Gerovės valstybės samprata ir modeliai yra viena iš viešosios politikos pagrindinių krypčių, ypač aktuali po Antrojo pasaulinio karo ir išlieka svarbi šiandienos diskusijose apie socialinę apsaugą, perskirstymą ir nediskriminavimą. Šiame tekste apžvelgiami pagrindiniai gerovės valstybės teoriniai modeliai, jų bruožai, Lietuvos patirtys ir lyginamoji analizė, remiantis moksliniais darbais ir statistiniais duomenimis.
Kas yra gerovės valstybė?
Gerovės valstybę plačiąja prasme galima apibūdinti kaip didelio darbo užimtumo, socialinės rūpybos, našios pensijų politikos ir darnios šeimos politikos šalį. Gerovės valstybė plačiąja sąvoka yra suprantama kaip socialinių institucijų sistema, leidžianti valstybei reguliuoti ekonomiką, prekybą, socialinę sritį, darbuotojų ir darbdavių santykius, kainų formavimą, socialinį ir materialinį aprūpinimą, būsto statybą, užimtumą, sveikatą ir socialinę apsaugą bei draudimą, užimtumo politiką ir net kultūrą bei mokslinius tyrimus.
Gerovė yra gana plačiai suprantama: medicinoje ji pasireiškia paciento sveikatos būsena, psichologijoje suvokiama suasmenintos patirties naudingumu, sociologijoje vertinama socialine gerove, o ekonomikoje suvokiama kaip gyvenimo lygio objektyvaus ir struktūruoto vertinimo kokybė. Lietuvių kalboje žodis „gerovė“ aiškinamas kaip „geras buvimas“: „gerovėje gyvena - viso ko turi“ (J. Jablonskis).
Gerovės valstybių teoriniai modeliai
Teoriniai gerovės valstybės modeliai yra plačiai klasifikuojami; bene labiausiai žinoma Gøsta Esping-Andersen pateikta tipologija. Esping-Andersen išskyrė tris pagrindinius modelius: liberalųjį, konservatyvųjį-korporatyvinį ir socialdemokratinį. Šioje sekcijoje aptariami kiekvieno modelio bruožai, stipriosios bei silpnosios pusės.
Liberalus (marginalinis) modelis
Liberalus - marginalinis modelis: būdingas minimali parama šeimai, neišvystytos valstybinės ir brangios privačios vaiko priežiūros paslaugos, mažos socialinės išmokos, trumpos nemokamos motinystės atostogos, kurios neskatina gimstamumo. Liberalus gerovės ir į rinką orientuotas lyčių politikos modelis turi stipriąsias ir silpnąsias puses. Stipriosios modelio savybės - tai darbo rinkos lankstumas ir atsparumas demografiniams pokyčiams, kadangi rinkai yra paliekama spręsti socialinės rizikos problemos. Silpnosios pusės - tai minimali parama šeimai, neišvystytos valstybinės ir brangios privačios vaiko priežiūros paslaugos, mažos socialinės išmokos, trumpos nemokamos motinystės atostogos, kurios neskatina gimstamumo.
Taip pat skaitykite: Socialiniai tinklai: lyginamasis aspektas
Tai - viena iš priežasčių, kodėl socialinės išmokos Lietuvoje yra tokios mažos. Po 1990-1991 m. nauja nacionalinė socialinės apsaugos sistema buvo sukurta remiantis bismarkiškais principais, siejant išmokas su darbo rinka. Kovą su skurdu paliekant socialinės paramos programoms. Tai yra tipiškas konservatyvaus modelio bruožas.
Konservatyvusis-korporatyvinis modelis
Konservatyviojo-korporatyvinio gerovės modelio valstybėse nemenkas dėmesys skiriamas socialinei politikai ir socialinių piliečių teisių užtikrinimui, tačiau visa tai neatskiriamai susiejama su darbo rinkos mechanizmų funkcionavimo sėkmingumu, nepakankamai dėmesio skiriant perskirstymo užduočiai. Konservatyvusis modelis pasižymi likutine socialine politika, nepakankama valstybės parama mažas pajamas turinčioms šeimoms ir pajamų testavimo principu, neišvystytos socialinės paslaugos neišsprendžia skurdo problemos.
Konservatyviajame modelyje vyrauja pilietinės visuomenės svarba su tam tikra valstybinių institutų pagalba.
Socialdemokratinis (perskirstomasis) modelis
Be jokios abejonės, labiausiai išplėtota ir išvystyta yra socialdemokratinio tipo, dar kitaip tariant, perskirstomojo modelio gerovės valstybė. Šio modelio šalys pasižymi gerai išvystyta perskirstomąja socialinės apsaugos sistema. Socialdemokratinis modelis orientuotas į didesnę valstybės intervenciją ir socialinių paslaugų plėtrą.
Jau pačiame gerovės valstybės modelio pavadinime - redistribucinis arba perskirstomasis - užkoduota gerovės dalinimosi idėja, kuri, deja, kol kas Lietuvoje dar nėra išpildyta. Pirmiausia, apie ką nuolat kalba socialdemokratai, būtina teisinga ir sąžininga mokesčių sistema. Svarbu ne tik solidariai sunešti, bet ir sugebėti teisingai paskirstyti. Pakankamos investicijos į viešąjį sektorių - švietimą, sveikatos apsaugą, socialines paslaugas, kultūrą - būtina sąlyga gerovės valstybei sukurti.
Taip pat skaitykite: socialinės politikos sistemų analizė
Kitų modelių paminėjimas: pietų ir postkomunistinis variantai
Profesorius Arvydas Guogis atkreipia dėmesį, kad šalia trijų pagrindinių gerovės valstybės modelių egzistuoja ir du išvestiniai - vienas būdingas Pietų Europos šalims, o kitas - Rytų ir Centrinės Europos valstybėms. Panagrinėjus pokomunistines valstybes, matyti, jog sovietinis gerovės modelis (planinė ekonomika, valstybinis gerovės teikimas, centrinis planavimas) buvo atmestas, o iki šiol ieškoma optimalios socialinės globos formos, atitinkančios pereinamojo laikotarpio realybę.
Pasak profesoriaus, šiandieninę Lietuvą galima vertinti tik kaip minimalią post-komunistinę korporatyvinio-klientelistinio tipo gerovės valstybę, iš lėto dreifuojančią į liberalų tipą: „Toks tipas generuoja marginalines grupes, generuoja socialinę atskirtį.“ Lietuvos socialinės politikos raidoje galime pastebėti visų trijų Esping-Anderseno išskirtų modelių bruožų: socialdemokratinio, konservatyvaus ir liberalaus.
Lietuvos situacija: duomenys ir problemos
Remiantis Eurostat duomenimis, 2018 m. bendrą pajamų nelygybę atspindintis Gini indeksas Lietuvoje buvo 36,9 balai iš 100 galimų (kur 0 balų reiškia visišką lygybę, o 100 - visišką nelygybę). Didesnė pajamų nelygybė 2018 m. buvo tik Bulgarijoje. Kitas iškalbingas rodiklis - skurdo ir socialinės atskirties indeksas. Nepaisant įvairių Vyriausybės strategijų ir ES finansuojamų programų, 2018 m. net trečdaliui Lietuvos gyventojų (28,3 %) grėsė skurdas ir socialinė atskirtis.
Reikia pastebėti ir tai, kad išlaidos, skiriamos socialinei apsaugai, mūsų šalyje vienos mažiausių ES: 2017 m. jos tesudarė 11,2 % nuo BVP, kai Prancūzijoje - 24,3 %, Suomijoje - 24,9 %, Danijoje - 22,4 % (Eurostat duomenys). Ir čia ne tik prioritetų, bet ir lėšų trūkumo klausimas.
Kaip pastebi profesorius Boguslavas Gruževskis, nors pagal skurdą ir nelygybę mes esame vienoje iš blogiausių vietų ES, pagal ekonomikos augimo tempą, tarp visų EBPO valstybių, esame lyderiai - mūsų ekonominio augimo tempas vienas iš sparčiausių. Tad natūraliai kyla klausimas, ką mūsų valdžios institucijos daro ne taip?
Taip pat skaitykite: kodėl kyla nedarbas Lietuvoje ir kokios jo pasekmės?
Šeimos politika Lietuvoje
Lietuvoje nėra pakankamai išplėtota parama tėvams, kuri padėtų derinti šeimą ir darbinę karjerą. Tačiau Lietuvoje yra geros vaiko priežiūros atostogų sąlygos (nėštumo ir motinystės atostogų), kurios palyginti su kitomis Europos šalimis yra vienos ilgiausių, taip pat mokamos dosnios motinystės išmokos, bet kitos priemonės skirtos šeimai yra palyginti naujos ir ribotos. Taigi vertinant Lietuvos vykdomą šeimos politiką galima rasti ir liberalaus marginalinio, ir konservatyviojo - korporatyvinio modelio bruožų.
ES kontekstas ir socialinių teisių ramsčio reikšmė
Būdami išties didelės ir unikalios bendrijos - Europos Sąjungos nariais, mes negalime įsivaizduoti savo gyvenimo, atsieto nuo to, kas vyksta Europoje. 2017 m. lapkričio 17 d. priimtas Europos socialinių teisių ramsčio tekstas, kurį bendrai pasirašė Europos Parlamentas (EP), Taryba ir Komisija. Kaip sako EP narė Vilija Blinkevičiūtė, „ES socialinė politika - vienintelė, kuri įvardinta ramsčiu.“
Įvertindami darbo jėgos judėjimą ES (apie 17 mln. ES piliečių gyvena ir dirba kitose šalyse) ir to sukuriamus iššūkius, matydami didžiulį skurstančiųjų skaičių Europoje (2018 m. 21,7 % ES gyventojų - 109 mln. žmonių - patyrė skurdo ir socialinės atskirties riziką) ir ganėtinai aukštą nedarbo lygį (2019 m. euro zonos valstybėse - 7,5 %), taip pat atsižvelgdami į išsivystymo netolygumus ir skirtumus tarp ES regionų, turime ypatingą dėmesį skirti ES socialinių teisių ramsčio stiprinimui (Eurostat duomenys).
Kaip pastebi EP narė V. Blinkevičiūtė, būtina užtikrinti, kad darbai dėl ES socialinės politikos koordinavimo ir socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo būtų tęsiami.
Ekologinis solidarumas ir gerovės valstybė
Ekonomikos augimas neatsiejamas nuo klimato kaitos problemų sprendimo. Kaip pastebi Europos Parlamento narys Juozas Olekas, šiandien ypatingą dėmesį turime skirti ekologiniam solidarumui ir ekologiniam progresui. Pasak europarlamentaro, be ekologinių problemų sprendimo mes negalėsime išgyventi: „socialinis vystymasis turi būti ir ekologinis vystymasis. Tam reikia lėšų ir laiko. Tam turime pasiruošti ir aiškiai deklaruoti, kad mums ne vis vien.“
Žaliosios politikos nauda visokeriopa: tai ne tik švari aplinka ir geresnė oro kokybė, sveikesnė visuomenė ir mažesnės išlaidos sveikatos apsaugai, didesnis kiekvienos valstybės energetinis saugumas, bet ir didžiulis ekonominis potencialas, leidžiantis mažinti nelygybę, lengviau įveikti ekonomines krizes ir pan. ES institucijos yra paskaičiavusios, kad, laiku investavus į mažo anglies dioksido kiekio technologijų visuomenę ir ekonomiką, iki 2020 m. jau buvo galima sukurti iki 1,5 mln. darbo vietų.
Viešosios politikos alternatyvos ir reformų kryptys
Norint iš esmės skatinti šeimas ir remti gimstamumą, reikėtų keisti: moterys ir vyrai turi turėti tas pačias finansinės nepriklausomybės galimybes. Dėl šiuolaikinės darbo rinkos pokyčių savarankiškai dirbančių asmenų tematiką ir šių asmenų socialinės apsaugos užtikrinimą reikėtų vertinti kaip perspektyvios socialinės politikos paiešką.
Valstybė ne visada noriai deleguoja dalį savo funkcijų mažesniems, lokalesniems valdžios vienetams. Pasak prof. B. Gruževskio, viena iš Lietuvos klestėjimui būtinų sąlygų yra savivaldos stiprinimas. Tačiau ne visada subsidiarumo principas, kuriuo siekiama, kad sprendimai būtų priimami kuo arčiau piliečių, yra efektyviai įgyvendinamas.
Vakarų valstybėse taip pat stengiamasi reformuoti socialines viešosios politikos kryptis, suteikiant joms daugiau dinamiškumo, vis labiau įtraukiant piliečius į socialinių problemų sprendimą.
Gerovės valstybės modelių palyginimas: lentelė
| Modelis | Pagrindiniai bruožai | Stiprybės | Silpnybės |
|---|---|---|---|
| Liberalus (marginalinis) | Rinka sprendžia daugumą socialinių rizikų; minimali valstybės parama | Darbo rinkos lankstumas, atsparumas demografiniams pokyčiams | Mažos išmokos, ribota šeimos parama, didesnė nelygybė |
| Konservatyvusis-korporatyvinis | Socialinės apsaugos susiejimas su darbo rinka, pajamų testavimas | Išlaikoma socialinė tvarka, tradicinių vaidmenų stabilizavimas | Neefektyvios socialinės paslaugos, ribota perskirstymo funkcija |
| Socialdemokratinis (perskirstomasis) | Plati viešoji socialinė apsauga, stiprus perskirstymas | Mažesnė nelygybė, stiprios viešosios paslaugos | Didelės išlaidos biudžetui, reikalingos aukštos mokesčių pajamos |
Politinės diskusijos ir rekomendacijos
Norint efektyviau spręsti socialinės atskirties ir skurdo problemas, būtinas kompleksinis požiūris: teisinga mokesčių sistema, padidinamos investicijos į viešąjį sektorių, šeimos ir vaiko priežiūros paslaugų plėtra, socialinių paslaugų modernizavimas ir rūpinimasis ekologišku ekonomikos persikėlimu. Pirmiausia, būtina teisinga ir sąžininga mokesčių sistema. Dabar didžiausią mokesčių naštą šalyje neša vidutines, mažas ir labai mažas pajamas gaunantys gyventojai, kai dideles ir labai dideles pajamas gaunantieji į biudžetą suneša santykinai mažai.
Geras pavyzdys - Šiaurės Europos šalys, kurių perskirstomosios sistemos modelis dažnai laikomas siekiamybe. Tačiau Lietuvos atstovai atmetė universalų Šiaurės šalių socialinės politikos modelį, migruodami ideologiškai ir praktiškai tik tarp bismarkiško korporatyvinio ir liberalaus marginalinio modelio. Siekiant gerinti socialinę gerovę, reikalingas aiškus politinis pasirinkimas ir nuoseklios reformos.
Politikos analizė ir tyrimo objekto reikšmė
Kas yra politikos analizė? Šiame darbe paaiškinama gerovės valstybės samprata bei analizuojami gerovės valstybės modeliai, naudojantis Lietuvos ir kitų užsienio autorių moksliniais darbais ir straipsniais. Pateikiami ir analizuojami svarbiausi tapsmo gerovės valstybe bruožai, turintys tiek teigiamas socialinės politikos puses, tiek neigiamas.
tags: #lyginamoji #socialines #geroves #politika