Žmogaus gebėjimas bendrauti yra viena iš svarbiausių savybių. Tik bendraudami žmonės gali ugdyti kitus ir tobulinti save, mokyti ir mokytis. Be bendravimo neįmanomas joks profesinis pasirengimas ir tobulėjimas, negalima jokia kuriamoji veikla.
Šiame straipsnyje nagrinėsime bendravimo psichologijos aspektus, jos svarbą kasdieniame gyvenime ir profesinėje veikloje.
Bendravimo samprata ir svarba
Bendravimas yra plati sąvoka, apimanti įvairius tarpusavio sąveikos aspektus. Tai kontaktų tarp žmonių užmezgimo ir palaikymo procesas, pasireiškiantis komunikacija, sąveika ir tarpusavio supratimu.
Vieni autoriai bendravimą apibrėžia kaip prasmingą tarpusavio sąveiką tarp dviejų ar daugiau žmonių, vykstančią kalbant ir be žodžių, sąmoningai ir nesąmoningai. Kiti akcentuoja komunikaciją kaip pasikeitimą psichinės veiklos rezultatais, sąveiką kaip keitimąsi veiksmais bei tarpusavio poveikiu, ir vienas kito suvokimą bei supratimą.
Bendravimas skatina žmones jungtis į grupes. Tam įtakos turi žmonių prigimtis: vienatvė mus slegia, o buvimas tarp žmonių ir bendravimas teikia malonumą, bei socialinį pasitenkinimą.
Taip pat skaitykite: Vaikų autizmas ir socialinė sąveika
Grupės apibrėžimų yra gana daug, o vienas trumpiausių ir paprasčiausių yra šis: grupė-tai dviejų, trijų ar daugiau sąveikaujančių žmonių darinys, siekiantis bendro tikslo. (Lekavičienė R., Antinienė D., Bendravimo psichologija šiuolaikiškai, 2010)
Grupės tikslai
Tai rezulatas, kurio grupė motyvuotai siekia. Grupės tikslai turėtų būti:
- konkretūs (tiksliai suformuluotos),
- nuoseklūs (vieno tikslo siekimas turi netrukdyti siekti kito tikslo),
- sudėtingi (motyvuoja grupės narius dirbti efektyviau),
- priimtini (turėtų laikyti prasmingais ir sau asmeniškai naudingais).
Bendravimo funkcijos ir reikšmė
Bendravimas atlieka daugybę funkcijų, kurios yra būtinos žmogaus gyvenime. Jo metu įgyjame išminties, patyrimo, pasidalijame emocinius krūvius, realizuojame save, siekiame įvairiausių asmeninių ir kolektyvinių tikslų.
Gebėjimas konstruktyviai bendrauti lemia bendros veiklos rezultatus, bendradarbiavimo galimybes, leidžia operatyviai spręsti iškilusias problemas, sudaro palankias sąlygas vystytis socialiniui psichologiniui klimatui.
Bendravimo poreikis ir vertė
Bendravimo poreikis yra priskiriamas socialiniams poreikiams, kurie gali būti patenkinti tik tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujant žmonėms. A. Maslow poreikių teorijoje bendravimas užima svarbią vietą, nors jo reikšmė skirtingiems žmonėms gali būti nevienoda.
Taip pat skaitykite: Visavertis gyvenimas vaikų globos namuose
Bendravimo komponentai
Bendravimo procese dalyvauja informacijos siuntėjas ir gavėjas, tarp kurių vyksta grįžtamasis ryšys. Viešo bendravimo procesą galima išreikšti klausimų seka: Kas? Ką? Kam? Kaip sako? Kokiais informacijos perdavimo kanalais teikia? Ko tikisi? Ko siekia?
Bendravimas apima pasikeitimą informacija, mintimis, žiniomis, jų perteikimo procesą bei to proceso rezultatą, kurio metu bendraujantieji formuoja tam tikrą identitetą grupėje.
Verbalinis ir neverbalinis bendravimas
Bendravimas skirstomas į verbalinį ir neverbalinį. Verbalinis bendravimas - tai tarpusavio sąveika, naudojant kalbos ženklus. Neverbalinis bendravimas apima kūno kalbą, mimiką, gestus, balso toną ir kitus neverbalinius signalus.
Abi bendravimo rūšys yra svarbios, glaudžiai tarpusavyje susijusios ir nuolat papildo viena kitą.
Bendravimas ir socialinė percepcija
Bendravimas yra glaudžiai susijęs su socialine percepcija - tarpusavio suvokimu bei supratimu, socialiniu pažinimu, kito žmogaus asmenybės pažinimu. Bendravimas su nepažįstamuoju prasideda nuo svarstymų, koks jis galėtų būti, kokių poelgių galima iš jo laukti.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs bendravimo metodai slaugant vaikus
Abi pusės išvaizda, kalbos tonu, elgesiu stengiasi padaryti norimą įspūdį. Šis bendravimo etapas vadinamas tarpusavio suvokimo (socialinės percepcijos) procesu, kuris padeda bendravimui vystytis toliau, siekti norimų tikslų.
Bendravimas profesinėje veikloje
Gebėjimas tinkamai bendrauti yra ypač aktualus profesinėje veikloje, ypač dirbant su žmonėmis. Gydytojai, odontologai, mokytojai, vadybininkai ir kitų profesijų atstovai savo kasdieniniame darbe bendrauja su daugybe žmonių.
Gerai bendrauti nėra lengva ir paprasta, tam reikalingi bendravimo įgūdžiai ir patirtis.
Bendravimas medicinoje
Gydytojo odontologo darbas - tai nuolatinis bendravimas su pacientais, reikalaujantis ne vien tik profesinių žinių, bet ir nuolat laikytis medicininės etikos bei gerbti pacientą. Bendravimą galima laikyti gydymo elementu, todėl šis procesas tampa dar svarbesnis gydytojo ir paciento tarpusavio kontakte.
Geras bendravimas - sėkmingo gydymo pagrindas.
Bendravimo kliūtys ir sėkmės sąlygos
Bendravimui gali trukdyti įvairios kliūtys, tokios kaip skirtingos nuomonės, nemokėjimas pasirodyti, kraštutinumai, vidiniai konfliktai. Sėkmingam bendravimui būtinas abipusis dalyvavimas, informacijos pateikimas ir gavimas, kalbėjimas ir klausymasis.
Taip pat svarbu atsižvelgti į asmeninę erdvę, akių kontaktą, veido išraišką, gestus, kūno kalbą, aprangą, prisilietimus ir garsinius signalus.
Bendravimo psichologijos žinios kasdieniame gyvenime
Bendravimo psichologijos žinios yra būtinos kiekvienam žmogui, kad jis geriau galėtų pažinti kitų žmonių ir savo vidinį pasaulį, pažindamas teigiamas ir neigiamas savo ypatybes žmogus gali sėkmingai tobulėti.
Šios žinios yra reikalingos kasdieniame žmogaus gyvenime, nes jos gali būti naudingos daugelyje situacijų.
Savęs pažinimas ir vertinimas
Vienas iš svarbiausių bendravimo psichologijos aspektų yra pozityvus savęs vertinimas ir geras savęs pažinimas, nes tik tinkamai vertindamas ir pažindamas save žmogus gali tinkamai bendrauti su kitais asmenimis, nesijausti blogesniu už kitus, bendraudamas nenuvertinti nei savęs nei kitų ir jaustis patogiai vystant pokalbį.
Efektyvi darbo grupė
Ją sudaro optimalus narių, pasižyminčių skirtingomis asmenybės savybėmis, požiūriais, žiniomis, praktiniais įgūdžiais, skaičius.
Efektyvioje narių skaičius turi būti pakankamas konstruktyviai sąveikai, bet ne per didelis, kad tai netaptų kliūtimi sprendžiant problemas. Dažnai grupes sudaro nuo 5 iki 7 narių.
Grupei didėjant, jos nariams tampa vis sunkiau dalyvauti grupinėje veikloje, ir dėl to gali kilti nepasitenkinimas. Kur kas svarbiau ne narių skaičius, bet jų suderinamumas.
Patartina formuoti heterogeniškas grupes, kurios būtų sudarytos iš skirtingos lyties, amžiaus, išsilavinimo, nuostatų ir interesų žmonių. Efektyvesnes grupes paprastai sudaro žmonės, turintys skirtingos patirties ir žinių.
Sutelktumas - tai sąveikos tarp grupės narių, siekiančių bendrų tikslų, tvirtumas.
Sutelktos grupės nariai vienas kitam yra patrauklūs, nuoširdžiai gerbia vienas kitą, bendradarbiauja, kad pasiektų tikslą. Grupės nariams tikslas turėtų būti svarbus.
Nariai savarankiškai apsisprendžia, ar jiems grupėje dalyvauti, ar ne. Prieš savo valią įtraukti į grupę asmenys jaučia diskomfortą. Kad grupė būtų sutelkta, labai svarbu, jog grupės nariai galėtų laisvai reikšti savo nuomonę.
Nusileidimas grupės spaudimui vyksta suvokimo, sprendimo veiksmų lygiais. Grupės narių žinojimas, kad visi arba bent jau dauguma elgiasi taip kaip jie, sukuria saugią būseną. Tai ramina.
Kuo sutelktesnė ir solidaresnė grupė, tuo spaudimas elgtis konformistiškai didesnis. Jei žmonės grupėje laisvai dalijasi savo mintimis, nebijodami būti „nubausti“, tikėtina, kad tokia grupė bus sutelkta.
Dažnai grupė turi tarpinį tikslą, kuris pasiekiamas sąlyginai greitai. Ji paklūsta taisyklėms ir normoms, lengvinančioms informacijos, idėjų, požiūrių mainus.
Grupei būdingi raidos etapai
Formavimasis- tai pradinė grupės vystymosi stadija, kai nariai pradeda tapatinti save su grupe. šiame etape bendravimas pasižymi ypatingu mandagumu. Nariai stengiasi susipažinti ir kartu atrasti savo vietą grupėje.
Diferenciacija- tai toks grupės raidos etapas, kai grupė išsiaiškina svo tikslus ie nustato hierarchinę struktūrą. Šiame etape išryškėja grupės lyderis.
Kai formalaus lyderio nėro, dėl jo pozicijos gali vykti kova. Šiame etape grupės nariai ima palaikyti kieno nors nuomone, todėl formuojasi įvairios palaikymo grupės. Jei šio etapo nėra, grupė toliau vystytis negali.
Lyderis
Labai dažnai lyderio ir vadovo sąvokos yra sutapatinamos.
Lyderio bruožų teorijos:
- „Lyderio bruožų teorija“. Pagal šią teoriją, lyderio savybės - įgimtos (ekstravertiškumas, intelektas, sugebėjimai, nervinių procesų paslankumas ir stiprumas).
- „Lyderystė kaip grupės funkcija“.
- „Lyderystė kaip situacijos funkcija“. Tie patys individai skirtingose grupėse, užima skirtingą padėtį, tai yra, situacija nulemia lyderystę.
Konfliktas
Konfliktas - tai maždaug vienodo stiprumo, bet priešingos krypties jėgų sąveika. Kitaip tariant, tai nesutarimas, ginčas, barnis. Konfliktai būna teigiami ir neigiami.
Kai įgyvendinami geri tikslai ir nėra neigiamų pasekmių, konfliktą vadiname teigiamu. Priešingus jiems, priskiriame neigiamiems, nuo jų nukenčia grupių siekiai ir nariai.
Grupinė psichoterapija
Grupinė psichoterapija - tai psichologinės pagalbos teikimo būdas, kuomet žmonių grupėje vykstantys procesai pasitarnauja sprendžiant emocines, asmenybės, elgesio problemas, siekiant plačiau ir giliau pažinti, tobulinti savo asmenybę. Psichoterapinėje grupėje sprendžiamos tiek įsisąmonintos, tiek pasąmonėje slypinčios problemos.
Grupės dinamika - grupėje vykstantys įvykiai ir grupės narių tarpasmeninė sąveika. Svarbiausias psichoterapinis veiksnys grupėje ir yra grupės narių bendravimas tarpusavyje ir su grupės terapeutu.
Grupės ypatumai:
- Grupės susitikimai vyksta „čia ir dabar” principu, laisva diskusijų, pokalbių forma.
- Dalyvių prašoma atsiskleisti, kalbėti apie save, savo jausmus, mintis, išgyvenimus…
- Grupės dalyviai vienas su kitu dalijasi tuo, kas jiems svarbu - išgyvenimais, problemomis, pamąstymais.
- Pokalbių temos kyla grupėje. Kokiu lygmeniu atsiskleidžiama grupėje nusprendžia pats žmogus.
- Grupėje yra galimybė gauti grįžtamąjį ryšį iš visų dalyvių, pamatyti save iš visų pusių kaip veidrodyje, gauti palaikymą, padrąsinimą, supratimą.
- Grupė kaip socialinė laboratorija, kurioje nuolat skatinamas nuoširdus ir atviras santykių su kitais grupės dalyviais aptarimas. Tai padeda geriau pažinti ir suprasti savo santykius su kitais žmonėmis.
Iš grupės dalyvių tikimasi (pageidaujama), kad jie dalyvaus kiekviename grupės susitikime ir atvyks sutartu laiku, nevėluodami. Reikalaujama, kad informacija apie kitus grupės dalyvius bei jų vardai būtų laikomi paslaptyje. Taip pat laikomasi ir kitų grupėje aptartų taisyklių ir normų.
Grupės charakteristikos:
- Paprastai grupėje būna nuo 5 iki 10 dalyvių.
- Grupė yra ilgalaikė - žmogus grupę gali lankyti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų.
- Grupė yra atvira - išėjus vieniems nariams, gali ateiti nauji nariai.
- Susitikimo trukmė ir dažnis: 1,5 val. 1 kartą per savaitę.
tags: #bendravimas #grupeje #psichika