Autizmas, dar vadinamas autizmo spektro sutrikimu (ASS), yra sudėtingas raidos sutrikimas, veikiantis žmogaus bendravimą, mokymąsi, elgesį ir socialinius įgūdžius. Autizmas pasireiškia iki trejų metų amžiaus ir išlieka visą gyvenimą. Kadangi tai spektro sutrikimas, jo poveikis skirtingiems žmonėms gali būti labai įvairus - nuo lengvų iki stiprių simptomų.
Kas yra autizmas ir kaip jis pasireiškia
Autizmas arba autizmo spektro sutrikimai (ASD) - vystymosi sutrikimas, paprastai pasireiškiantis iki 3 metų vaikams. Pasižymi įprastų socialinių ir bendravimo įgūdžių sutrikimo raida. Išskiriami trys simptomai: nuoseklus tam tikrų socialinių interesų trūkumas, komunikacijos stoka ir pasikartojančios griežtos tvarkos veiksmų sekos. Šie požymiai gali pasitaikyti ir nesant autizmo, todėl jis diagnozuojamas tik turintiems akivaizdžius visus tris simptomus.
Autizmas apima platų įvairių neurologinių raidos sutrikimų spektrą, ir kiekvienas autizmu sergantis asmuo turi savitų stipriųjų pusių ir sunkumų. Autizmas pasireiškia įvairiomis formomis: Aspergerio sindromu (anksčiau vartotas terminas), klasikiniu autizmu (autistiniu sutrikimu), vaikų dezintegraciniu sutrikimu, pervaziniu raidos sutrikimu (PDD) arba netipiniu autizmu. Autizmo spektro sunkumo lygiai pagal DSM-5 apibrėžia, kiek pagalbos reikia žmogui: 1 lygis - lengvas, 2 lygis - vidutinis, 3 lygis - sunkus.
Autizmo simptomai ir elgesio ypatumai
Autizmo simptomai gali pasireikšti jau nuo kūdikystės ir keistis vaiko augimo metu. Pirmieji autizmo požymiai dažniausiai pastebimi nuo 9-18 mėnesių: nepakankamas domėjimasis aplinkiniais žmonėmis, mažesnis dėmesys socialiniams dirgikliams, silpnesnis akių kontaktas, vėluojanti kalbos raida. Dvejų-trejų metų vaikams būdingas mažesnis įvairios kalbos naudojimas, gestų ir žodžių derinimo trūkumas, echolalija - kitų kalbėjimo atkartojimas.
Vaikams būdingas blogas sinchroniškumas pokalbio metu, nelanksti kalbos išraiška, kūrybingumo bei vaizduotės stoka, stoka gestų, pažeista balso moduliacija. Jie gali reaguoti netipiniu būdu į sensorinius dirgiklius: pernelyg didelis jautrumas garsui ar šviesai, maitinimo sutrikimai, miego sutrikimai. Dažni pasikartojantys ritualai, specifinis susidomėjimas datomis, tvarkaraščiais ar sąrašais, stereotipiniai judesiai (siūbavimas, plasnojimas) ir ritualinis elgesys - dažni autistiškų vaikų bruožai.
Taip pat skaitykite: Kur kreiptis dėl autizmo?
Bendravimas ir socialinė sąveika
Autizmui būdingi socialinio vystymosi sutrikimai: sunkumai suprasti kitų žmonių mintis ir emocijas, kuriuos gali lydėti gebėjimo naudoti socialinio bendravimo taisykles trūkumas. Tokiems žmonėms būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Socialinio kontakto sunkumai jiems kyla ne dėl nenoro bendrauti. Problema kyla iš to, kad tokie asmenys nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą. Nors Aspergerio sindromą turintys asmenys gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, tačiau jie negali šios informacijos spontaniškai naudingai panaudoti, t.y. jie neturi jutimo, kaip prisiderinti prie kitų.
Spontaniškos adaptacijos stoka yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis. Šie asmenys taip pat patiria sunkumų su emocijų raiška, dažnai vidinis jausmas neatitinka išorinės jo išraiškos. Suirzimas, pyktis, atsiribojimas nuo kitų atsiranda iš niekur ir gali pasireikšti netikėtai.
Kiti susiję simptomai ir sveikatos problemos
Autistiškiems asmenims gali būti būdingi papildomi simptomai: epilepsija, miego sutrikimai, alergijos, virškinimo problemos (rezorbcijos sutrikimai), autoimuninės ligos. Jie dažnai turi suvokimo sutrikimų - neteisingai suvokiama informacija, ateinanti iš juslių (problemos su klausa, rega, lietimu ir pan.). Maždaug nuo trečdalio iki pusės autistiškų asmenų neišvysto natūralios kalbos, kuri patenkintų jų kasdieninius bendravimo poreikius.
Autizmo priežastys: genetika ir aplinka
Tiksli autizmo priežastis nenustatyta. Manoma, kad tai yra genetinio paveldėjimo ir aplinkos veiksnių derinys. Genetika gali lemti nuo 40 % iki 80 % autizmo atvejų. Autizmas dažnai pasitaiko šeimose, todėl tam tikri genetiniai deriniai gali padidinti jo riziką. Dažniau autizmo spektro sutrikimai nustatomi tiems vaikams, kurių giminėje jau yra nustatyta autizmo atvejų arba kurių tėvai yra vyresnio amžiaus. Berniukams šis sutrikimas diagnozuojamas iki keturių kartų dažniau nei mergaitėms.
Reti genetinės mutacijos ar chromosomų pakitimai gali būti vienintelė autizmo priežastis apie 2-4 % atvejų. Tokiais atvejais autizmas dažnai būna susijęs su kitais fiziniais pokyčiais, pavyzdžiui, ADNP sindromu ar kitomis genetinėmis patologijomis. Nustatytos kelios paveldimos ligos, susijusios su autizmu: fenilketonurija, neurofibromatozė, tuberozinė sklerozė. Amerikos nacionaliniame sveikatos institute (2000) atrastas genas HOXA1, kurį turi 40 % autizmu sergančių asmenų (nurodoma literatūroje).
Taip pat skaitykite: Tendencijos ir Iššūkiai: Autizmas Lietuvoje
Biologinės, organinės ir neurologinės autizmo priežastys siejamos su smegenų veikos sutrikimais (disfunkcijomis), kurios atsiranda dėl smegenų pažeidimų prenataliniu ar perinataliniu laikotarpiu. Autizmui būdingi pakitimai įvairiose smegenų zonose. Nustatytos keturių tipų organinės-neurologinės priežastys: pernelyg didelis tinklinio darinio aktyvumas, nepastovi percepcija dėl smegenų kamieno disfunkcijos, limbinės sistemos ir kairiojo smegenų pusrutulio disfunkcija. Pastaruoju metu manoma, kad sutrikimas yra susijęs su smegenėlių pažeidimais.
Aplinkos veiksniai, kurie paskatina autizmo atsiradimą, nėra pakankamai ištirti. Nors dažnai diskutuojama apie skiepų poveikį, moksliniai tyrimai neparodė jokio ryšio tarp vakcinų ir autizmo. Dažnas autizmo pasireiškimas po skiepijimo dažniausiai yra sutapimas, susijęs su tuo, kad vaikų skiepijimo amžius sutampa su pirmųjų autizmo apraiškų amžiumi.
Autizmo paplitimas ir epidemiologija
Nors dar ne taip seniai autizmas buvo laikomas gan retu sutrikimu, pastaruoju metu jo atvejų daugėja. Statistiniais duomenimis, autizmo spektro sutrikimą turi apie 1 % viso pasaulio gyventojų. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad autizmo spektro sutrikimų skaičiai auga visame pasaulyje. Vienų šaltinių duomenimis, autizmas diagnozuojamas vienam iš 68, kitų - net 1 iš 59 vaikų. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2016 m. autizmo spektro diagnozė buvo nustatoma vienam iš 54, 2018 m. - vienam iš 44, 2020 m. - vienam iš 36 vaikų.
Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus. Autoriai (Gillberg, Coleman, 1992) nurodo, kad iš 10000 vaikų 4-5 būdingas autizmo sindromas. Happe (1994), Wirth (1994) duomenimis berniukų ir mergaičių santykis yra 4:1. Lietuvoje bent vienu autizmo spektro sutrikimu serga kas 70 vaikas (nurodyta šaltiniuose).
Diagnozė ir ankstyvoji diagnostika
Autizmo diagnostikoje nėra rutiniškai naudojami instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai. Autizmas ar autizmo spektro sutrikimai nustatomi remiantis klinikine išraiška bei klinikiniu stebėjimu. Diagnostika paprastai vyksta dviem etapais: ankstyvoji patikra (vaiko raidos stebėjimas) ir išsamesnis vertinimas, kurį atlieka daugiadalykė specialistų komanda (vaikų psichologas, raidos pediatras). Specialistai rekomenduoja atlikti patikras 9, 18, 24 ir 30 mėnesių amžiaus. Ankstyva diagnostika leidžia gydytojams ir mokslininkams suprasti ASS, o šeimai - greičiau gauti reikiamos paramos.
Taip pat skaitykite: Autizmo supratimo diena
Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5-2 metų amžiaus. Ankstyvajai autizmo diagnozei skiriamas didelis dėmesys, tačiau dažnai jis nustatomas gana vėlai. Nors daugelis tėvų pirmuosius nerimą keliančius požymius paprastai pastebi iki vaikui sukanka 1,5 metų, dėl stereotipų ir mitų į specialistus kreipiamasi gerokai vėliau. Gydytojai neurologai sako, kad laiku pradėtos taikyti terapinės intervencijos padeda sumažinti pagrindinių autizmo požymių išreikštumą.
Gydymas ir pagalba
Kadangi autizmas nėra liga, o raidos sutrikimas, jis nėra „išgydomas“. Taikomos terapijos ir ugdymo metodikos, parinktos pagal vyraujančius simptomus ir nukreiptos į normalaus vystymosi skatinimą bei savarankiškos asmenybės ugdymą. Nėra universalaus gydymo metodo, tinkamo visiems autistiškiems asmenims.
| Terapijos/priemonės | Paskirtis |
|---|---|
| Kalbos ir kalbėjimo mokymas | Komunikacijos įgūdžių lavinimas |
| Socialinių įgūdžių formavimas | Situacijų modeliavimas, žaidimai vaidmenimis |
| Elgesio terapija (įskaitant ABA) | Elgesio korekcija, kasdienių įgūdžių formavimas |
| Raidos terapija (ergoterapija, fizinė terapija) | Motorikos, sensorikos ir kasdienių veiklų gerinimas |
| Psichologinė pagalba (CBT) | Nerimo, depresijos ir emocinių sunkumų mažinimas |
| Vaistai | Gali sumažinti konkrečius simptomus (agresija, miego sutrikimai), bet negydo autizmo |
| Papildomos terapijos (muzika, gyvūnų terapija) | Padeda reguliuoti emocijas, sutelkti dėmesį, pagerinti miegą |
Gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į vaiko gebėjimus, intelektą ir gretutines sveikatos problemas. Pamokų poveikis kiekvienam skirtingas, o kai kurių intervencijų poveikis gali būti neišliekamas. Vaistų skyrimas remiasi simptomais - pavyzdžiui, didelė agresija ar miego sutrikimai gali būti gydomi medikamentais. Alternatyvūs metodai (vitaminai didelėmis dozėmis, dietos, sekretino infuzijos ir pan.) neturi vienareikšmiško moksliškai įrodytos naudos.
Šeimos konsultavimas ankstyvosios intervencijos vizito metu
Šeima ir socialinė parama
Šeima, turinti vaiką su autizmo spektro sutrikimu, dažniausiai yra atsakinga už jo auklėjimą ir gydymą. Tokiu būdu šeimos nariai patiria poveikį savo sveikatai, kuris pats savaime gali pareikalauti gydymo. Tėvai patiria didesnę psichikos sutrikimų riziką, ypač nerimo ir depresijos. Tėvai gali ilgą laiką jausti kaltę dėl autistiško vaiko gimimo. Artimieji, broliai ir seserys taip pat gali išgyventi liūdesį ir pyktį, gėdytis kviesti svečius.
Ankstyva diagnostika ir parama šeimai yra svarbūs elementai: žinodami diagnozę tėvai lengviau supranta ir priima vaiko kitoniškumą, gali greičiau gauti reikiamos paramos ir išteklių. Dalyvavimas paramos grupėse, bendradarbiavimas su mokyklomis ir specialistais padeda integruoti vaiką į bendruomenę ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Neuroįvairovė ir požiūrio pokytis
Pastaruoju metu į autizmą pradėta žiūrėti kaip į vieną iš neuroįvairovės variantų. Neuroįvairovė atspindi idėją, kad neurologiniai skirtumai, tokie kaip ASS, dėmesio sutrikimai, disleksija ir kiti, nėra ligos, o normalių žmogaus proto struktūros variacijos. Daugelis mokslininkų ir aktyvistų ragina nebevertinti autizmo tik kaip patologijos, o pripažinti autistiškų žmonių stipriąsias puses - specifinius gebėjimus, kitokį mąstymą ir galimą indėlį į kūrybą ir inovacijas.
Kada kreiptis į specialistus
Sunerimti ir kreiptis į specialistą reikėtų, jeigu vėluoja vaiko kalbos raida, trūksta socialinio įsitraukimo, jo elgesys yra pasikartojantis arba jis žaidžia netipiškai. Gydytojas atkreipia dėmesį, kad ne visi autizmą turintys asmenys pasižymi visais išvardytais elgesio bruožais. Ankstyvas įsikišimas ir pagalba gali labai pagerinti autistiškų vaikų raidą ir palengvinti jų kasdienį gyvenimą suaugus.
Vaiką su autizmo spektro sutrikimais auginantiems tėvams reikėtų priimti ir mylėti jį su visais jo ypatumais. Nereikėtų vengti ar bijoti autizmo diagnozės. Svarbiausia - prisitaikyti prie diagnozės savo tempu ir atrasti tinkamiausius būdus gyventi kokybišką gyvenimą.
tags: #autizmo #atsiradimas #paplitimas