Sergančiam darbuotojui ar bedarbiui Lietuvoje gali būti suteikiamas nedarbingumo laikotarpis, kuris užtikrina finansinę paramą, kol asmuo nėra pajėgus dirbti. Visgi, šis laikotarpis yra ribotas, jį reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas turi teisę į nedarbingumo išmokas, kokia jų trukmė ir dydis, kaip pateikti prašymą ir kokie yra specialūs atvejai, susiję su COVID-19 pandemija.
Kas gali gauti ligos išmoką?
Ligos pašalpa yra kompensacija už prarastą darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Norint gauti šią išmoką, būtina deklaruoti darbo vietą Lietuvoje ir turėti atitinkamą socialinio draudimo stažą.
Ligos išmoka skiriama, jei apdraustasis susirgo darbo laikotarpiu ir prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių - per paskutinius 12 mėnesių - arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių - per paskutinius 24 mėnesius - ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
Taip, jei jie yra registruoti Užimtumo tarnyboje ir gauna nedarbo išmoką arba turi pakankamą draudimo stažą.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
Žmonės, vykdantys savarankišką veiklą, išskyrus dirbančius pagal verslo liudijimą, kaip ir kiti dirbantys, yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu.
Svarbu žinoti, kad nuotoliniu būdu nedarbingumo pažymėjimai išduodami tik dėl gripo, COVID-19 ar kitų peršalimo ligų.
Kaip gauti ligos išmoką?
Jei sergate ir norite gauti ligos išmoką, nepakanka kreiptis į gydytoją - būtina taip pat pateikti prašymą „Sodrai“.
Prašymą dėl ligos išmokos reikia pateikti „Sodrai“. Tai galima padaryti internetu, naudojantis „Sodros“ elektroninėmis paslaugomis, arba tiesiogiai kreipiantis į artimiausią „Sodros“ skyrių. Be prašymo, būtina pateikti ir reikiamus medicininius dokumentus, patvirtinančius nedarbingumą.
Pagrindas skirti ligos išmoką - gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, todėl susirgus ar slaugant sergantį vaiką pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigą.
Taip pat skaitykite: Darbo įstatymai: Nedarbingumas ir slenkantis grafikas
Vieną kartą pateiktas prašymas dėl ligos išmokos galios visą gyvenimą. Prašymą ligos išmokai skirti galima pateikti bet kuriuo metu, net nelaukiant, kol susirgsite ar reikės slaugyti susirgusį šeimos narį. Neterminuotas prašymas galioja ir vienerius metus atgal.
Pavyzdžiui, jei žmogus sirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą 2024 m. spalį, tačiau tuomet nepateikė prašymo ligos išmokai skirti, ligos išmoka jam negalėjo būti išmokėta. Jei žmogus pateiks prašymą šių metų rugsėjį, jam bus išmokėta ligos išmoka už praėjusį laikotarpį.
Prašymą dėl ligos išmokos galima pateikti per asmeninę „Sodros” paskyrą. Asmeninėje paskyroje taip pat galima patikrinti, ar priimtas sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad ligos išmoka yra skiriama tik tiems asmenims, kurie atitinka visus socialinio draudimo reikalavimus ir pateikia visus reikalingus dokumentus. Tai užtikrina, kad ligos išmoką gaus tik tie, kuriems ji tikrai priklauso.
Kada mokama ligos išmoka?
Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 d.d. nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo Sodros skyriuje dienos, o ligos išmoka išmokama per 7 d.d. nuo sprendimo priėmimo dienos.
Taip pat skaitykite: Traumos ir nedarbingumo sąlygos
Nedarbingumo trukmė ir išmokos dydis
Bendroji tvarka
Lietuvoje maksimalus laikinojo nedarbingumo laikotarpis priklauso nuo įvairių veiksnių (įskaitant ligos pobūdį, trukmę ir individualias aplinkybes). Jei asmens liga užsitęsusi, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas iki 122 kalendorinių dienų. Jei per pastaruosius 12 mėnesių asmuo buvo nedarbingas su pertraukomis - bendra nedarbingumo trukmė gali siekti iki 153 kalendorinių dienų (122 dienos - per vieną laikotarpį; 153 dienos - per 12 pastarųjų mėnesių (su pertraukomis).).
Pasiekus šias ribas, gydantis gydytojas gali rekomenduoti pacientui kreiptis į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kuri įvertina sveikatos būklę ir sprendžia dėl tolimesnio gydymo, nedarbingumo pratęsimo ar darbingumo lygio nustatymo.
Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“.
Ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc.
Ligos išmokos dydis darbdavio pasirinkimu gali svyruoti nuo 62,06% iki 100% jūsų vidutinio darbo užmokesčio.
Minimalus ligos išmokos dydis 2026 m. I ketv. duomenimis yra 281,19 EUR, o maksimali išmoka negali viršyti 2998,37 EUR.
Iš priskaičiuotos ligos išmokos sumos yra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (15%) bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka (6%).
Ligos išmoka slaugant vaiką
Slaugant sergantį šeimos narį, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų vienam ligos atvejui.
Ligos išmoka už vaiko slaugą siekia 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Specialūs atvejai, susiję su COVID-19
Susirgus vaikui iki 14 metų, nedarbingumas iki 14 kalendorinių dienų gali būti išduodamas tėvams, globėjams, budintiems globotojams, dirbantiems seneliams. Ligos išmoka siekia 65,94 proc.
Susirgus šeimos nariui, nedarbingumas iki 7 kalendorinių dienų gali būti išduodamas susirgusio asmens sutuoktiniui, vaikams, įvaikiams, tėvams, įtėviams. Ligos išmoka siekia 65,94 proc.
Ligos kodas slaugant vaiką ar kitą šeimos narį, susirgusį koronaviruso infekcija, pagal TLK-10-AM yra U07.1, nedarbingumo priežastis - „Ligonio slaugymas“. Nurodomi slaugomo asmens duomenys.
Ligos išmoka siekia 65,94 proc.
Žmonės, kurie serga sunkiomis lėtinėmis ligomis, įrašytomis į sveikatos apsaugos ministro sąrašą, ekstremalios situacijos ir karantino metu gali gauti nedarbingumo pažymėjimą, nes jiems kyla didesnė rizika užsikrėsti koronaviruso infekcija.
Susirgus koronaviruso infekcija pačiam dirbančiajam, nedarbingumas išduodamas iki kol asmuo vėl tampa darbingas, ligos išmoka „ant popieriaus“ sudaro 62,06 proc.
Ligos išmoka „ant popieriaus“ sudaro 62,06 proc.
Jei liga susijusi su ekstremaliąja situacija ar karantinu, išmoka siekia 77,58% uždarbio nuo trečios dienos.
Svarbu! Nedarbingumas neišduodamas ir ligos išmoka nemokama, jeigu privaloma izoliacija paskiriama po vizito užsienio šalyje, kuri jau išvykimo metu buvo įtraukta į koronaviruso paveiktų šalių sąrašą.
Nedarbingumas ir ligos išmoka už vaiko priežiūrą parvykus iš COVID-19 paveiktos valstybės skiriami, jei vaikas joje lankėsi be tėvų ar globėjų.
Nedarbingumas neišduodamas ir ligos išmoka už vaiko priežiūrą nemokama, jeigu privaloma izoliacija vaikui paskiriama po vizito užsienio šalyje, kuri jau išvykimo metu buvo įtraukta į koronaviruso paveiktų šalių sąrašą.
Kaip žymima? TLK-10-AM kodas Z20.8 „Kontaktas su sergančiaisiais kitomis užkrečiamosiomis ligomis ir jų poveikis“, nedarbingumo priežastis „Epideminė situacija“.
Kaip žymima? TLK-10-AM kodas U07.1 „Koronaviruso COVID-19 sukelta ūminė kvėpavimo takų (respiracinė) liga“, nedarbingumo priežastis „Profesinė liga“.
Kaip žymima? TLK-10-AM kodas Z29.0 „Izoliacija“, nedarbingumo priežastis „Epideminė situacija“.
Tačiau atsirado ir naujovių - kai asmeniui prireikia izoliuotis dėl sąlyčio su koronavirusu užsikrėtusiu ir kartu gyvenančiu šeimos nariu, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas be Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pažymos, bet tik tuomet, jei šeimos narius gydo tas pats šeimos gydytojas.
Privalomą izoliaciją paprastai skiria Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, kuris išduoda pažymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai.
Privalomą izoliaciją paprastai skiria Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, kuris išduoda pažymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai.
Nedarbingumo trukmė: privalomos izoliacijos laikotarpiui, bet ne ilgiau nei 14 kalendorinių dienų nuo atvykimo į Lietuvą ar nuo paskutinės sąlyčio su užsikrėtusiuoju dienos pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro šeimos gydytojui pateiktą pažymą.
Nedarbingumo trukmė: iki atšaukiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas.
Nedarbingumo trukmė: iš pradžių išduodama 60 kalendorinių dienų, bet ne ilgiau nei baigiasi karantinas ar ekstremalioji situacija.
Nedarbingumo trukmė: iki pradės vėl veikti dienos centrai, teikiantys dienos ar trumpalaikę socialinę globą. Iš pradžių nedarbingumo pažymėjimas išduodamas iki 28 kalendorinių dienų, bet ne ilgiau nei atšaukiama ekstremali situacija ir karantinas.
Nedarbingumo trukmė: iš pradžių išduodama 60 kalendorinių dienų, bet ne ilgiau nei baigiasi karantinas ar ekstremalioji situacija.
Kas nutinka pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui?
Pasibaigus gydymo laikotarpiui reikėtų laikytis gydytojo rekomendacijų - stebėti organizmo būklę, atlikti reikalingus tyrimus arba reguliariai tikrinti sveikatą. Jei simptomai išlieka tie patys arba atsiranda naujų, būtina kreiptis į gydytoją dėl papildomų tyrimų ir gydymo koregavimo. Taip pat svarbu laikytis prevencinių priemonių, kad būtų išvengta ligos atsinaujinimo.
Ar skirtingoms ligoms taikomi skirtingi terminai?
Taip, skirtingoms ligoms taikomi skirtingi terminai, kurie priklauso nuo ligos tipo, gydymo metodo ir paciento būklės. Ūminės ligos gydomos trumpiau (pvz., gripas - savaitė ar dvi), o lėtinės - ilgesnį laiką arba visą gyvenimą (pvz., diabetas). Chirurginės ligos turi prieš ir pooperacinius terminus, bakterinių infekcijų gydymas antibiotikais paprastai trunka kelias dienas ar savaites, o onkologinių ligų gydymas gali tęstis mėnesius ar metus pagal nustatytus gydymo protokolus.
Nedarbo išmoka
Užsieniečiams, kurie dirbo Lietuvoje ir neteko darbo, gali priklausyti nedarbo išmoka. Teisė į šią išmoką priklauso ne tik nuo turimo stažo, bet ir nuo leidimo gyventi (laikino ar nuolatinio) ir priežasties, dėl kurios jis buvo išduotas.
Pavyzdžiui, užsieniečiai, turintys Mėlynąją kortelę arba leidimą gyventi išduotą šeimos susijungimo pagrindu, gali pretenduoti į išmoką. Tačiau, jei laikinas leidimas gyventi buvo išduotas darbo pagrindu Lietuvoje, praradus darbą leidimas bus panaikintas. Tokiu atveju užsienietis negalės likti Lietuvoje ar registruotis Užimtumo tarnyboje.
tags: #nedarbingumas #susirgus #eiles