Kompetencijos sąvokos reikšmių gausa leidžia vertinti šį terminą kaip tam tikrų asmenybės sugebėjimų, žinių, veiklos ir teisės tai atlikti visumą. Akcentuojamas gebėjimas perkelti žinias ir įgūdžius į naujas situacijas, kartu įgalinant žmogų veikti įvairiuose veiklos lygiuose. (Jucevičienė P., Lepaitė D. Kompetencijos sampratos erdvė. Socialiniai mokslai. K., 2000. Nr. 1(22). P.44 - 49).
Kompetencija apibūdinama „kaip žinių, gebėjimų bei nuostatų visuma, įgalinanti kelti prasmingus tikslus bei jų siekti, mokytis visą gyvenimą, būti aktyviu piliečiu ir dalyvauti visuomenės gyvenime, susirasti tinkamą darbą“ (P.Jucevičienė, D.Lepaitė). Kompetencijos samprata nusako svarbiausius šiuolaikinio švietimo uždavinius: rengti besimokančiuosius ryžtingai ir tikslingai pritaikyti įgytas gebėjimus, žinias bei patirtį gyvenime, profesinėje veikloje ir nuolat mokantis. Ugdymo tikslas - „plėtoti dvasines, intelektines ir fizines asmens galias, ugdyti aktyvų, kūrybingą, atsakingą pilietį, įgijusį kompetencijas, būtinas sėkmingai socialinei integracijai ir mokymuisi visą gyvenimą.“
Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos bei priešmokyklinio ugdymo programos Lietuvoje pateikia penkias kompetencijų grupes: socialinę, sveikatos saugojimo, pažinimo, komunikavimo ir meninę. Šios kryptys orientuoja ugdymą į vaikui svarbiausių kompetencijų ugdymą, o vėliau išsiplečia į besiformuojančio asmens kompetencijų plėtojimą per visą gyvenimą. Ši perspektyva lemia šiuolaikinio švietimo uždavinių kontekstą: užtikrinti mokinio, studento ar besimokančiojo gebėjimą adaptuotis ir aktyviai įsitraukti į visuomeninį gyvenimą, reglamentuojantį jo pačių žinių ir įgūdžių panaudojimą praktiškoje veikloje.
- Metamokymosi kompetencija - dėstytojo kognityvinių metodų ir būdų plėtrą bei mokymosi veiklos procesų supratimą ir valdymą. Ji yra esminė ugdymo proceso dalis, kurią lemia besimokančiojo rolės keitimas ir refleksija apie savo veiklos metodus.
- Mokymosi kompetencija - reikalinga dėstytojo dalykinės kompetencijos tobulinimui ir gebėjimui kurti mokymąsi skatinančias aplinkas.
- Kompetencija kurti arba dalyvauti kūrime edukacines mokymuisi imlias aplinkas, įgalinančias realizuoti konstruktyvistiniu požiūriu paremtą mokymąsi.
- Kompetencija mokyti - apima pedagoginę kompetenciją, gebėjimą lanksčiai taikyti šiuolaikinius mokymo, mokymosi ir vertinimo metodus, nustatyti individualius besimokančiųjų poreikius bei potencines galias, optimizuojant jų panaudojimą.
- Kompetencija mokyti kitus kaip mokytis - metamokymosi kompetencijos ugdymo kompetencija, skiepianti besimokančiosioms bendruomenėms.
- Kompetencija skleisti naujas mokslo žinias visuomenėje - mokslo žinios turi būti pertvarkomos ir suprantamos plačiajai visuomenei, įterpiant jas į edukacines aplinkas.
Edukacinės kompetencijos struktūroje metamokymosi kompetencija tampa esmine, nes ji naudojama ne tik dėstymo veikloje, bet ir kituose dėstytojo veiklos kontekstuose. Apibendrintai - metamokymosi kompetencija yra tam tikros reflektyvaus mokymosi metodologijos įvaldymas.
Kompetencijų sampratos erdvės kontekstas
Aukštasis mokslas šiuolaikiniame kontekste keičia tradicinį požiūrį į dėstytojo vaidmenį: universiteto dėstytojas tampa ne tik savo veiklos vykdytoju, bet ir nuolat besimokančiuoju savo veikloje. Norint įgyvendinti naują mokymosi paradigmą, būtina plėtoti edukacinę kompetenciją, apimančią metamokymą, mokymą ir žinių sklaidą. Dėstytojo edukacinės kompetencijos struktūroje atsiranda sąlygų integruoti reflektyvius metodus, suprasti, kaip iš dalykinės kompetencijos formuoti platesnę ugdymo ir visuomenės įtraukties erdvę.
Taip pat skaitykite: Socialinių kompetencijų svarba mokytojams
Struktūrą lemia mokslo literatūros analizė, kuri įtvirtina šias kompetencijų kryptis: metamokymosi, mokymosi, kūrimo edukacinių aplinkų, mokymo, mokymo kitus kaip mokytis ir sklaidos. Taip pat pabrėžiama, kad mokslo žinios turi būti perteikiamos visuomenės poreikiams, įtraukiant jas į edukacines aplinkas. Tokiu būdu kompetencijos lygiai yra vadyboje ir ugdymo programose integruojami laikui bėgant kintant darbo rinka ir socialinei realybei.
Kompetencijų lygių problematika
Analizė rodo, kad kompetencijos yra hierarchinė struktūra, kurioje skirtingi veiklos lygiai reikalauja atitinkamo lygio kompetencijų: operacinis veiksmas - sugebėjimas valdyti konkrečias elgesio vienetus; veiksmo tobulinimas - papildomai reikalingos žinios; aplinkos pokyčiai - integracinės kompetencijos ir holistinė kompetencija į ugdymo programas. Taip pat siūloma naudoti acto-modelio idėjas kaip pagrindą kompetencijų plėtrai per studijų programas, verslo ir akademinės bendruomenės sąveiką.
Apibendrinant: kompetencija yra žmogaus gebėjimas veikti pagal įgytas žinias, įgūdžius, nuostatas, asmenines savybes ir vertybes. Kompetencija turi hierarchinę struktūrą, o jos lygiai atitinka veiklos aplinkos ir mokymo tikslus. Taip pat svarbu skatinti metamokymą ir studijų programų plėtotę, siekiant įgalinti ne tik dėstytoją, bet ir studentus bei visuomenės narius mokytis kartu ir nuolat keistis patirtimi.
Lygiaverčiai, dirbdami su naujomis studijų programomis, turime siekti laiduoti ne tik teorinę žinių bagažo dalį, bet ir gebėjimą įgytas žinias perkelti į praktinę veiklą bei visuomenės gyvenimą. Todėl svarbu įtraukti metamokymą į kasdienę dėstytojo praktiką ir kurti ugdymo aplinkas, kurios skatina ne tik mokymąsi, bet ir mokymo įvairovę bei kūrybiškumą.
Žvilgsnis į praktinį taikymą
Edukacinės kompetencijos praktinis turinys apima metamokymosi plėtojimą, akcentuojant dėstytojo kognityvinius metodus ir jų taikymą mokymosi kontekste. Taip pat svarbu formuoti aplinkas, kurios leidžia mokytis ne tik per tradicinius uždavinius, bet ir per darbo patirtį, bendradarbiavimą ir kūrybą. Tokiu būdu universitetų dėstytojai tampa aktyviais partneriais besimokančiųjų bendruomenėse, skatinantys naujų žinių plitimą ir taikymą praktikoje.
Taip pat skaitykite: Kompetencijos socialiniam darbui
| Kompetencijos lygis | Aprašymas |
|---|---|
| Operacinis | Valdyti specifinius elgesio vienetus |
| Veiksmų tobulinimas | Žinios papildomos, siekiant geresnių rezultatų |
| Integraciniai pokyčiai | Holistinė kompetencija į ugdymo programas |
Remiantis tyrimais, metamokymosi kompetencija yra esminė plėtojant šiuolaikinę dėstytojo edukacinę kompetenciją, nes ji įtakoja visus kitus veiklos kontekstus ir vaidmenis. Tai reiškia, kad dėstytojas turi gebėti reflektuoti savo mokymosi procesus, dalintis patirtimi su studentais ir bendruomenėmis, bei nuolat tobulinti savo metodus ir požiūrius į žinias perteikimą.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo kompetencijos
tags: #2 #juceviciene #p #kompetencijos #sampratos #erdve