Priėmimas Globojant Vaiką: Patirtis, Kurianti Naują Kultūrą Lietuvoje

Straipsnyje nagrinėjama vaikus globojančių šeimų patirtis atsiremiant į priėmimo sampratą krikščioniškos antropologijos požiūriu. Vaiko globa šeimoje yra socialiniai ištekliai vaikui, bet drauge ir visuomenei - kuriantys naują, dosnumu ir solidarumu grįstą kultūrą ir prisidedantys prie bendrojo gėrio. Todėl svarbu, kad socialinės paramos lygmeniu jie būtų atpažįstami, palaikomi ir stiprinami.

Šiame straipsnyje aptariama priėmimo samprata ir patirtis globojant vaiką Lietuvoje. Svarbu išnagrinėti globėjų šeimų fenomeną, nes šalyje yra labai didelis vaikų globos institucijose lygis, o šeimų, galinčių priimti tėvų paliktus vaikus, skaičius mažėja. Kita priežastis yra ta, kad dosnumo ir solidarumo kultūra yra labai menka; todėl labai svarbu išanalizuoti šeimas, kurios teigiamai patiria globą ir atstovauja geriausiai praktikai šioje srityje.

Toks priėmimo suvokimas yra susijęs su šeimos prokreaciniu pobūdžiu, aptariamu krikščioniškoje antropologinėje literatūroje, kuris suprantamas ne tik kaip poros - vyro ir moters - gebėjimas sukurti naują gyvybę, bet ir kaip kartos dvasiniu, kultūriniu ir socialiniu būdais. Vyro ir moters santykis, su visais skirtumais ir papildymais, jei tik jis yra atviras ir gyvas, gali būti generatyvus ir priimantis kitus, galintis suteikti erdvės, apkabinti ir palaikyti net tolimus ir nepažįstamus žmones.

Siekiant paaiškinti priėmimą, dovanos sąvoka pateikiama remiantis įvairiais krikščioniškos antropologijos, filosofijos ir teologijos autoriais - K. L. Schmitz (1980), Schildler (2011), Lopez (2014 a, 2014 b), Giussani (2012), Laumenskaitė (2010). Ši sudėtinga sąvoka atskleidžiama kaip laisvai ir neužtarnautai gauta dovana, susijusi su neatlygintinumo prigimtimi santykiuose su Dievu.

Siekiant susipažinti su reikšmingiausiomis globos šeimose patirtimis, buvo atlikta 10 pusiau struktūruotų interviu su 5 globėjų šeimomis - susituokusiomis poromis (žmonos ir vyrai buvo apklausiami atskirai), naudojant kokybinę interviu metodologiją. Tam tikros šeimos, susijusios su NVO SOTAS, turinčios teigiamos patirties globojant vaiką, kuris nėra giminės kilmės, buvo tikslingai atrinktos šiam tyrimui. Taip pat paaiškėjo, kad jie yra praktikuojantys krikščionys (ne visi katalikai) ir priklauso krikščionių bendruomenėms.

Taip pat skaitykite: Įdarbinimas Lietuvoje

Tyrimas atskleidė, kad kiekvienos šeimos priežastys ir keliai tapti globėjais yra skirtingi; tačiau apskritai galima teigti, kad tai susiję su poreikiu dalytis ir atsiduoti kitiems - tai kaip dovana, kurią jie pripažįsta patyrę vaikystėje arba būdami suaugę ir vis dar patiria savo gyvenime. Pasidalijimas šiuo troškimu savo šeimose ir su savo vaikais (visos šeimos turi savo vaikų, dauguma kurių yra suaugę) suformavo sprendimą globoti vaikus, kurie neteko tėvų globos. Vis dėlto pagrindinė įtaka jų sprendimui globoti vaikus buvo jų tikėjimas Dievu, dalyvavimas bendruomenėje, prasmingi įvykiai ir susitikimai. Kai kurie iš jų tai pavadino pašaukimu, kurį jie pripažino kaip Dievo kvietimą įvykdyti jo valią; jie taip pat suvokia vaiką kaip duotybę, kaip Dievo dovaną.

Šeimoms globa yra nauja ir kitokia tėvystės forma (ne tokia pati kaip auklėjant savo vaikus), kur auga besąlygiškos meilės patirtis. Tačiau toks globėjų požiūris į savo vaikus, kuris nėra automatiškas ir lengvas, neišsprendžia globėjų problemų ir dramų. Nepaisant to, jis keičia išvaizdą ir didina sąmoningumą bei išlaisvina juos nuo apribojimų ir baimės suklysti. Todėl kartu su neišvengiamu atsidavimu ir sunkumais tai yra džiaugsmo, pilnatvės ir dėkingumo patirtis, kad vaikas egzistuoja ir keičia visos šeimos gyvenimą.

Straipsnyje taip pat nagrinėjama vaiko santykių su jo kilmės šeima problema, kuri dažnai aptariama tarp įvairių tyrėjų ir specialistų dėl jos reikšmės ir naudos vaikui. Globa vaiką įtraukia į dvigubo priklausymo situaciją (Roncari, 2014 ir kt.), tai yra lemiamas ir dramatiškiausias momentas visiems globos dalyviams - pirmiausia vaikui. Taigi, pagrindinė globėjų užduotis yra atkurti prarastus santykius, besąlygiškai atiduodant save, bet nepakeičiant ir nenuvertinant kilmės šeimų, kurios vaikui išlieka kaip faktas, tiesos apie jį aspektas.

Apibendrinus interviu su globėjų šeimomis medžiagą, galima išskirti ypatingą jų patirties bruožą: tai yra besąlygiškas požiūris ir atvirumas vaikui ir tikrovei, kuris akivaizdžiai daro įtaką visam globos procesui. Šios globos šeimos gauna iš savo šeimų, taip pat iš savo giminaičių, bendruomenių ir SOTAS, į kurią jie kreipiasi konsultacijų ir dalyvavimo globėjų šeimų savitarpio pagalbos grupėse. Galiausiai, tikėjimo patirtis yra pagrindinis pagrindas šioms šeimoms ir jų švietimo bei santykių sampratos pagrindas.

Šios globėjų patirtys liudija apie sunkų, bet patrauklų buvimo šeima būdą, kuriame jie atranda pašaukimą, ir tai neišvengiamai keičia socialinę aplinką. Tai rodo, kaip šeimos gali būti generatyvi vieta ne tik savo vaikams, bet ir kitiems, taip prisidedant prie bendrojo gėrio.

Taip pat skaitykite: Priėmimo apžvalga Elektrenų Senelių Namuose

Deinstitucionalizacijos Problema Lietuvoje

Straipsnyje taip pat nagrinėjama vaikų globos namų deinstitucionalizacijos problema Lietuvoje, pateikiamos kai kurių globos namų socialinių darbuotojų įžvalgos ir patirtys šiuo pereinamuoju laikotarpiu. Institucinė vaiko globa pastaraisiais metais kritikuojama kaip ydinga vaiko visapusiškam vystymuisi ir ugdymui, tačiau pastebima, kad prasidėjusi sistemos pertvarka yra sudėtingas procesas, pastaraisiais metais daugiausia stringantis dėl politinės valios stokos, dalyvaujančių subjektų (valdžios institucijų, globos namų, bendruomenių, mokslininkų) aktyvaus ir darnaus veikimo bei bendradarbiavimo trūkumo.

Kartu akivaizdu, kad vaikų globos namų deinstitualizacija yra nacionalinio lygmens problema ir šis procesas neįmanomas be didesnio visos visuomenės įsitraukimo ir žmonių sąmoningumo pokyčių.

Tyrimai ir Literatūra

Šaltiniai, kurie buvo panaudoti straipsnyje:

• Budinčių globotojų patirtys kuriant vaikui saugią aplinką. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2021, 27, 73-92.
• Deinstitutionalization of the child care system in Lithuania. International journal of child, youth and family studies 2020, 11, 4.1, 121-131.
• Globėjų į(si)galinimo raiška savitarpio pagalbos grupėje. Tiltai 2023, 1 (90), 66-87.
• Globos centrai ir budintys globotojai: nuo projekto iki tvarios socialinės vaiko globos politikos. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2021, 23, 68-23.
• Globos koordinatorių patiriami sunkumai dirbant su globėjų (rūpintojų) šeimomis globos centre.. Studentų mokslo tiriamieji darbai: nuo tyrimo prie praktikos, 2023. Kaunas : Kauno kolegija, 2023. P. 42-47.
• Grupinio gyvenimo namų gyventojų (vaikų) socialinė gerovė deinstitucionalizacijos kontekste.. Socialinė sveikata 2022, 1 (13), 25-35.
• Institutional care system transformation: trends and perspectives for the development of child care institutions. Izglītības reforma vispārizgl ītojošajā skola 2018, 2, 22-35.
• Įvaikinimas: deinstitucionalizacija - palankių sąlygų vaikui augti šeimoje prielaidų sudarymas. Socialinis darbas 2016, 14, 2, 134-147.
• Paauglių, išėjusių iš vaikų globos namų į bendruomeninius globos namus, patirtis. Socialinis ugdymas 2021, 1 (55), 71-84.
• Priėmimas globojant vaiką: patirtis, kurianti naują kultūrą. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2017, 14, 48-73.
• Psichosocialinę negalią turinčių asmenų deinstitucionalizacija iš ekologinės sistemų teorijos perspektyvos. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2021, 22, 28-43.
• Socialinė pagalba šeimai: kaip vykdyti institucinės vaikų globos (rūpybos) prevenciją. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2023, 31, 109-143.
• Socialinio darbuotojo darbo turinio pokyčiai teikiant paslaugas bendruomeniniuose vaikų globos namuose vaikams su intelekto ir (ar) psichikos negalia. Social inquiry into well-being 2021, 19, 2, 114-133.
• The Opportunities to develop communication and cooperation skills at children's community care homes. Society. Integration. Education 2022, 1, 647-657.
• The Role of the social worker in developing children's independence in community care homes. Society. Integration. Education 2024, 1, 807-819.
• Vaiko globos sisteminė pertvarka kaip iššūkis socialinių darbuotojų profesionalumui: kas parodo supervizijos ir intervizijos poreikį?. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2019, 23, 69-94.
• Vaikų savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymasis bendruomeniniuose vaikų globos namuose: vaikų patirčių analizė.
• Biologinių vaikų patirtis šeimoje, globojančioje ne giminaičius vaikus. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2011, 7, 31-50, 200.
• Globėjų biologinių vaikų vaidmuo globos procese: "Mes visi tapom jų globėjais, mokytojais, motinomis ir tėvais". Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2015, 10, 21-34.
• Lithuanian families: living diversity in times of outdated policies. Changing faces of families. Diverse family forms in various policy contexts. London : Routledge, 2023. P. 101-121.
• Neatrasta galia: Lietuvos pilietinės visuomenės žemėlapis. Vilnius : Versus aureus, 2006. 405 p.
• "Netradicinis" tėvas šiuolaikinėje Lietuvoje. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2012, 6, 112-124.
• On the aspects of social work support for adoptive parents in the process of adoption. Kultura i edukacja 2022, 4 (138), 9-33.
• Šeima ir tėvų globos netekusio vaiko raida. Vilnius : Vaga, 2007. 104 p.
• Vaikus globojančios šeimos samprata. Filosofija. Sociologija 2001, 3, 45-51.
• Vaikų globos namų deinstitucionalizacija Lietuvoje: ar "vežimas" judės į priekį?.

Taip pat skaitykite: Prioritetai priimant vaikus iš socialinės rizikos šeimų į darželius

tags: #priemimas #globojant #vaika #patirtis #kurianti #nauja