. Savo judėjimo kryptį šuniui parodykite lėtai, bet užtikrintai traukdamiesi atgal ar sukdami į vieną ar kitą pusę. Pasiimkite skanėstų - dar niekas niekada neprašovė paskatinęs gyvūną už tinkamą elgesį.
Taip pat skaitykite: Ištakos ir dabartis: Radviliškio globos namai
Šuo kalba kūno kalba. Jei einantis šuo sustoja, ne pauostinėti kažko, bet tiesiog sustoja, tai reiškia, kad jis nenori eiti. Jei atsisėda, vadinasi, jis tikrai nenori niekur eiti. Jei šuo atsigula, jis tikrai tikrai, tikrų tikriausia niekur eiti net nesiruošia. Ore pakelta priekinė koja byloja, kad gyvūnas neapsisprendžia, kaip jam elgtis ir kuria kryptimi judėti.
Kūno kalbos analizė – tapkite nematomo matymo meistru – sužinokite, kokių ženklų ieškoti!
Praktiniai pratimai
- Pabandykite leisti šuniui nutolti per visą pavadėlio ilgį, o tada sustokite ir pašaukite.
- Kviesdami šunį pritūpkite; tai - aiški komunikacija, kad jūs neisite, ateiti reikia jam.
- Jei šuo išsinėrė iš antkaklio, pasirinkite strategiją: bėgti į priešingą pusę ar likti vietoje; rėkimas ir puolimas dažnai atbaido šunis.
Elgesio problemos ir prevencija
Tampymasis ar pavadžio tąsymas gali šunį sužaloti. Kaklas - tiek šuns, tiek mūsų - yra labai pažeidžiama vieta, kurioje gausu nervų, kraujagyslių ir svarbių už kvėpavimą, hormonų pusiausvyrą atsakingų organų. Timptelėjimų poveikiai sumuojasi, taip sukeldami mikrotraumas ir audinių pažeidimus, kurie ilgainiui perauga į sveikatos sutrikimus.
Dar vienas labai svarbus dalykas - pasivaikščiojimai turi turėti tikslą. Kai kuriems žmonėms atrodo, kad pagrindinis pasivaikščiojimo tikslas - šuo turi atlikti savo „reikalus“. Ir viskas. Tokiems žmonėms šuns geriau neturėti. Pasivaikščiojimas gali būti skirtas žaidimams, judėjimui, uostymui, komandų mokymuisi ar tobulinimui, bendravimui su kitais šunimis, socializacijai ir kitiems svarbiems dalykams.
Etiketė: kaip elgtis vedžiojant šuniuką prieglaudoje ir viešumoje
3 TAISYKLĖ: o šuniukas! Prieisiu pasisveikinti! nerėkite iš tolo, kad norite prieiti susipažinti. jei jūs nusprendėte, kad jūsų šuniui reikalinga kito šuns draugija, tai dar nereiškia, kad kito šuns šeimininkas galvoja tą patį. Šios nesunkios, bet be galo svarbios taisyklės formuoja įpročius ir pagarbą visuomenei.
Pirma situacija: namuose auginu šunį, kuris yra reaktyvus į kitus šunis. Jis nėra agresyvus visuomenei, tačiau turi reaktyvumą. Aš kreipiuosi į šunų elgesio specialistus, trenerio pagalba dirbu su savo šuniu ties neutralia reakcija į kitus šunis, investuoju laiką, finansus ir darbą. Eilinio pasivaikščiojimo metu į mus bėga „Palaidūnas”. Mano šuo regresuoja.
9/10 šeimininkų nekontroliuoja savo „palaidūnų” šunų atviroje erdvėje ar dirgiklių aplinkoje. „Palaidūnai” ardo visus mano planus ir įdirbį. Sunku yra kontroliuoti savo šunį su pavadėliu, kai aplink jį lyg žaltys sukiojasi kitas „Palaidūnas”.
Bendruomenės santykiai
Gyvenant daugiabutyje svarbu ne tik laikytis taisyklių, bet ir palaikyti draugišką atmosferą su kaimynais. Net jei formaliai turite teisę laikyti augintinį, šilti santykiai su aplinkiniais gali padėti išvengti skundų ir įtampos. Štai keletas praktiškų patarimų:
- Bendraukite atvirai: trumpas, draugiškas prisistatymas kaimynams gali padėti išsklaidyti bet kokias baimes.
- Laikykitės vedžiojimo etiketo: šuo visuomet turėtų būti su pavadėliu, net jei jis mažas ir „niekam nieko nedaro“.
- Prižiūrėkite laiptinę ir bendrą higieną: nepamirškite maišelių - palikta „staigmena“ kieme ar ant šaligatvio dažnai tampa priežastimi skundui.
- Reaguokite į skundus ramiai: išklausykite, pasiūlykite sprendimą - galbūt užtenka pakeisti vedžiojimo laiką ar labiau prižiūrėti šunį.
Prieglaudos taisyklės saugumui ir gerovei
Organizacija, priimdama Gyvūną, turi šiose Sąlygose numatytas teises, skirtas užtikrinti kitų gyvūnų, priklausančių Atiduodančiam asmeniui, gerovę ir užkirsti kelią nepagrįstam gyvūnų dauginimui. Atiduodantis asmuo taip pat patvirtina, kad nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu šioje srityje.
Šalys įsipareigoja saugoti ir neatskleisti asmens duomenų tretiesiems asmenims be kitos Šalies sutikimo, taip pat tvarkyti asmens duomenis Europos Sąjungos teisės aktų bei Lietuvos Respublikos įstatymų pagrindais ir tik tiek, kiek reikalinga Sutarties bei taikytinų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimui.
Kaip prisidėti prie globos namų veiklos
Tautmilės prieglaudėlė labai kviečia prisijungti naujus žmones prie savanorių komandos. Laukiame tiek šunų, tiek kačių mylėtojų! O kačių mylėtojams turime draugų per 100. Jei galėtumėte, prisidėkite ir padėkite mums tvarkyti mūsų kačių patalpas t.y išvalyti kraiko dėžutes, narvelius, išplauti ir papildyti vandens ir maisto indelius, išvalyti grindis, išglostyti, išmyluoti katukes ir kt. Patys savanoriaudami tikrai supratome, kad padėdamas kitam tuo pačiu padedi ir sau.
Darbo tvarkaraštis ir poreikiai
Šunis vedžiojame du kartus per dieną. Rytais nuo 8.30 val., savaitgaliais nuo 9 val. O vakarais nuo 17.30 val., savaitgaliais 17.00 val. Žinoma, labai reikia pagalbos ir tvarkant šuniukų narvelius, voljerus, patalpas, fotografuojant, rašant istorijas, aprašymus.
| Veikla | Laikas |
|---|---|
| Rytinis vedžiojimas | 8:30 (9:00 savaitgaliais) |
| Vakarinis vedžiojimas | 17:30 (17:00 savaitgaliais) |
| Katės patalpų tvarkymas | Vieną kartą per dieną, paprastai ryte |
tags: #suniuku #pavedziojimas #globos #namuose