Sveikatos psichologija yra sparčiai besivystanti psichologijos mokslo šaka, nagrinėjanti psichologinius veiksnius, turinčius įtakos žmonių sveikatai, ligoms ir sveikatos priežiūrai. Ši sritis integruoja psichologijos teorijas ir principus su medicina, siekdama suprasti ir pagerinti žmonių sveikatą bei gerovę. Straipsnyje aptariamas sveikatos psichologijos atsiradimas, raida, pagrindinės kryptys ir perspektyvos Lietuvoje bei pasaulyje, remiantis turima informacija.
Biopsichosocialinis modelis: holistinis požiūris
Biopsichosocialinis modelis - tai supratimas, jog žmogaus sveikata priklauso nuo biologinių (genetinių, fiziologinių, biocheminių), psichologinių (elgesio, nuotaikų, asmenybės savybių) ir socialinių (šeimos, kultūros, sveikatos priežiūros sistemos ir politikos, ekonomikos ir kt.) priežasčių. Pagal šį modelį psichikos sutrikimai kyla veikiant daugeliui ir įvairių veiksnių, kuriuos galima suskirstyti į tris grupes. Tai yra biologiniai veiksniai (medžiagų apykaitos sutrikimai galvos smegenyse), psichologiniai (asmenybės raidos, santykių šeimoje, tarpasmeninių santykių, gyvenimo prasmės paieškos problemos) ir socialiniai (prisitaikymo darbe, mokymosi įstaigoje, kitų asmenų aplinkoje problemos).
Biopsichosocialinis modelis - tai paradigma, kuri neapsiriboja tik psichikos sveikatos priežiūra. Tai - žvilgsnis į žmogų platesniu kontekstu: nuo individo iki visuomenės. Juk psichikos sveikata nėra atskirta nuo kūno. Jis taip pat teigia, kad sveikatai svarbu ne tik pačios ligos nustatymas ir gydymas, bet ir sveikatos stiprinimo bei prevencijos priemonės, kad liga neištiktų (iki ligos), ir tinkama reabilitacija bei sveikatos stiprinimas po to, kai gydymas baigtas (po ligos), taip pat visuose trijuose - bio, psicho ir socio - sluoksniuose.
Biomedicininis vs. biopsichosocialinis požiūriai
Biomedicininis modelis neatsižvelgia į individo jo socialinėje aplinkoje ir ligos priežasties ieško tik biologiniame žmogaus kūne. Imta suvokti, jog liga apima ne tik kūną, bet ir psichiką, ir tai leido atsirasti psichosomatiniam modeliui, kuris šiuos du aspektus suvokė kaip neatskiriamus. Biopsichosocialinis modelis yra iš esmės holistinis požiūris į žmogų. Aiškinama, kad viską lemia ne tik biologiniai aspektai, kaip smegenų ar cheminių medžiagų disbalansas, genetinė predispozicija, bet ir psichologiniai, socialiniai veiksniai, tokie kaip aplinka, santykiai, gyvensena, galbūt patiriamas smurtas, diskriminacija ar kiti sunkumai.
Idealus gydymas remiasi kompleksiškumu: atsigavimo kelias gali būti įvairus, vienu atveju gali užtekti psichologo konsultacijų ar gilesnės psichoterapijos, kitu - gali prireikti medikamentinio gydymo. Labai priklauso nuo žmogaus būsenos. Šeimos gydytojams išties tenka didelė atsakomybė. Jie dažniausiai yra pirmieji asmenys, į kuriuos pacientai kreipiasi sunegalavę. Būtent jie turėtų žvelgti plačiausiai ir nukreipti asmenį tinkama gydymo linkme, mat biomedicininis požiūris kai kada gali tik pašalinti ar sumažinti simptomus, tačiau nusiskundimų priežasčių neišspręs.
Taip pat skaitykite: Modelio apibrėžimas
Psichikos sveikatos priežiūra Lietuvoje: studijos, taikymas ir iššūkiai
Lietuvoje sveikatos psichologija kaip atskiras dalykas buvo dėstoma psichologams bei medikams. Jau kelis dešimtmečius Vytauto Didžiojo, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vilniaus universitetuose rengiami sveikatos psichologai. Šiose aukštosiose mokyklose studentai įgyja žinių ir įgūdžių, reikalingų dirbti sveikatos priežiūros įstaigose, visuomenės sveikatos biuruose ir kitose organizacijose, kuriose reikalinga psichologinė pagalba sveikatos klausimais.
Studijų programos pagrindų dalykai apima: bendrąją psichologiją ir psichologo praktiką, psichologijos istoriją, bendravimo psichologiją ir iškalbos meną, psichofiziologiją ir biologinius elgsenos pagrindus, mokslinės metodologijos įvadą, raidos psichologiją, kognityviąją psichologiją, eksperimentinės psichologijos pagrindus, socialinę psichologiją, klinikinę psichologiją, psichiatriją, kursinį darbą (mokslinio tyrimo planavimą ir vykdymą), sveikatos priežiūros sistemą, politiką ir valdymą.
Sveikatos psichologijos taikymas praktikoje
- Ligų prevencija: Sveikatos psichologai kuria ir įgyvendina programas, skirtas skatinti sveiką elgesį, pavyzdžiui, mesti rūkyti, sveikai maitintis, reguliariai mankštintis ir valdyti stresą.
- Ligos įveika: Sveikatos psichologai padeda žmonėms susidoroti su lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, širdies ligos ir vėžys. Jie moko pacientus, kaip valdyti simptomus, laikytis gydymo plano ir gerinti savo gyvenimo kokybę.
- Reabilitacija: Sveikatos psichologai padeda pacientams atsigauti po traumų, operacijų ar insultų.
- Sveikatos priežiūros sistemos gerinimas: Sveikatos psichologai dirba su sveikatos priežiūros organizacijomis, siekdami pagerinti pacientų aptarnavimą, sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas ir padidinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.
Gydymo bendruomenėje (community-based care) modelis
Gydymas bendruomenėse - tai psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimas psichikos sveikatos sutrikimus patiriantiems žmonėms jų gyvenamojoje vietoje ar specializuotuose namuose, bendruomenėje, jiems nevykstant į gydymo įstaigą, stacionarą ar gydytojo kabinetą. Skirtingai nei pagalbos teikimas stacionare, jis minimaliai apriboja, traumuoja ir izoliuoja asmenį nuo jo socialinės aplinkos, artimųjų, įprastos kasdienybės.
Bendruomeninio psichikos sveikatos priežiūros teikimo modelis yra biopsichosocialinis - teikiama kompleksinė pagalba, apimanti ne tik medikamentinę pagalbą, bet ir platų psichosocialinių intervencijų spektrą, socialinę pagalbą, palaikymo ir paramos programas, siekiant išlaikyti asmens savarankiškumą, gyvenimo įgūdžius. Pagrindinis tikslas - suteikti kokybišką, efektyvią ir visapusišką pagalbą asmeniui ir jo artimiesiems psichikos sveikatos sutrikimo ir krizės metu.
Bendruomenės komandų sudėtis ir paslaugos
Bendruomenės komandą sudaro įvairūs specialistai, iš kurių pagrindiniai yra gydytojai psichiatrai, psichikos sveikatos slaugytojai, socialiniai darbuotojai, medicinos psichologai, ergoterapeutai. Kai kuriose šalyse šią komandą papildo panašius sutrikimus patyrę ir po jų atsigavę asmenys, tiesiogiai bendraujantys ir palaikantys psichikos krizę patiriantį žmogų (angl. „peer support workers“).
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Teikiamos įvairios asmeniui reikalingos paslaugos - buities ir asmens sveikatos priežiūra, orientuota į specialistų paskirto atsigavimo plano įgyvendinimą (medikamentų vartojimą), psichiatrinė slauga, socialinė pagalba (informacija, konsultavimas, tarpininkavimas ir palyda įvairiose gyvenimo srityse), padedama ugdyti ir palaikyti savarankiško gyvenimo įgūdžius, motyvuojama laisvalaikio, darbinei ar mokymosi veiklai.
Nauda pacientui ir sistemai
- Pagrindinis tikslas - išlaikyti asmens savarankiškumą ir orumą, vengiant perteklinio gydymo stacionare.
- Toks modelis neapriboja asmens laisvės, nesuvaržo jo kasdienės veiklos, padeda išvengti socialinės izoliacijos ir lemia geresnius atsigavimo rezultatus.
- Bendruomeninių komandų įsitraukimas taip pat prisideda prie hospitalizacijos išlaidų mažinimo, ligoninių lovų užimtumo optimizavimo, psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimo ir kokybės gerinimo.
- Užsienio šalių patirtis rodo, kad tokių pagalbos modelio ilgalaikiai rezultatai yra žymiai geresni - jį taikant mažėja sutrikimų pasikartojimas ir pakartotinių hospitalizacijų skaičius.
Lovų skaičiaus ir stacionarinio gydymo problematika
Lietuvoje psichikos sutrikimų turintys asmenys yra gydomi: psichiatrinėse ligoninėse ar lankydamiesi psichikos sveikatos centruose. Ligoninėse jie pirmiausia gydomi gulėjimu lovose (taip ir sakoma: paguldė į ligoninę). Lietuvoje yra lovų, kuriose gulima dešimtis metų, iš nevilties nagais rausiant sieną. Be gulėjimo lovose, kitas esminis oficialus institucinio gydymo būdas yra psichotropiniai (psichiką veikiantys) vaistai.
Psichotropiniai vaistai, deja, patys savaime neprisiliečia prie sutrikimo esmės ar priežasčių, tik slopina vienokius ar kitokius simptomus. Kai kuriais atvejais vaistai gali būti reikalinga sudėtinė gydymo dalis, naudojama kartu su psichologine pagalba, artimųjų įtraukimu, prasminga veikla, galbūt įvairiomis meno terapijomis ar socialinių įgūdžių palaikymu. Tai visuotinai pripažintas biopsichosocialinis gydymo modelis. Lietuvoje jis įgyvendinamas nebent formaliai, nes liūto dalis atitenka bio dedamajai arba, kaip dažnai sakoma, - vaistukams.
Bendruomeninis gydymas ne tik užtikrina humaniškesnį požiūrį į sergančiuosius, bet ir skatina jų savarankiškumą, leidžia efektyviau integruotis į visuomenę. Psichikos sveikatos krizės ištiktam žmogui reikia ne tik ligoninės lovos ir vaistų - būtina kompleksinė, visapusiška pagalba. Dažnai pagalbos suteikimas psichiatrijos ligoninėse bei ilgalaikis medikamentų vartojimas ne tik nepadeda išspręsti problemų, bet gali jas pagilinti ir tapti labiau žalingas nei naudingas.
Stigma, savistigma ir socialiniai veiksniai
Stigmos terminas vartojamas kalbant apie tam tikros žmonių grupės pažymėjimą gėdos ženklu. Stigmatizuojama grupė iš tolo atpažįstama, atskiram individui priskiriant išankstines neigiamas nuostatas. Pavyzdžiui, psichikos sutrikimą turintis žmogus atrodo silpnavalis, našta kitiems, nemalonus, grėsmingas, neprognozuojamas, negrįžtamai sugadintas. Visuomenė, remdamasi tomis nuostatomis, dažnai tyčia arba nejučiomis diskriminuoja visą stigmatizuojamų žmonių grupę.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Neatskiriama antroji stigmatizavimo pusė yra savistigmatizacija. Logiška: jeigu viskas, kas pažymėta „psich“ etikete, yra taip sutepta, aš, padorus žmogus, nenoriu su tuo turėti nieko bendro. Apskritai aš neturiu teisės turėti psichikos problemų, jau geriau tyliai nusižudysiu, nei kreipsiuosi pagalbos. Arba: jei aš pastebiu savyje kokį nors psichikos sutrikimą, vadinasi, aš silpnavalis, našta kitiems, nemalonus, grėsmingas, neprognozuojamas, negrįžtamai sugadintas.
Lietuvos kontekste psichikos sutrikimų stigma yra didelė ir ryški dėmė. Ji aiškiai atsispindi užterštoje terminologijoje: psichas, psichinis, šyzikas, ligonis, daunas, atsilikęs, debilas, maniakas, psichopatas. Tai žodžiai, kurie kaip satelitai sukasi arba anksčiau sukosi psichiatrijoje, tačiau vartojami visai kitomis aplinkybėmis - nurodant į morališkai neteisingą, nemalonų arba žiaurų elgesį.
Socialiniai ir ekonominiai veiksniai: pajamos, išsilavinimas, aplinka
„Pasaulyje vyrauja bendra nuomonė, kad asmens ekonominis statusas (vertinamas pagal jo pajamas) ir sveikata yra tampriai susiję. Galima teigti, kad pajamas ir sveikatą sieja „dozės-atsako“ santykis, pajamos daro įtaką materialinėms sąlygoms su tiesioginėmis pasekmėmis sveikatai. Didesnės pajamos leidžia įsigyti kokybiškesnio maisto, gyventi geresnėmis namų sąlygomis, naudotis paslaugomis, kurios tiesiogiai (sveikatos priežiūros paslaugos, laisvalaikio užsiėmimai) ir netiesiogiai (išsilavinimas) veikia sveikatą.
Rasos Savičiūtės daktaro disertacijoje nustatyta, kad didėjant pajamoms gerėja ir žmonių sveikatos vertinimas: vidutiniškai vertinamos sveikatos dažnis mažėjo nuo 48,3 proc. iki 32,3 proc., o gerai vertinamos sveikatos dažnis atitinkamai didėjo - nuo 37,4 proc. iki 49,8 proc. Taigi žmonės esantys ties ar už skurdo ribos neturi galimybių skirti pajamų kokybiškoms gyvenimo sąlygoms ir sveikatai gerinti.
Djuko universiteto tyrėjai išaiškino, kad žmonių, augusių neturtingose šeimose, smegenys jautriau reaguoja į gąsdinančius vaizdus. Nustatyta, kad tokia reakcija susijusi su geno SCL6A4 ekspresijos pokyčiais. Mažas serotonino kiekis dažnai skatina depresijos ir kitų psichikos sutrikimų vystymąsi.
Iniciatyvos, perspektyvos ir iššūkiai Lietuvoje
Pastaraisiais metais buvo galima stebėti tam tikrą vilčių teikiantį pagyvėjimą. Aktyviau būrėsi ir savo nuomonę garsiau reiškė nepriklausomi ekspertai, pažangių nevyriausybinių organizacijų atstovai, skirdami savo laiką teikti konkretiems, aiškiai suformuluotiems strateginiams pasiūlymams (pvz., koalicijos „Psichikos sveikata 2030“ veikla). Atsiranda pavienių savanoriškų, tačiau mokslo pagrįstų ir veiksmingų iniciatyvų (pvz., savižudybių mažinimo iniciatyva Kupiškyje).
Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktais duomenimis, planuojama įsteigti 19 gydymo bendruomenėje komandų, kurių įgyvendinimui numatyta 3,4 mln. eurų investicijų iš Europos regioninės plėtros fondo ir bendrojo finansavimo lėšų. Šiuo metu tokių paslaugų Lietuvoje dar nėra, tačiau vyksta potencialių paslaugų teikėjų paraiškų priėmimas. Pagal optimistinį scenarijų pirmosios gydymo bendruomenėse komandos Lietuvoje turėtų atsirasti jau 2025 metų viduryje arba antrojoje pusėje.
Iššūkiai įgyvendinant bendruomeninį modelį
Kiek teko bendrauti su užsienio šalių kolegomis, kurie įgyvendina šį gydymo modelį savo šalyse (Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje), dažniausiai tai - kaimynų ar visuomenės neigiama reakcija ir nusistatymai prieš kaimynystėje gyvenantį psichikos sveikatos sutrikimus patiriantį asmenį, kylantys dėl stigmatizavimo ir integracijos trūkumo. Tokiems pokyčiams buvo ruoštasi iš anksto ir taikomi veiksmai tęstiniai - edukuoti visuomenę, atvirai kalbėti ir normalizuoti psichikos sveikatos temas, užmegzti dialogą su artimaisiais ir kaimynais. Tai, kas paaiškinta, suprantama ir girdėta, kelia mažiau baimės.
Gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė R. Mazaliauskienė mano, kad iššūkiai įgyvendinant gydymo bendruomenėje modelį bus įvairūs. Visų pirma - tai pačių komandų suformavimas. Šiandien, kai sveikatos priežiūros specialistų trūksta visuose lygmenyse, surinkti pakankamai kvalifikuotų specialistų, reikalingų tinkamos komandos suformavimui, gali tapti reikšmingu iššūkiu. Kitas sudėtingas aspektas - paciento nebendradarbiavimas. Ką turėtų daryti komanda, jei asmuo neįsileidžia į namus? Jei šaukia: „Važiuokite iš čia, nenoriu jūsų“? Ar dar sudėtingesniais atvejais, kai susiduriama su agresijos protrūkiu?
Tačiau R. Mazaliauskienė taip pat pažymi, kad šiuo metu šias problemas galime aptarti tik teoriniame lygmenyje, nes, nepradėjus šio gydymo modelio taikyti praktiškai, daugelis iššūkių išlieka neaiškūs. Gali būti, kad susidursime su visiškai naujais, šiuo metu dar net neįsivaizduojamais sunkumais.
Kelias į pažangą: diskursas, konferencijos ir teisės
Iki šiol mane ir bendraminčius nuvildavo, kad Lietuvoje trūksta brandaus diskurso - tokio, koks yra jau gal apie 15 m. tarptautiniuose forumuose. Rugsėjo 8-10 dienomis Vilnius taps šio rimto diskurso pasaulinio lygio sostine. Valdovų rūmuose vyks konferencija „Permąstant psichikos sveikatos priežiūrą“ („Re-thinking Mental Healthcare“). Federacijos „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ ir jos nenuilstančio vadovo prof. Roberto van Voreno pastangomis į Vilnių atvyks (arba prisijungs nuotoliniu būdu) apie 40 ekspertų iš viso pasaulio.
Tarp jų - ryškiausios šio laikmečio psichiatrijos ir visuomenės psichikos sveikatos pasaulio žvaigždės: N. Sartorius, H. Herrman, G. Thornicroft, V. Cameron, V. Patel, G. Szmukler, P. Gooding, P. Tyrer. Svarbu, kad tarp pranešėjų bus nemažai psichikos sveikatos priežiūros paslaugų vartotojų. Tai vėlgi atspindi naujus vėjus psichiatrijoje. Praėjo tie laikai, kai psichikos sveikatos klausimus spręsdavo vien specialistai. Dabar vis stipriau girdimas balsas tų ekspertų, kurie gali pasidalyti asmenine patirtimi.
Kaip biopsichosocialinis modelis susijęs su mityba ir kasdieniu gyvenimu
Kaip tai liečia valgymą ir psichologiją? Labai. Kad suprasti viską ir aiškiai, reikia rašyti ir apie mitybos fiziologiją, ir apie nuotaikas, ir apie elgesį, ir apie šeimas, restoranus ir mokyklų valgyklas, nes viskas neatpainiojamai surišta, viskas veikia viską. Nėra labai aiškios ribos, kur baigiasi psichologija ir prasideda visuomenės sveikata ar medicina.
Nėra TIK medicininių priežasčių arba TIK psichologinių. 8-11 m. vaikų maitinimą aiškinantis biopsichosocialinis modelis teigia, jog svarbu atsižvelgti į aplinkos veiksnius (kur ir kada valgoma, kokie žmonės valgo kartu); susijusias ligas ir rizikos veiksnius (alergijas, maisto produktų netoleravimą, maistą ribojančias ligas ir pan.); vaiko valgymo ypatybes; maitinimo sunkumus; prastus maitinimo rezultatus; valgymo grafiką ir maitinimo įpročius; žmogaus, kuris prižiūri vaiką, ypatybes.
Viskas su viskuo susiję. Liga nepraeina, vien tik geriant vaistus - net nekreipdami dėmesio į tai, susikuriate emociškai ir fiziškai palankią aplinką (šiltas apklotas, smagūs filmai, darbų ir susirinkimų atidėjimas, miegas be žadintuvo, pokalbiai telefonu ar chatuose, “pasėdėk šalia manęs”...), tam, kad pasveiktumėte greičiau.
Rekomendacijos taikymui ir perspektyvos
Biopsichosocialinis modelis reikalauja: daugiau laiko ir žmogiškųjų išteklių pacientui; tarpdisciplininio komandų darbo; investicijų į bendruomenines paslaugas; visuomenės švietimo stigma mažinimui; socialinių ir ekonominių veiksnių sprendimo (skurdo mažinimas, prieinamas butas, užimtumas, kokybiškas maistas). Palaipsniui vis daugiau šalininkų pasaulyje susilaukia kvietimas iš esmės peržiūrėti ankstesnių tradicijų nulemtas investicijų kryptis.
Pasaulio sveikatos organizacija oficialiame 2021 m. dokumente „Guidance on Community Based Mental Health Services“ prisijungė prie raginimų atsisakyti per didelės priklausomybės nuo prievartos taikymo bei perteklinio psichotropinių vaistų naudojimo. Šiame dokumente pristatytos gerosios praktikos iš įvairių pasaulio regionų. Tai rodo, kad pokyčiai globaliai vyksta, o Lietuvoje planuojami žingsniai - bendruomeninių komandų kūrimas ir investicijos - sudaro galimybę mažinti stacionarinio gydymo dominavimą ir gerinti paslaugų prieinamumą bei kokybę.
| Komponentas | Biopsichosocialiniame modelyje | Stacionarinis tradicinis modelis |
|---|---|---|
| Fokusas | Individo bio-psicho-socio kontekstas | Biologinių simptomų korekcija |
| Paslaugos vieta | Bendruomenė, namai, ambulatorinė | Ligoninė, stacionaras |
| Intervencijos | Medikamentai + psichosocialinės intervencijos | Pagrinde medikamentai, stacionarinė priežiūra |
| Poveikis | Savarankiškumas, integracija, mažesnės pakartotinos hospitalizacijos | Greitas simptominio pagerėjimo efektas, galimi ilgalaikiai neigiami padariniai |
Galiausiai, biopsichosocialinis požiūris reikalauja ne tik medicininių, bet ir politinių sprendimų, visuomenės švietimo bei išteklių perskirstymo. Lietuvoje vykdomos iniciatyvos ir planuojamos investicijos suteikia realią galimybę transformuoti psichikos sveikatos priežiūros sistemą link labiau žmogų, jo teises ir savarankiškumą gerbiančio modelio.
tags: #biopsichosocialinis #psichikos #sveikatos #prieziuros #modelis #lovu