Bilietai nupirkti, viešbutis rezervuotas, lagaminas beveik sukrautas. Tačiau prieš kelionę tėvams neretai kyla klausimas: ar vaiką į užsienį gali vežtis vienas iš tėvų? Ar keliaujant su seneliais būtinas notaro patvirtintas sutikimas? O gal jo reikia net skrendant su mama arba tėčiu?
Vieno visoms kelionėms tinkančio atsakymo nėra. Pirmiausia reikia atsakyti į keturis klausimus: Ar vaikas išvyksta tik atostogų, ar ketinama užsienyje apsigyventi? Ar kelionės valstybė priklauso Šengeno erdvei? Kas lydės vaiką - vienas iš tėvų, seneliai, mokytojas, treneris ar niekas? Kokių dokumentų reikalauja paskirties, tranzito valstybės ir vežėjas?
Greitoji atmintinė tėvams
- Vaikas laikinai keliauja į Šengeno valstybę. Pagal Lietuvos išvykimo taisykles atskiro tėvų sutikimo nereikia, nepaisant to, ar vaikas vyksta su vienu iš tėvų, su kitu lydinčiu asmeniu, ar vienas. Tačiau būtinas galiojantis vaiko pasas arba asmens tapatybės kortelė, o papildomų dokumentų gali pareikalauti užsienio valstybė arba vežėjas.
- Vaikas vyksta į ne Šengeno valstybę su vienu iš tėvų. Pagal Lietuvos taisykles kito tėvo rašytinio ar notarinio sutikimo pasienyje nereikia. Vis dėlto tėvai turi susitarti dėl kelionės, o išvyka negali pažeisti nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos.
- Vaikas vyksta į ne Šengeno valstybę vienas arba su asmeniu, kuris nėra jo tėvas, motina ar globėjas. Reikalingas bent vieno iš tėvų ar globėjo rašytinis sutikimas. Parašo tikrumą turi paliudyti notaras, Lietuvos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūnas arba seniūnas.
- Vaikas su grupe vyksta į ne Šengeno valstybę. Kelionės organizatorius turi sudaryti vaikų ir lydinčių asmenų sąrašą, o vaikas į jį įtraukiamas gavus bent vieno iš tėvų ar globėjo tinkamai patvirtintą sutikimą.
- Vaikas išvežamas į užsienį nuolat gyventi. Reikalingas kito iš tėvų rašytinis sutikimas. Jeigu jis neduodamas, klausimą sprendžia teismas.
Vaiko asmens dokumentai - būtinybė
Keliaujantis vaikas privalo turėti savo galiojantį pasą arba asmens tapatybės kortelę. Gimimo liudijimas nėra kelionės dokumentas ir paso ar tapatybės kortelės nepakeičia.
Prieš perkant bilietus būtina patikrinti ne tik dokumento galiojimo datą, bet ir tai, ar konkreti valstybė leidžia atvykti su asmens tapatybės kortele. Vykstant į dalį valstybių reikalingas būtent pasas.
Taip pat svarbu prisiminti, kad vaikų dokumentai paprastai galioja trumpiau negu suaugusiųjų, todėl vien to, kad vaikas „pasą turi“, nepakanka - reikia patikrinti jo galiojimą kelionės dieną ir paskirties valstybės nustatytus reikalavimus.
Taip pat skaitykite: Pensijų indeksavimas dirbantiems senjorams
Jeigu vaiko ir jį lydinčio tėvo ar motinos pavardės nesutampa, vykstant už Šengeno erdvės ribų pasienio pareigūnai gali paprašyti pateikti vaiko gimimo liudijimą. Todėl tokį dokumentą arba kitą giminystės ryšį patvirtinantį dokumentą pravartu turėti kartu. Tačiau jis yra tik papildomas įrodymas - ne kelionės dokumentas.
Šengeno erdvė ir Europos Sąjunga: kokias taisykles taikyti?
Viena dažniausių tėvų klaidų - manyti, kad visose Europos Sąjungos valstybėse galioja vienodos taisyklės. Taip nėra.
Šengeno erdvei šiuo metu priklauso 29 valstybės: 25 Europos Sąjungos šalys ir Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija bei Šveicarija. Bulgarija ir Rumunija visateisėmis Šengeno erdvės narėmis tapo 2025 m. sausio 1 d. Airija Šengeno erdvei nepriklauso, o vidaus sienų kontrolė su Kipru dar nėra panaikinta.
Taigi kelionė į Norvegiją laikoma kelione Šengeno erdvėje, nors Norvegija nėra Europos Sąjungos narė. Kelionė į Airiją ar Jungtinę Karalystę - jau kelionė už Šengeno erdvės ribų.
Prieš išvykstant būtina patikrinti ne tik galutinę kelionės šalį, bet ir tranzito valstybes. Europos Sąjungoje nėra vienos bendros taisyklės, kokio tėvų leidimo reikia nepilnamečiui. Valstybė, per kurią tik persėdama ar pravažiuojama, taip pat gali paprašyti papildomo tėvų sutikimo.
Taip pat skaitykite: Antros pakopos pensijų fondai Lietuvoje
Keliaujant su vienu iš tėvų - ar notaro reikia?
Jeigu vaikas laikinai vyksta į Šengeno valstybę su vienu iš tėvų, pagal Lietuvos teisę kito tėvo rašytinis sutikimas nėra privalomas. Tokia pati Lietuvos taisyklė taikoma ir tada, kai vienas iš tėvų su vaiku vyksta atostogų į ne Šengeno valstybę: kito iš tėvų notarinio sutikimo pasienio pareigūnams pateikti nereikia.
Tačiau čia svarbu atskirti du dalykus: pasienyje reikalaujamą dokumentą ir tėvų tarpusavio pareigas. Tai, kad pareigūnas neprašo kito tėvo sutikimo, nereiškia, jog vienas iš tėvų gali išvežti vaiką bet kada, neinformavęs kito, ar ignoruoti teismo patvirtintą bendravimo tvarką.
Tėvų teisės ir pareigos vaikui yra lygios, nepaisant to, ar tėvai susituokę, išsiskyrę, gyvena skyrium ir su kuriuo iš jų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, o vaikas turi teisę palaikyti ryšį su abiem tėvais. Todėl kelionės datas, trukmę, valstybę, gyvenamąją vietą užsienyje ir grįžimo laiką rekomenduotina aptarti iš anksto.
Jeigu tėvų santykiai konfliktiški, susitarimą verta užfiksuoti raštu - elektroniniu laišku, žinute ar atskiru susitarimu. Tai nėra notarinio sutikimo pakaitalas tais atvejais, kai toks sutikimas privalomas, tačiau padeda išvengti vėlesnio ginčo dėl to, kas iš tikrųjų buvo sutarta.
Vaikas keliauja su seneliais, treneriu ar kitu lydinčiu asmeniu
Seneliai, dėdės, tetos, pilnametis brolis ar sesuo, treneris, mokytojas ir vieno iš tėvų sutuoktinis nėra vaiko atstovai pagal įstatymą vien dėl giminystės ar artimo ryšio. Jeigu vaikas su tokiu lydinčiu asmeniu vyksta į Šengeno valstybę, Lietuvos išvykimo taisyklės atskiro notarinio sutikimo nereikalauja. Vis dėlto paskirties valstybė, oro vežėjas ar kelionės organizatorius gali taikyti savo reikalavimus.
Taip pat skaitykite: Mažeikių socialinės pašalpos tvarka
Jeigu keliaujama į ne Šengeno valstybę, būtinas bent vieno iš tėvų ar globėjo rašytinis sutikimas, kuriame turi būti nurodyti vaiką lydinčio asmens duomenys. Parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro, konsulinio pareigūno arba seniūno.
Kasdienėje kalboje toks dokumentas dažniausiai vadinamas „notariniu sutikimu“, tačiau teisiškai tiksliau kalbėti apie rašytinį sutikimą su patvirtintu parašo tikrumu. Praktiškai sutikime rekomenduojama aiškiai nurodyti: vaiko vardą, pavardę, gimimo datą ir kelionės dokumento duomenis; kelionės valstybę ir, kai aktualu, tranzito valstybes; išvykimo ir numatomo grįžimo datas; lydinčio asmens vardą, pavardę, gimimo datą ir dokumento duomenis; tėvo ar motinos kontaktinius duomenis; aiškų patvirtinimą, kad sutinkama su konkrečia laikina vaiko kelione.
Kelionė vienam vaikui
Pagal Lietuvos taisykles nepilnametis gali keliauti Šengeno erdvėje ir be tėvų sutikimo. Tačiau tai dar nereiškia, kad vaikas bus priimtas į lėktuvą, autobusą ar keltą.
Oro linijos ir kiti vežėjai gali nustatyti minimalų savarankiškai keliaujančio vaiko amžių, reikalauti užsakyti nepilnamečio palydos paslaugą, užpildyti savo formą arba nurodyti vaiką išlydintį ir pasitinkantį asmenį. Jeigu vaikas vienas vyksta į ne Šengeno valstybę, pagal Lietuvos taisykles jis turi turėti bent vieno iš tėvų arba globėjo rašytinį sutikimą su tinkamai paliudytu parašo tikrumu. Paskirties valstybė ar vežėjas gali reikalauti ir abiejų tėvų sutikimo, vertimo arba savo nustatytos dokumento formos.
Danieliaus Bunkaus ir Viktorijos Siegel akistata be tabu | Nuogas pokalbis
Atostogos ar persikėlimas gyventi - ką reiškia „nuolatinis“?
Teisėje nėra vienos dienų skaičiumi apibrėžtos ribos, nuo kurios kelionė automatiškai tampa nuolatiniu išvykimu. Vertinama ne tik trukmė, bet ir tikrasis kelionės tikslas bei šeimos veiksmai. Turistinė kelionė, giminaičių lankymas per atostogas ar laikinas gydymas, kai neketinama užsienio valstybėje įsikurti, paprastai laikomi laikinu išvykimu.
Apie nuolatinį persikėlimą gali rodyti vaiko išregistravimas iš Lietuvos ugdymo ar gydymo įstaigos, registravimas mokykloje bei gydymo įstaigoje užsienyje, gyvenamosios vietos deklaravimas ir realaus grįžimo plano nebuvimas. Ilgesnis nei šešių mėnesių išvykimas sukelia pareigą deklaruoti gyvenamąją vietą užsienyje, tačiau šeši mėnesiai nėra vienintelis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, ar vaikas išvežtas nuolat gyventi.
Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 3 dalis nustato, kad Lietuvoje nuolat gyvenantį nepilnametį vaiką išvežti nuolat gyventi į užsienį tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, gali tik gavęs rašytinį kito tėvo sutikimą. Jeigu kitas tėvas sutikimo neduoda, ginčą sprendžia teismas, vadovaudamasis vaiko interesais ir atsižvelgdamas į vaiko nuomonę.
Svarbu: vien tai, kad po skyrybų vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su mama ar tėčiu, nesuteikia teisės vienašališkai perkelti vaiko gyvenimo į kitą valstybę. Kito tėvo sutikimas turi būti būtent dėl nuolatinio vaiko gyvenimo užsienyje. Anksčiau duotas leidimas išvykti savaitės ar mėnesio atostogų negali būti automatiškai laikomas sutikimu vaikui ten pasilikti.
Jeigu susitarimas neįmanomas - teismas ir mediacija
Jeigu susitarti nepavyksta, tokio pobūdžio šeimos ginčams prieš kreipiantis į teismą paprastai taikoma privalomoji mediacija. Mediatorius sprendimo už tėvus nepriima, tačiau gali padėti jiems susitarti dėl persikėlimo sąlygų ir vaiko ryšio su abiem tėvais išsaugojimo.
Negrąžinimas ir tarptautinės priemonės
Teisinė problema gali kilti ne tik tada, kai vaikas slapta išvežamas iš Lietuvos. Neteisėtu laikymu gali būti laikoma ir situacija, kai kitas tėvas sutiko, kad vaikas išvyktų atostogų iki konkrečios datos, tačiau išvykęs tėvas vaiko negrąžina ir nusprendžia pasilikti užsienyje.
Tokiu atveju gali būti inicijuojama vaiko grąžinimo procedūra pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Šios procedūros paskirtis - ne nuspręsti, su kuriuo tėvu vaikui geriau gyventi, bet kuo skubiau atkurti iki neteisėto išvežimo ar laikymo buvusią padėtį, kad ginčas dėl vaiko būtų sprendžiamas jo įprastinės gyvenamosios vietos valstybėje. Hagos konvencijos grąžinimo mechanizmas nebetaikomas vaikui sulaukus 16 metų.
Dažni mitai ir jų paneigimas
- „Esame išsiskyrę, todėl vykstant su vaiku visada reikia kito tėvo notarinio sutikimo.“ Netiesa. Laikinai vykstant su vienu iš tėvų Lietuvos taisyklės tokio dokumento paprastai nereikalauja. Tačiau privaloma gerbti kito tėvo teises ir nustatytą bendravimo tvarką.
- „Keliaujame Europos Sąjungoje, todėl jokio sutikimo nereikia.“ Nebūtinai. Europos Sąjunga ir Šengeno erdvė nėra tas pats, be to, valstybės ir vežėjai gali nustatyti papildomas taisykles.
- „Vaikui pakaks gimimo liudijimo.“ Ne. Vaikas privalo turėti savo galiojantį pasą arba, kai leidžiama, asmens tapatybės kortelę.
- „Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su manimi, todėl galiu persikelti su juo gyventi į užsienį.“ Ne. Nuolatiniam išvykimui būtinas rašytinis kito tėvo sutikimas arba teismo sprendimas.
Praktinis kontrolinis sąrašas prieš kelionę
- Patikrinti, ar galutinė ir tranzito valstybės priklauso Šengeno erdvei.
- Įsitikinti, kad vaiko pasas ar tapatybės kortelė galios visos kelionės metu ir atitiks paskirties valstybės reikalavimus.
- Patikrinti konkrečios valstybės ambasados ar konsulato informaciją.
- Susipažinti su oro linijų, autobusų, keltų ar kelionės organizatoriaus taisyklėmis.
- Jeigu reikalingas sutikimas, pasirūpinti tinkama jo forma, parašo patvirtinimu ir, kai būtina, vertimu.
- Suderinti kelionės datas su kitu tėvu ir nepažeisti teismo ar tėvų susitarimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos.
Papildomi praktiniai patarimai
- Keliaujant su pigių skrydžių bendrovėmis, pvz., „Ryanair“ ar „Wizzair“, atkreipti dėmesį, kad jos turi griežtas taisykles dėl nepilnamečių. Pigių skrydžių bendrovės palydos paslaugų neteikia.
- Jeigu reikalinga viza, pasirūpinti ja iš anksto.
- Turėti Europos sveikatos draudimo kortelę, jei vykstama į ES ir Šengeno valstybes, kad vaikas turėtų teisę gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas.
- Jeigu vaikas keliauja į stovyklą, organizatoriai dažnai reikalauja sveikatos pažymos.
- Rekomenduotina turėti visų kelionės dokumentų kopijas ir saugoti skenuotas kopijas el. pašte.
| Kelionės pobūdis | Ar reikalingas notarinis sutikimas? | Komentaras |
|---|---|---|
| Laikina kelionė į Šengeno valstybę | Ne | Būtinas galiojantis paso arba tapatybės kortelės dokumentas; vežėjas ar paskirties šalis gali reikalauti papildomų dokumentų. |
| Laikina kelionė į ne Šengeno valstybę su vienu iš tėvų | Ne pagal Lietuvos taisykles | Tėvai turi susitarti; nepažeisti bendravimo tvarkos. |
| Laikina kelionė į ne Šengeno valstybę su lydinčiu asmeniu ar vienam | Taip | Reikalingas rašytinis sutikimas su parašo tikrumu, patvirtintu notaro, konsulo arba seniūno. |
| Nuolatinis persikėlimas gyventi | Taip | Reikalingas kito tėvo rašytinis sutikimas arba teismo sprendimas. |
Svarbiausia taisyklė paprasta: trumpai kelionei reikalingus dokumentus lemia valstybė ir vaiką lydintis asmuo, o nuolatiniam vaiko išvežimui būtinas abiejų tėvų sprendimas arba teismo leidimas.