Vaikų ugdymas yra sudėtingas ir daugialypis procesas, kuriame svarbų vaidmenį atlieka tiek mokykla, tiek tėvai. Šiame straipsnyje aptarsime mokyklos reikšmę paauglystėje, tėvų įtaką ugdant loginį mąstymą ir ruošiant vaikus mokyklai.
Paauglystė - kritinis virsmo laikotarpis
Paauglystė - tai tiltas tarp vaikystės ir jaunystės. Iš tiesų 11-14 metų tarpsnis keičia viską: vakar dar žaismingas pradinukas, šiandien vaikas ima maištauti, ieško savarankiškumo, emocijos šokinėja it amerikietiški kalneliai. Šiame amžiuje ypač sustiprėja bendraamžių įtaka, bet kartu paauglys tebėra jautrus suaugusiųjų (mokytojų, tėvų) vertinimams. Nenuostabu, kad jam labai reikia stabilumo - aiškių ribų, bet ir palaikymo.
„Kai paauglys jaučiasi išgirstas ir pastebėtas, jis nori mokytis,“ - teigia Gedimino miesto mokyklos direktorė Simona Boguckienė, - „Mažesnės klasės mums leidžia ne tik matyti kiekvieną vaiką, bet ir išgirsti, kaip jam sekasi būti savimi.“
Paaugliui neužtenka „ateiti į pamokas ir gauti pažymius“ - jei mokykla tampa antrieji namai, kur jis jaučiasi saugus, priimtas, tuomet ir akademiniai pasiekimai auga, ir asmenybė tvirtėja. Tyrimai rodo, kad būtent progimnazijos metais formuojasi ilgalaikiai mokymosi įpročiai ir požiūris į save. Jei mokykloje vyrauja konkurencija, didelės klasės ir formalūs santykiai, dalis vaikų gali pasijusti tiesiog sraigteliais sistemoje. Tuo tarpu palaikanti, bendruomeniška atmosfera padeda paaugliui atrasti savo stiprybes, ugdo pasitikėjimą savimi.
Emocinė branda - ne prabanga, o būtinybė. Paauglys, kuris išmoksta atpažinti ir valdyti savo jausmus, geba konstruktyviai spręsti konfliktus, - toks jaunuolis kur kas lengviau susidoros su gyvenimo iššūkiais. Tad kritiškai svarbu, kad progimnazija skirtų dėmesio socialiniams-emociniams įgūdžiams ugdyti. Paauglystė - trapus ir kartu galimybių kupinas laikas, kai teisingas suaugusiųjų palaikymas gali padėti suformuoti tvirtą asmenybės pamatą.
Taip pat skaitykite: Auklėtinių psichologinė gerovė
Kad paauglys galėtų visapusiškai augti, mokykloje jam svarbu užtikrinti keletą esminių dalykų:
- Emocinė ir fizinė sauga. Paauglys turi jaustis saugus - tiek fiziškai (jauki, prižiūrima aplinka be smurto ar patyčių), tiek emociškai (palanki atmosfera klausti, klysti, ieškoti savęs).
- Asmeninis dėmesys ir supratimas. Kiekvienas paauglys - unikalus. Diferencijuotas mokymas yra šiuolaikinės pedagogikos raktas. Tai reiškia, kad gera mokykla geba prisitaikyti prie mokinio, o ne taikyti vienodus sprendimus visiems.
- Subalansuota laisvė ir atsakomybė. Paaugliui reikia autonomijos, galimybės priimti sprendimus, tačiau kartu - aiškių ribų ir taisyklių. Todėl svarbu suteikti paaugliui pasitikėjimo kreditą: leisti išbandyti save projektuose, savivaldoje, kartu mokant prisiimti atsakomybę už sprendimus.
- Stipri tarpusavio ryšių kultūra. Mažesnėje bendruomenėje „nė vienas nelieka nepastebėtas“: vaikai greičiau užmezga artimesnes draugystes, mokosi bendradarbiauti.
- Įvairiapusis tobulėjimas. Nors akademiniai pasiekimai svarbūs, paaugliui ne mažiau reikia galimybių atskleisti save įvairiose srityse - mene, sporte, technologijose, savanorystėje.
Kaip mokykla gali tai užtikrinti? Sąmoningai pasirinkta progimnazija gali tapti erdve, kurioje paauglys jaučiasi saugus ir matomas. Vienas iš Vilniaus pavyzdžių - privati Gedimino miesto mokyklos progimnazija, taikanti šiuolaikinio ugdymo praktikas.
Mokykla, orientuota į stiprią akademinę ir asmenybės ugdymo programą, puikiai iliustruoja, kaip ugdymo įstaiga gali užtikrinti paaugliui reikalingas sąlygas:
- Mažos klasės - dideli rezultatai. Gedimino miesto progimnazijos klasėse mokosi po 10-15 vaikų. Esant mažai klasei, pedagogas tuoj pat pastebi, jei vaiko emocinė būsena suprastėjo ar kyla mokymosi sunkumų, - galima greitai reaguoti, suteikti reikiamą pagalbą.
- Mentorystės programa. Kiekvienas mokinys progimnazijoje turi savo mentorių - mokytoją arba specialistą, kuris reguliariai su juo susitinka asmeniškai.
- Integruoti STREAM projektai. Šioje mokykloje ugdymas organizuojamas kūrybiškai - vykdomi STREAM projektai (Science, Technology, Reading, Engineering, Arts, Math integracija).
- Tėvų įtraukimas ir mokymai. Gedimino miesto mokyklos progimnazija deda pastangas švietėjiškai padėti tėvams suprasti paauglius ir augti kartu.
Kaip išsirinkti tinkamą mokyklą savo vaikui
Tėvų vaidmuo ugdant loginį mąstymą
Loginis mąstymas turi būti ugdomas nuo pat mažumės - tuo įsitikinusi Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorė Valentina Dagienė. Profesorės teigimu, tereikia sudaryti jiems palankią samprotavimams terpę, pateikti įvairių veiklų ir užduočių, stebėti ir sumaniai talkinti - taip bus ugdomas loginis mąstymas.
„Tėvų „darbas“ su vaiku ugdo vaiko loginį mąstymą, padeda greičiau susigaudyti situacijose. Jei tėvai vis paklausia, kodėl vaikas taip mano, jo išklauso, pateikia savo versiją ir vaiko amžių atitinkančius argumentus, tikėtina, kad vaiko loginis samprotavimas gerės“, - aiškina profesorė.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti socialinės rizikos vaikams
Vaikus mokome logikos, kaip ir bet ko, žaisdami, veikdami, atlikdami įvairias užduotis. Dauguma tėvų natūraliai kalbasi, diskutuoja, žaidžia su vaikais, dėlioja kubelius, stato lego. Mokyklos privalumas - vaikas pamato daugiau kitaip samprotaujančių bendraamžių, ima mokytis argumentuoti, ginti savo idėjas. Logika ir yra vienas geriausių tam būdų. Dėl to turime padėti vaikams tai išsiugdyti.
Kad loginio mąstymo ugdymui ypatingą dėmesį reikia skirti nuo mažens, sutinka ir Kauno Kazio Griniaus progimnazijos pradinių klasių mokytoja Sonata Bružienė.
Pasak mokytojos, šiandieninėje mokykloje sudaromos palankios sąlygos skatinti loginį mąstymą: organizuojamos įvairios veiklos, skirtingų dalykų mokomasi integruojant. Pradinėje mokykloje loginis mąstymas turi būti lavinamas vaikui įprastoje žaidybinių elementų turinčioje veikloje.
Štai keletas patarimų, kaip tėvai gali padėti ugdyti loginį mąstymą:
- Skatinkite vaikus ieškoti priežasčių ryšių, samprotauti, leisti vaikams patiems atrasti, kas teisinga, o kas ne.
- Sudarykite palankią samprotavimams terpę, pateikite įvairių veiklų ir užduočių, stebėkite ir sumaniai talkinkite.
- Mokykite vaikus logikos žaisdami, veikdami, atlikdami įvairias užduotis. Pradėkite nuo paprasčiausių užduočių: pavyzdžiui, padedant suvokti, kuo skiriasi „kiekvienas“, „kai kurie“ ir „nė vienas“.
- Žaiskite loginius ir strateginius žaidimus, atlikite eksperimentus, tyrinėjimus.
Ruošiant vaikus mokyklai: tėvų patarimai
Priešmokyklinė klasė yra pirmas didelis žingsnis iš nerūpestingos vaikystės, ypač jei vaikas palieka darželį. Perėjimas iš darželio į mokyklą yra vienas iš reikšmingiausių įvykių vaiko gyvenime, kuris jam gali sukelti nemažai streso, mat mokykloje vaikas susiduria su nauja aplinka, naujais draugais, mokytojais, kitokia dienos struktūra ir pasikeitusiais lūkesčiais.
Taip pat skaitykite: Vaikų priežiūra namuose
Tyrimai rodo, kad priešmokyklinis ugdymas yra itin svarbus vaiko vystymuisi - šiame etape formuojasi pagrindiniai socialiniai, emociniai ir pažintiniai įgūdžiai, kurie lemia vaiko sėkmę vėlesnėse mokymosi pakopose.
Štai keletas įgūdžių, kurie rodo, kad vaikas pasiruošęs eiti į mokyklą:
- Gebėjimas bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiaisiais.
- Savarankiškumas.
- Gebėjimas atpažinti savo emocijas, išreikšti jausmus žodžiais, susidoroti su nedideliais nusivylimais ir nesėkmėmis.
- Gebėjimas koncentruoti dėmesį.
- Smalsumas ir noras mokytis.
Tėvų požiūris į savo vaidmenį ir įtaką vaiko mokymosi procese - skirtingas. Išskirčiau itin aktyvius tėvelius, kurie „persekioja“ vaiką ir jo mokytojus, nes siekia išsiaiškinti visas menkiausias smulkmenas apie atžalos gyvenimą. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad taip elgiasi labai atsakingi ir mylintys tėvai. Tačiau jei vaikas pats kuo puikiausiai susitvarko su konkrečia užduotimi ar situacija, jo aklai prižiūrėti ir saugoti nereikėtų. Kita nerimą kelianti tėvų grupė - abejingi tėvai, kurie visą atsakomybę už vaiko ugdymą ir netgi auklėjimą perduoda mokyklai.
Vis dažniau ir daugiau tėvų ateina į mokyklą kaip partneriai. Jie bendrauja su mokytojais ir kartu aptaria vaiko galimybes, jei reikia, ir papildomas pagalbos priemones. Kartu su vaikais tėvai vis dažniau dalyvauja renginiuose, paskaitose, remia mokyklos idėjas ir įsitraukia į jų įgyvendinimą. Kai viskas daroma nuoširdžiai, įsiklausant į mokytojų ir vaikų poreikius bei rekomendacijas - partnerystė tampa naudinga ir ilgalaikė.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Loginis mąstymas | Ugdomas nuo mažens, svarbus tėvų vaidmuo |
| Paauglystė | Kritinis laikotarpis, svarbi mokyklos aplinka |
| Pasirengimas mokyklai | Socialiniai, emociniai ir pažintiniai įgūdžiai |
| Tėvų vaidmuo | Partnerystė su mokykla, palaikymas |