Nors bendrojo ugdymo turinys programose pateikiamas gana reglamentuotai ir išlaikoma tradicinė dalykinė sistema, akivaizdu, kad pats dalykų turinys nėra savitikslis, kad jis turi padėti mokiniams ugdytis bendrąsias kompetencijas. Socialinė kompetencija - tai esminis įgūdis, leidžiantis mums sėkmingai funkcionuoti visuomenėje, užmegzti ir palaikyti tarpasmeninius santykius, efektyviai bendrauti ir konstruktyviai spręsti konfliktus.
Tikslaus, apibrėžto kompetencijų sąrašo nėra. Netgi tarptautiniu mastu kiekviena šalis sudaro kiek kitokį bendrųjų kompetencijų sąrašą, o mokyklos jį interpretuoja ir pritaiko savo mokiniams (R. Hipkins, 2006, Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija (2005/0221(COD). Išlaikoma tik pagrindinė idėja - padėti mokiniams išmokti mokytis, įgyti asmeninę, socialinę, kultūrinę ir kitas kompetencijas, o kompetencijų pavadinimai ir jas sudarantys elementai - gebėjimai, nuostatos - išskiriami pagal tai, kas yra aktualu, svarbu mokiniams.
Kompetencijos sistemoje: bendrųjų ir dalykinių kompetencijų ryšiai
Visos bendrosios kompetencijos nėra izoliuotos, jos susijusios (2 pav.). Bendrosios kompetencijos ugdomos drauge su esminėmis dalykinėmis kompetencijomis: komunikavimo gimtąja ir užsienio kalbomis, matematikos, gamtos mokslų ir technologijų, socialinių mokslų, kultūrine ir menine.
Pavyzdžiui, komunikavimo žinios ir gebėjimai plėtojami mokantis gamtos mokslų (tinkamas sąvokų vartojimas, gebėjimas dalykų ryšius vaizduoti formulėmis, simboliais ir pan.), o bendroji komunikavimo kompetencija padeda ugdytis gamtamokslinę kompetenciją (rasti ir apdoroti informaciją, pateikti duomenis kitiems, pritaikant adresatui ir t. t.). Iš esmės nė viena asmens bendroji kompetencija nėra atskirta nuo dalykinių kompetencijų.
Socialinės kompetencijos samprata socialiniuose moksluose
Socialinės kompetencijos problema psichologijoje yra aktuali ir nuolat nagrinėjama. Socialinės kompetencijos apibrėžimų įvairovė rodo, kad tai yra kompleksinis konstruktas, apimantis įvairius aspektus. Socialinė kompetencija dažnai siejama su gretutinėmis sąvokomis, tokiomis kaip socialinis intelektas, interpersonalinis intelektas ir komunikacinė kompetencija.
Taip pat skaitykite: socialinių mokslų kompetencijos teorinė aprėptis
Taigi, socialinė kompetencija yra daugialypis konstruktas, apimantis įvairius įgūdžius ir gebėjimus, kurie leidžia asmeniui sėkmingai funkcionuoti socialinėje aplinkoje.
Socialinės kompetencijos kriterijai: nuo emocijų valdymo iki pilietiškumo
- Emocijų atpažinimas ir valdymas: Atpažįsta ir įvardija emocijas. Paaiškina, kad toje pačioje situacijoje žmonių emocijos gali būti skirtingos. Naudoja tinkamą strategiją valdydamas emocijas, kai neigiamos emocijos keičiamos teigiamomis. Atpažįsta ir valdo impulsus, kurie išprovokuoja pyktį ar kitas stiprias emocijas.
- Savęs pažinimas ir vertinimas: Apibūdina save, savo bruožus. Analizuoja savo ir kitų požiūrių panašumus ir skirtumus. Išsikelia mokymosi tikslą ir sukuria kelių veiksmų planą jo siekti. Atpažįsta tikslų siekimo kliūtis ir, jei reikia, kreipiasi pagalbos joms įveikti.
- Bendravimas ir tarpasmeniniai santykiai: Užmezga ir palaiko darnius santykius su skirtingais žmonėmis. Dėmesingai išklauso ir gerbia kitokią nuomonę. Paaiškina, kaip suvaldytas pyktis padeda spręsti nesutarimus. Kuria ir išlaiko teigiamus santykius, moka naudoti „aš“ žinutę.
- Bendradarbiavimas ir komandinis darbas: Apibūdina sėkmingo darbo grupėje sąlygas, jų laikosi. Bendradarbiauja ir konstruktyviai dirba grupėje. Vertina asmeninį indėlį (kaip grupės nario arba lyderio) grupės darbo sėkmei. Siekia visiems naudą lemiančių sprendimų, naudojasi derybų įgūdžiais.
- Konfliktų sprendimas: Apibūdina situaciją, kurioje kilo nesutarimas, atpažįsta ir įvardija nesutarimo priežastį. Įvardija kylančius konfliktus ir problemas tarp bendraamžių. Nurodo konstruktyvaus konfliktų sprendimo būdus. Verbaliniu ir neverbaliniu būdu sprendžia grupės konfliktus.
- Socialinė atsakomybė ir pilietiškumas: Dalyvauja kuriant bendras taisykles. Vadovaujasi socialinėmis normomis ir saugumo reikalavimais, tai parodo elgesiu. Analizuoja, kaip socialinės normos ir lūkesčiai daro įtaką asmeniniams sprendimams ir veiksmams. Įvardija svarbius bendruomenės poreikius. Analizuoja individualius ir bendraklasių gebėjimus, žinias, savybes, naudoja jas bendruomenės gerovei.
- Sveikatos priežiūra ir saugumas: Apibūdina sveiko žmogaus požymius, sveikatos tausojimo ir stiprinimo bei gyvybės saugojimo svarbą. Apibūdina asmeninės higienos ir aplinkos svarbą asmens sveikatai. Apibūdina savo kūno unikalumą, vartoja tinkamas sąvokas kūno dalims ir funkcijoms apibūdinti. Paaiškina savo kūno ribas, ką reiškia tinkamas ir netinkamas prisilietimas.
Empiriniai įrodymai: studentų socialinės kompetencijos tyrimai
LTSocialinis asmenybės kompetentingumas - vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos jos psichosocialinei adaptacijai. 1998-1999 m. atliktas tyrimas užfiksavo tam tikrus Lietuvos studentų socialinės kompetencijos ypatumus.
2010-2011 m. atliktu tyrimu buvo siekta atsakyti į klausimą, ar pastaruoju metu kitusi socialinė aplinka ir jos keliami reikalavimai jaunam žmogui yra susiję su socialinės kompetencijos pokyčiais, o konkrečiau - socialinių įgūdžių prioritetų kaita. Pirmame tyrime dalyvavo 623, antrame - 590 studentų iš įvairių Lietuvos universitetų.
Tyrime naudotas Socialinės kompetencijos testas (Ullrich und de Muynck, 1998, adaptuota R. Lekavičienės, 2001). Nustatyta, kad per pastarąjį dešimtmetį įvyko tam tikri studentų socialinės kompetencijos lygį atspindinčių socialinių įgūdžių pokyčiai: studentai įgijo daugiau pasitikėjimo savimi, tapo ryžtingesni ir mažiau priklausomi nuo kitų žmonių, jie geba spontaniškiau reikšti savo jausmus. Kartu šiuolaikiniai jaunuoliai mažiau linkę iš kitų žmonių prašyti paslaugos arba informacijos, o tai gali būti susiję tiek su pozityviomis priežastimis (pvz., jau minėtu padidėjusiu pasitikėjimu savo pačių galimybėmis), tiek su negatyviomis priežastimis (pvz., atstūmimo arba įsipareigojimų kitiems žmonėms baime).
Socialinės kompetencijos matavimas: skalės ir psichometriniai rodikliai
In the surveys Ullrich and de Muynck social competence assessment questionnaire (Ullrich and de Muynck, 1998, adapted by Lekavičienė, 1999), which analyses the behaviour according seven factors - (F1) General self-confidence, (F2) Resistance to failures and criticism, (F3) Ability of expressing feelings, (F4) Ability of asking for a favour, (F5) Unyielding, (F6) Ability of demanding, (F7) Feeling not guilty, was used. On purpose to test the psychometric validity of social competence assessment questionnaire, in 2010-2011 the analysis of the reliability of scales was performed repeatedly. Internal consistency of the scales of social competence assessment questionnaire (Cronbach’s alpha varied from 0,6 to 0,8 in both surveys), resolution (itt), minimal and maximal intercorrelation between the items of every scale were re-tested. In conclusion it can be predicated that the psychometric quality of Ullrich and de Muynck social competence assessment questionnaire after the second measurement was good.
Taip pat skaitykite: Socialinių kompetencijų svarba mokytojams
Socialinė kompetencija švietimo politikoje ir praktikoje
Mokykla dar dažnai suvokiama kaip vieta, kurioje mokiniai paprasčiausiai pasisemia tam tikrų dalykų žinių, o atėjus laikui jų lygį pasitikrina egzaminuose. Visgi švietimo ekspertai sutaria, kad mokyklos vaidmuo privalo būti gerokai platesnis, o mokiniai pamokose turėtų gauti ne tik teorinių ir praktinių žinių, bet ir ugdytis kitas sau bei visos visuomenės raidai svarbias kompetencijas, tokias kaip pilietiškumas, socialinis jautrumas ir empatija, emocinis intelektas.
Vilniaus Užupio gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas, dr. Meilės Lukšienės premijos laureatas ir programos „Renkuosi mokyti!“ alumnas Alius Avčininkas įsitikinęs, kad pilietiškumo, socialinių ir kitų bendrųjų kompetencijų ugdymas mokyklose yra itin svarbus, nes jos yra susijusios su žmogaus tapsmu ir asmenybės augimu. „Ši bendruomenė yra labai įvairi, santykis su ja dažnai verčia kvestionuoti savo paties turimas vertybes, keisti nuostatas. Būtent mokykla turėtų padėti ugdyti mokinių atvirumą ir gebėjimą būti tokios bendruomenės dalimi, priimti kitus jos narius. Lygiai taip pat yra svarbus pilietiškumas, kuris yra glaudžiai susijęs su visuomenės darna ir lygiaverčiu buvimu bendruomenėje neišskiriant nė vieno jos nario dėl biologinių, socialinių ar kitų skirčių. Kartu neturėtų būti užmirštos ir iki šiol dar, deja, nepakankamai akcentuojamos socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos“, - sako A.
Tuo metu teigiamų pokyčių švietimo sistemoje siekiančios programos „Renkuosi mokyti!“ vadovė Agnė Motiejūnė sako, kad, nors pažinimo kompetencijos ugdymas neabejotinai yra labai svarbus švietimo sistemos tikslas, tačiau susikoncentruoti vien į jį būtų klaida. Anot A. „Socialinė, pilietiškumo ir kultūrinė kompetencijos turi esminę įtaką svarbiausių žmogaus nuostatų formavimuisi. Ankstyvame amžiuje susiformavusias nuostatas apie save ir supantį pasaulį ateityje pakeisti yra išties labai sunku. Nuostatos yra tarytum medžio šaknys, iš kurių išauga medis, todėl labai svarbu tomis šaknimis rūpintis, suteikti joms gerą dirvą - t.y. ugdyti bendrąsias mokinių kompetencijas. Tai turėtų būti vienas svarbiausių mokyklos uždavinių“, - sako A.
Tačiau siekiant ugdyti minėtas bendrąsias kompetencijas reikia tam tinkamų priemonių ir atitinkamo mokymosi turinio. Nors šiuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Nacionaline švietimo agentūra atnaujina bendrąsias ugdymo programas ir mokymo turinį, tačiau kol kas mokyklose pagrindinis dėmesys tenka būtent pažinimo ir iš dalies kūrybiškumo kompetencijų ugdymui.
Kaip pažymi Vilniaus „Šilo“ mokyklos etikos mokytojas, kuris taip pat pelnė dr. Meilės Lukšienės premiją bei yra programos „Renkuosi mokyti!“ alumnas Artur Adam Markevič, ugdyti visų pirma daug žinančius žmones yra patogu pačiai sistemai. Žinių lygį santykinai lengva pamatuoti, į tai yra orientuoti egzaminai ir daugelis ugdymo efektyvumo rodiklių. „Toks orientavimasis tik į žinias liudija švietimo sistemos savitiksliškumą - mokomasi tam, kad būtų galima išlaikyti egzaminus. Visgi į mokinius visų pirma turėtume žiūrėti ne kaip į egzaminų laikytojus, o kaip į asmenybes - būsimus kūrėjus, išradėjus, piliečius, lyderius, visuomenės narius. Žvelgiant iš šios perspektyvos nepakanka siekti jauniems žmonėms į galvas prikrauti kuo daugiau žinių, o pabaigus mokyklą „pasverti“ jų kiekį per egzaminus“, - mano A. A.
Taip pat skaitykite: Kompetencijos socialiniam darbui
Pavyzdžiui, į pilietiškumo ugdymą, pedagogo teigimu, mokyklose šiandien daugeliu atvejų žiūrima tik formaliai. Apsiribojama pilietiškumo pamokomis apie teisės aktus, pasaulines deklaracijas ir valstybines tvarkas. „Be abejo, yra ir gražių pavyzdžių - mokyklų, kuriose labai aktyviai veikia mokinių savivalda, yra organizuojami rinkimai, priimami bendri sprendimai, kuriamos iniciatyvos, nukreiptos į bendruomenės solidarumą. Tačiau drįstu teigti, kad tai tikrai nėra dažnos mokyklos realybė. O juk piliečiai mokosi kiekvienoje mokykloje. Panašiai ir su socialine kompetencija - dauguma galvoja, kad ši susiformuoja savaime. Neva tokiems dalykams kaip savitvarda, savimonė, tarpusavio santykiai mokykloje neverta skirti daug dėmesio“, - situaciją vertina A. A.
Anot A. Motiejūnės, tai, kad Lietuvos mokyklose skiriama nepakankamai dėmesio pilietiškumo, socialinėms ar emocinėms kompetencijoms, rodo ir tarptautiniai tyrimai. Pavyzdžiui, prieš keletą metų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliktas PISA tyrimas parodė, kad, lyginant su kitomis organizacijai priklausančiomis šalimis, Lietuvos mokiniai pasižymi žemiausiu gebėjimu suprasti kultūriniu, negalios, amžiaus ir kitu pagrindu kitokio žmogaus perspektyvą.
A. „Dėl to labai svarbu mokykloms suteikti priemonių šias kritines, tačiau dar nepakankamai dėmesio sulaukiančias mokinių kompetencijas ugdyti. Šiuo tikslu „Mokyklų tobulinimo centro“ įgyvendinamos programos „Renkuosi mokyti!“ ir „Vaikų žemė“ kartu su švietimo ekspertais, padedami Aktyvių piliečių fondo, ėmėsi kurti skaitmeninės įvairovės literatūros biblioteką Lietuvos mokykloms. Įgyvendinant šį projektą bus sukurta internetinė biblioteka, kurioje bus talpinamos įvairių žanrų knygos vaikams ir paaugliams, be kitų temų paliečiančios įvairovės ir žmogaus teisių klausimus. Tikimės ilgainiui šią platformą padaryti prieinamą ir nemokamą visoms šalies mokykloms, tačiau pirmuoju etapu platforma galės naudotis 15 mokyklų, praėjusių projekto atranką“, - pasakoja A.
Projekto organizatoriai džiaugiasi, jog šiemet sulaukė paraiškų net iš 46 mokyklų, išreiškusių norą naudotis skaitmeninės bibliotekos turiniu. A. „Įvairovės literatūra yra konkretus įrankis, galintis padėti mokiniams suprasti kitokio žmogaus perspektyvą, „įlipti į jo batus“. O būtent per tokias patirtis ir yra formuojamos vertybės ir nuostatos. Be to, naudodamiesi įvairovės literatūros biblioteka mokiniai ne tik ugdysis empatiją, supratimą apie kitus žmones ir žmogaus teises, bet mąstydami apie esamas problemas ir įsitraukdami į jų sprendimą pagal parengtą metodiką ugdysis ir pilietiškumo kompetenciją“, - sako A. A.
A. A. „Knygos formuoja žmonių pasaulėžiūrą, plečia akiratį, todėl bet koks efektyvus skatinimas skaityti kokybišką literatūrą yra sveikintinas. O įvairovės literatūra yra atsakas į šių laikų realybę. Mes jau negyvename homogeniškame pasaulyje, kur visi yra vienos odos spalvos, galios, kalbos, tikėjimo ir požiūrio. Esame skirtingi, įvairūs - aš nesu tu, tu nesi aš. Tokia paprasta tiesa apie žmones, tačiau, deja, dažnai kelianti didelę agresiją, susiskaldymą ir priešpriešą. O juk įvairovė yra turtas“, - sako A. A.
Pedagogo teigimu, įvairovės literatūra yra labai konkretus įrankis pilietinės ir socialinės kompetencijų ugdymui. A. A. „Tai sukuria gerą dirvą ugdyti pagarbą žmogaus orumui ir laisvei, skatinti bendruomeniškumą ir tarpusavio supratimą. Švietimo sistemoje šiems dalykams dar išties trūksta dėmesio, todėl konkrečios priemonėms jų skatinimui yra išties reikalingos. Įvairovės literatūros biblioteka gali tapti puikiu pavyzdžiu ir paskatinti mokyklas daugiau dėmesio skirti ne tik pažinimo, bet ir kitoms asmenybių ugdymui svarbioms kompetencijoms“, - sako A.
Savo ruožtu A. Avčininkas priduria, kad įvairovės literatūra išties yra orientuota į tas kompetencijų ugdymo sritis, kurioms mokykloje dažnai nelieka vietos ar laiko. „Tokia biblioteka suteikia universalesnį žvilgsnį, įgalinantį besimokantįjį ieškoti vietos pasaulyje ne tik sau, bet ir kitiems. Tai nelengvas uždavinys, tačiau svarbu išdrįsti jo imtis, o mokykloms skatinti tai daryti savo mokinius“, - sako A.
Ugdymo galimybės ir praktikos socialinių mokslų lauke
Socialinę kompetenciją galima ugdyti įvairiais būdais. Štai keletas pavyzdžių: Euritmija: Euritmijos galimybės ugdant mokinių socialinę kompetenciją yra plačiai nagrinėjamos. Kūno kultūros pamokos: Paauglių psichosocialinės adaptacijos kaita taikant modifikuotas kūno kultūros pamokas gali padėti ugdyti socialinę kompetenciją. Socialinio darbo programos: Praktinis įgalinimo strategijų taikymas dirbant su moterimi-motina "Šeimos užuovėjos" programoje gali padėti ugdyti socialinę kompetenciją. Edukacinės aplinkos organizavimas: Žmonių su negalia socialinės kompetencijos vystymą įgalinančios edukacinės aplinkos organizavimas socialinių paslaugų centre.
Svarbu paminėti, kad socialinės kompetencijos ugdymas turėtų būti nuoseklus ir sistemingas procesas, apimantis įvairias veiklas ir metodus. Taip pat svarbu atsižvelgti į individualius asmens poreikius ir galimybes.
Socialinės kompetencijos aspektai: pavyzdžiai ir taikymas
| Socialinės kompetencijos aspektas | Aprašymas | Pavyzdžiai |
|---|---|---|
| Emocijų valdymas | Gebėjimas atpažinti, suprasti ir valdyti savo ir kitų emocijas. | Pykčio suvaldymas, empatija, emocijų reiškimas tinkamu būdu. |
| Bendravimas | Gebėjimas efektyviai bendrauti žodžiu ir raštu, klausytis ir suprasti kitus. | Aiškus ir suprantamas kalbėjimas, gebėjimas užduoti klausimus, aktyvus klausymas. |
| Bendradarbiavimas | Gebėjimas dirbti komandoje, dalintis atsakomybe ir siekti bendro tikslo. | Pagarba kitų nuomonei, kompromisų ieškojimas, indėlis į komandos darbą. |
| Konfliktų sprendimas | Gebėjimas konstruktyviai spręsti konfliktus, ieškoti abipusiai naudingų sprendimų. | Gebėjimas išklausyti abi puses, ieškoti kompromisų, vengti agresijos. |
| Socialinė atsakomybė | Gebėjimas atsižvelgti į kitų poreikius ir interesus, būti pilietišku ir atsakingu. | Pagalba kitiems, dalyvavimas bendruomenės veikloje, pagarba įstatymams. |
Socialinės kompetencijos reikšmė skirtinguose socialinių mokslų pjūviuose
Socialinė kompetencija yra svarbi ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir įvairiose profesinėse srityse. Pavyzdžiui, socialinių darbuotojų profesinės karjeros galimybės ir socialinės kompetencijos ypatumai yra glaudžiai susiję. Taip pat, būsimųjų mokytojų savivertė ir psichologinė savijauta mokantis priklauso nuo socialinės kompetencijos. Netgi studentų socialinių įgūdžių kaip socialinės kompetencijos rodiklio ir socialinių demografinių veiksnių sąryšių pokyčiai per pastarąjį dešimtmetį rodo socialinės kompetencijos svarbą studijų procese.
Literatūros ir tyrimų kryptys socialinėje erdvėje
- Moksleivių socialinės kompetencijos ugdymo galimybės. Pedagogika 2007, 86, 99-104.
- Paauglių socialinės kompetencijos raiška įvairaus sociometrinio statuso grupėse. Pedagogika 2004, 71, 85-90.
- Priešmokyklinio ugdymo pakopos svarba vaikų socialinės kompetencijos ugdymui. Socialinis darbas 2006, 5, 1, 116-122.
- Skirtingo išsilavinimo tėvų nuostatos į vaikų socialinės kompetencijos ugdymą(si) priešmokykliniame amžiuje. Socialinis ugdymas 2009, 9 (20), 70-83, 156-170.
- Skirtingos socialinės kompetencijos studentų savivertė ir psichologinė savijauta mokantis. Ugdymo psichologija 2000, 3, 2, 35-42.
- Socialiai atsiribojančių mokinių socialinės kompetencijos ypatumai. Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos kolegijose 2006, 3, 33-41.
- Sportuojančių, fiziškai aktyvių ir nesportuojančių neakivaizdininkų nerimo, nerimastingumo ir socialinės kompetencijos ypatumai. Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas 2010, 1 (76), 45-52.
- Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai: (edukologija ir kiti socialiniai mokslai). Šiauliai : Lucilijus, 2005. 398 p.
Bendrosios kompetencijos plėtojant socialinius mokslus
1 pav. Visos bendrosios kompetencijos nėra izoliuotos, jos susijusios (2 pav.). 3 pav. LTSocialinis asmenybės kompetentingumas - vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos jos psichosocialinei adaptacijai. 2 pav. Bendrosios kompetencijos ugdomos drauge su esminėmis dalykinėmis kompetencijomis: komunikavimo gimtąja ir užsienio kalbomis, matematikos, gamtos mokslų ir technologijų, socialinių mokslų, kultūrine ir menine.
tags: #kompetencijos #sampratos #erdve #socialiniai #mokslai