Socialinė tarnyba kasdien atveria savo duris žmonėms, kurie atsidūrė sudėtingose gyvenimo situacijose. Tai vieta, kur susitinka įvairūs likimai - nuo vienišų mamų iki vyresnio amžiaus žmonių, nuo benamių iki neseniai iš įkalinimo įstaigų grįžusių ar priklausomybių ligomis sergančių asmenų.
Pagalba Drabužiais ir Daiktais
Pirmoji socialinė pagalba - drabužiais ir daiktais. Suteikiame neįkainojamą pagalbą žmonėms, patekusiems į bėdą - išgyvenusiems gaisrą, netektį, netekusiems pajamų. Visi jie turi bendrą tikslą - rasti būtiniausius daiktus, kurie padėtų jiems išgyventi ir vėl atsistoti ant kojų.
Čia ne tik daliname šiltus drabužius, patogią avalynę ir švarią patalynę, bet ir stengiamės kiekvienam atvykusiam suteikti žmogiškąją šilumą bei paramą. Kiekvienas atneštas daiktas ar drabužis yra ne tik praktinė parama, bet ir ženklas, kad kažkas rūpinasi ir nori padėti. Siekiame ne tik patenkinti žmonių pirminius poreikius, bet ir padėti atkurti jų orumą bei pasitikėjimą savimi.
Mums svarbu ne kiekybė, o kokybė. Todėl priimame tik švarią, nesuplyšusią, sezoninę paramą. Kadangi turime ribotas sandėliavimo galimybes, prašome paramą atnešti nedideliais kiekiais. Teikiame pagalbą drabužiais, daiktais, avalyne žmonėms, atsidūrusiems skurdo situacijoje.
Socialinėje tarnyboje susitinka aukotojai, kurie dovanoja drabužius, avalynę, baldus, savanoriai, kurie padeda gautą paramą sutvarkyti, ir stokojantys, kuriems šiuo metu reikalingas palaikymas ir pagalba. Per dieną tarnyboje apsilanko nuo 50 iki 100 žmonių. Per metus mūsų komanda peržiūri, surūšiuoja ir išdalina apie 60 tonų drabužių, avalynės.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Kaip Galite Padėti?
Mes kviečiame dovanoti tvarkingus, švarius ir sezoną atitinkančius rūbus bei daiktus, tinkamus naudojimui. Kviečiame kartu patirti dovanojimo džiaugsmą ir kurti krikščionišką aukojimo kultūrą - aukoti ir dovanoti ne tik tai, ko mums nereikia, tačiau tai, ką dar mielai naudotume patys, tačiau turėdami galimybę dalinamės su stokojančiais broliais ir seserimis.
Drabužiai ir įvairūs daiktai yra renkami visoje Lietuvoje. Kasdien jie dalinami pagalbos prašantiems žmonėms. Pagalba teikiama parapijų Caritas skyriuose visoje vyskupijoje.
Mūsų veiklos:
- Paramos priėmimas.
- Priimame sezoninius, tvarkingus rūbus, avalynę, išskalbtą patalynę, tvarkingus namų apyvokos daiktus.
Geradarių paaukotais daiktais, drabužiais ir maistu dalijamės su kitomis organizacijomis, kurios rūpinasi įvairius sunkumus išgyvenančiais žmonėmis.
Pagalba Maistu
Šiuo metu socialinio centro „Betanija“ valgyklai trūksta maisto produktų, ypač mėsos ir pieno gaminių, taip pat įvairių kruopų, arbatos ir kavos. Siekiame, kad bent vieną kartą per savaitę galėtume žmonėms pasiūlyti vieną mėsišką patiekalą, jog jie pasijustų sotesni.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Dažnai susiduriame su stereotipu, kad alksta tik benamystę išgyvenantys žmonės, tačiau Lietuvoje maisto stygių patiria įvairios socialinės grupės: seneliai, iš įkalinimo įstaigų išėję asmenys, nesimokantys ir nedirbantys jaunuoliai, skurdą patiriančios šeimos. Visus šiuos žmones galime sutikti socialiniame centre „Betanija“. Būtent čia jie renkasi tam, kad atlieptų patį paprasčiausią poreikį - būti pavalgę.
„Jeigu mano gyvenimas būtų geresnis, tai aš tikrai čia neičiau," - teigia vienas iš lankytojų.
Iššūkiai ir Problemos
Nors norinčių padėti yra daug, pasitaiko ir iššūkių. Viena iš problemų - netinkama paaukotų daiktų kokybė.
Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ ūkvedys Antanas Dilba teigė, kad dažnai iš žmonių suaukotų rūbų netgi sklinda negeras kvapas. „Mes labai dažnai žmones prieš atvežant rūbus perspėjam, kad jie būtų nesuplyšę ir būtų švarūs. Yra buvę, kad atneša rūbų maišus, juos atidarom, o jie dvokia, tokie rūbai netinka. Tokių rūbų nelabai kas norės imti, dabar yra labai daug atvežamų rūbų ir pasirinkimas yra didelis, taigi žmonės renkasi geresnius rūbus“, - sakė vyras.
„Carito“ socialinės tarnybos vadovė Snieguolė Rudzinskienė teigė, kad dažnai žmonės apsikuopia savo spintas ir atveža netinkamus rūbus. „Kartais mes patys neturime, kur dėti įvairių rūbų. Kartais žmonės išsivalo, atsikrato savo senais rūbais ir suveža pas mus kaip šiukšlyną. Todėl mes ir prašome, kad vežtų vien tik šiltus rūbus. Daug žmonių suvežė rūbus prieš Kalėdas, tačiau dabar jau veža ir apskritai visais metų laikais. Labai dažnai atvežti drabužiai būna netvarkingi. Ne visi žmonės atveža tokius rūbus, tačiau kai kurie netgi pasako, kad gulėjo porą metų rūsyje, o jie nori susitvarkyti, tai mums atvežė. Dažnai atveža ir senus mirusių žmonių rūbus. Mes dažnai net neturim kam atiduoti tų rūbų ir nežinome, ką su jais daryti“, - kalbėjo moteris.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
S. Rudzinskienė teigė, kad dažnai duoda patarimų žmonėms prieš atvežant rūbus: „Mes patariame prieš atvežant drabužius juos išsiskalbti ir susiūti. Kartais žmonės klausia, gal dar išlyginti reikia, tai sakome, kad jau nelyginkit, tik atvežkite nesuplyšusius ir švarius rūbus. Vis tiek, juk čia pas mus žmonės dirba, o kad ir tie, kurie ateina išsirinkti rūbų, nesvarbu, kad jie socialiai remtini, jie renkasi ir nenori kažkokių suplyšusių ar nešvarių rūbų.“
Anot S. Rudzinskienės, tarnybos darbu skundžiasi daug piktų žmonių. „Mes stengiamės gražiai žmonėms tai paaiškinti, bet kai kurie žmonės skundžiasi. Yra ir visokių piktų žmonių. Mes stengiamės gražiai pasakyti, kad šiuo metu mums vežtų šiltas striukes, kojines ar batus ir tokius rūbus mes tikrai priimame“, - sakė „Carito“ socialinės tarnybos vadovė.
Skaitytojo Patirtis
Į GRYNAS.lt redakciją kreipęsis skaitytojas tikino, kad labdarą Lietuvoje atiduoti pakankamai sunku. Nuvežus kokybiškus nebenaudojamus drabužius vargstantiems padedančiai organizacijai „Caritas“ jie vyro akivaizdoje buvo išsklaidyti. Vietoje padėkos ieškota dėmių ar suplyšusių vietų. Organizacijos darbuotojai pakeltu tonu išrėžė, kad kai kurie drabužiai įplyšę, todėl esą jų niekas neims. Vyrui buvo pasakyta, kad priimami tik labai tvarkingi drabužiai.
„Mano drabužiai tikrai geros kokybės. Jie nėra pigūs. Bet galiausiai dar nesudėvėti jie atsibosta ir man gaila juos išmesti. Žinau, kad įmetus į tekstilės konteinerį jie pavirs atliekomis ir bus susmulkinti. Bet aš manau, kad tuos drabužius dar tikrai galima dėvėti. Galėčiau juos padėti šalia konteinerio, bet nenoriu teršti aplinkos. Todėl vežiau „Caritui". Tarp atvežtų drabužių buvo geros slidininko kelnės. Tačiau buvo surastas įplyšimas ir buvau apšauktas", - nemaloniu elgesiu nusistebėjo pašnekovas.
Vyras norėtų, kad būtų tokia organizacija, kuriai atvežus nereikalingus daiktus ji pati reikalui esant juos minimaliai pataisytų, o galų gale ir gavusieji labdarą turi rankas ir sagą tikrai galėtų įsisiūti.
Alternatyvūs Būdai
Nereikalingus drabužius taip pat galima mesti į specialius kiemuose stovinčius tekstilės konteinerius, kurie nudažyti šviesiai ruda spalva. Tačiau metami daiktai turi būti tvarkingi ir neskleisti nemalonaus kvapo. Į šiuos konteinerius galima mesti drabužius, avalynę, patalynę, antklodes, užuolaidas ir žaislus. Be to, šie daiktai turi būti ne tik švarūs, bet ir pagal taisykles supakuoti į polietileno maišus.
Dar vienas būdas, kaip atsikratyti nereikalingais daiktais bei drabužiais ir padėti tiems, kuriems to labiausiai reikia - internetiniai pagalbos prašymo puslapiai, kuriuose galima sužinoti, kokio tiksliai daikto žmogui trūksta. Tačiau šis būdas atima nemažai aukotojo laiko. Internete galima rasti puslapių, kuriuose žmonės parašo, ko jiems trūksta. Susiradus skelbimą galima su tuo žmogum susisiekti ir padovanoti atlikusį daiktą.
Daržovių Labdara
Pasirodo, kad dėl Rusijos sankcijų iš Lietuvos neišvežamų daržovių niekam nereikia. Lietuvoje išauginama apie 300 tūkst. t daržovių ir 550 tūkst. t bulvių. Eksportas į Rusiją siekia 27 tūkst. t daržovių ir 26 tūkst. t. bulvių. Tai sudaro nežymią dalį nuo visos užaugintos daržovių ir bulvių produkcijos - atitinkamai 9 ir 4,7 proc.
Didžiausia parama skiriama nemokamai išdalijus vaisius ir daržoves labdaros organizacijoms, ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, bendrojo ugdymo mokykloms, įkalinimo įstaigoms, ligoninėms, senelių priežiūros ir globos namams. Tačiau ūkininkai teigia, kad valstybės išlaikomos įstaigos labdaros priimti nenori. Jos aiškina, kad iš anksto yra sudariusios sutartis su daržovių tiekėjais ir sutarčių nutraukti nenori.
Ūkininkas Algimantas Morkūnas sako, kad valstybinės įstaigos nenori priimti labdaros. „Man buvo labai keista, kad tokios valstybinės įmonės kaip kalėjimai, kariuomenė, kurios galėtų imti labdarą, jos nepriima. Jos savo veiksmus aiškina tuo, kad yra sudarytos sutartys su tiekėjais, kurie laimėjo konkursus ir jiems geriau mokėti pinigus ir maistą pirkti, o už dyką jiems nereikia. Manau, kad jos ne negali, o nenori priimti labdaros. Juk mums už daržovių paruošimą, nuplovimą ir nuvežimą Europos Sąjunga kažkiek kompensuoja, tačiau valstybei nereikia mokėti nieko“, - kalbėjo ūkininkas.
| Produktas | Užaugintas kiekis Lietuvoje (t) | Eksportas į Rusiją (t) | Eksporto dalis (%) |
|---|---|---|---|
| Daržovės | 300,000 | 27,000 | 9 |
| Bulvės | 550,000 | 26,000 | 4.7 |
Kviečiame užsisakyti Naujienlaiškį ir kas mėnesį sužinosite apie svarbiausias vykdomas veiklas, bendrus siekius ir mūsų bendruomenės įvykius, pasisemsite šviesos įkvepiančiose istorijose.
tags: #socialine #tarnyba #pagalba #daiktais #drabuziais #ir