Daugelis žmonių vis dar neteisingai skaičiuoja darbo stažą. Kai kurie vis dar klaidingai įsivaizduoja, kad padirbus vienerius metus automatiškai sukaupiamas vienerių metų darbo stažas. Tačiau iš tikrųjų pagrindinis stažas tiesiogiai yra susijęs su pajamomis, o ne išdirbtu laiku. Vieneri stažo metai - tai 12 oficialiai uždirbtų šalies minimalių atlyginimų (MMA) per metus. Jei žmogus uždirba mažiau, nes dirba ne visą darbo dieną arba dalį algos iš darbdavio gauna „vokelyje“, pilnų metų stažo jis, deja, nesukaups.
Tokia tvarka, kai stažas pensijai skaičiuojamas pagal gautas pajamas ir nuo jų sumokėtas įmokas, Lietuvoje galioja jau per 20 metų. Tam, kad Lietuvoje žmogus iš viso gautų pensiją iš „Sodros“, reikia būti sukaupus bent 15 metų stažo.
Beje, praėjusiais metais Seimas penkeriais metais, iki 35 metų, padidino būtinąjį stažą senatvės pensijai gauti. Pagal priimtą įstatymą, senatvės pensijos amžius nuo 2026 m. sausio 1 d. bus 65 metai, o būtinasis stažas senatvės pensijai - 35 metai. Būtinasis stažas senatvės pensijai gauti bus didinamas palaipsniui. Nuo 2018 m. jis bus pradėtas didinti po pusę metų, kol 2027 m. pasieks 35 metus.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ("Sodros") Klaipėdos teritorinio skyriaus vadovas Valdemaras Anužis, šias pareigas einantis nuo 2008 m. rugsėjo 1 d., teigia, kad ši įstaiga duomenis apie įmonių darbuotojų darbovietes ir gautus atlyginimus turi tik nuo 1994 m. sausio 1 d. Pasak jo, daugelio kompanijų dokumentai iki 1994 metų yra dingę, sunaikinti arba netvarkingi, neperduoti į archyvus.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
"Labai daug sumaišties šioje srityje, todėl ir atsirado du pensijos skyrimo variantai - pagal atlyginimą iki 1994 metų ir atlyginimą nuo 1994 metų sausio 1-osios", - sakė V. Anužis. "Sodra" gali daryti įrašus tik remdamasi patvirtintais dokumentais. Žmogaus pasakymo, kad jis tais metai dirbo ten ir ten, žinoma, neužtenka.
V. Anužio teigimu, žmonių, kurių dokumentai yra dingę ir kurie "praranda" ne vienerius, o kelerius darbo metus, itin svarbius, kai ateina metas apskaičiuoti pensijas, atsiranda nuolat. Anot jo, vienas būdas susigrąžinti "prarastus" metus - pačiam ieškotis dokumentų buvusiose darbovietėse.
Ką daryti, jei trūksta duomenų apie darbo stažą sovietmečiu?
"Ir pats žmogus ieško savo dokumentų, ir mes ieškome, siunčiame užklausimus į archyvus, bandome jam padėti, kiek galime, - sakė "Sodros" skyriaus vadovas. - Jeigu nepavyksta nei žmogui, nei "Sodrai" rasti dokumentų, žmogus ir tokiu atveju nelieka be pagalbos - gali ginti savo teises teisme.
Pasak V. Anužio, "Šiuo atveju teisminis kelias nėra koks nors blogas pavyzdys, tai yra tiesiog problemos sprendimo būdas. Tikrai taip nėra, kad valstybė paliko žmones visai be nieko. Yra problemos sprendimo variantų. Mes vadovaujamės teismų sprendimais. Kad ir kaip būtų, juk žmogus dirbo ne kosmose. Yra ir netiesioginių požymių, kad jis kažkur dirbo. Teismuose žmonės pristato net laikraščių iškarpas, kaip įrodymus, kad jie tikrai dirbo tokioje įstaigoje. Bet mes tų įrodymų nenagrinėjame, mes priimame tik tuos dokumentus, kurie yra numatyti teisės aktų ir mūsų vidaus taisyklėse.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojamas pensijos stažas?
V. Anužio teigimu, "Žinoma, ne kiekvienu atveju sprendimas būna teigiamas, tačiau teismas, išnagrinėjęs visą turimą medžiagą, priima sprendimą. Paklaustas, ką patartų žmonėms, kuriems artėja pensija, "Sodros" skyriaus vadovas atsakė: "Teismas turėtų būti paskutinis žingsnis. Pirmiausia patarčiau ieškoti dokumentų archyvuose - ir miesto, ir respublikiniuose. Jie priima įmonių dokumentus saugoti. Tačiau tuo laikotarpiu iki 1994 metų buvo įvairių situacijų. Pavyzdžiui, garsiosios Lietuvos valstybinės žvejybos laivyno įmonės "Jūra" archyvas yra netvarkingas, neperduotas. Bankrutavusių įmonių dokumentus kartais būna sunku arba tiesiog neįmanoma surasti. Taip atsitiko todėl, kad keitėsi ne šiaip kas, o santvarkos, buvo didžiulių permainų metas, todėl daug kas ir dingo.
Šiuo atveju labai didelės svarbos įgyja menkiausias įrašas kokiame nors dokumente, liudijantis apie tai, kad taip buvo. Tie, kurie išsaugojo darbo knygeles, be abejo, problemų turi žymiai mažiau. Žinoma, tinka ir sovietinės darbo knygelės, kaip kitaip mes galime nustatyti, kad žmogus kažkur dirbo tuo laikotarpiu. Darbo knygelė tais laikais buvo pagrindinis dokumentas. Dabar net "Sodros" pažymėjimų nebėra, nes visi duomenys pateikiami elektroniniu formatu ir problemų mes nebeturime. Bet už aną laikotarpį skaičiuodami stažą, atlyginimą susiduriame su didelėmis problemomis. Tarkime, žmogus galėjo dirbti ne visą laiką Lietuvoje, jis galėjo būti išvykęs į bet kurią Sovietų Sąjungos respubliką.
Savivaldybės archyvo darbą koordinuoja Klaipėdos apskrities archyvas ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba. Miesto archyve saugomi likviduotų juridinių asmenų veiklos dokumentai, įrengtos 4 saugyklos Herkaus Manto, Liepų, Danės ir Debreceno gatvėse. Skaičiuojama, kad šiuo metu jose sukaupta daugiau kaip 3 tūkst. dokumentų fondų, o seniausiu įvardinamas 1945 m. Likviduotų juridinių asmenų dokumentų saugojimo terminai pastaraisiais metais buvo gerokai sutrumpinti. Pavyzdžiui, atleistų darbuotojų asmens bylos iki 2011 m. kovo buvo saugomos 75 metus, nuo šios datos terminas sutrumpintas iki 50 m., nuo pernai lapkričio saugojimo terminas jau siekia tik 10 metų.
"Visa laimė, kad administratorių biuras, koordinuojantis įmonių bankrotus, labai gražiai su mumis bendrauja ir tik jo dėka buvo išsaugota daug svarbių bylų. Saugykloje Debreceno g. kaupiami Savivaldybės Švietimo skyriaus dokumentai: informacija apie darbuotojų atlyginimus, įvairūs įsakymai, mokyklų, darželių dokumentai. Čia yra net 1945 m. tuomečio Klaipėdos pirmojo darželio darbuotojų algalapiai. Šioje saugykloje yra ir Lietuvos jūrų laivininkystės fondas: informacija apie jūrininkų atlyginimus, visų darbuotojų asmens bylos, įsakymai personalo klausimais ir t.t.
"Laivininkystės bylų yra apie 12 tūkstančių. Turime nuo 1962 iki 2001 metų, nes iki 2001-ųjų tai buvo valstybinė įmonė, o vėliau tapo privati ir pati turi tvarkytis savo dokumentus. Čia ir alaus daryklos "Švyturys" tarybinio laikotarpio dokumentai. Jos archyvą tvarko samdyta įmonė, darykla pati sprendė, kokius dokumentus palikti, o kokius - sunaikinti. Dar yra Mechanizacijos remonto baras, visi jo dokumentai. Taip pat yra Kelionių ir ekskursijų biuro dokumentai, tik šimtas bylelių. Dar saugomas "Klaipėdos kelių" dokumentų fondas. Jų paprašėme atiduoti viską, nes įmonei buvo paskelbtas bankrotas - jiems jau jokio skirtumo, tvarkyti nereikėjo", - pasakojo D.
Taip pat skaitykite: Pensijos skaičiavimo niuansai Lietuvoje
Archyvarės skaičiuoja, kad per dieną su krūvomis popierių atvyksta bent 2-3 bankroto administratoriai. "Trinyčiai", "Gulbė", mėsos kombinatas, kojinių fabrikas, "Sirijus", spaustuvė "Rytas", - čia visi jų dokumentai", - pasakojo D. Pasak jos, tai, kad Klaipėda buvo tikras tautų katilas, jaučiama ir dabar, kai pensinio amžiaus žmonės siunčia užklausas apie darbo stažą iš pačių įvairiausių šalių.
Klaipėdos apskrities archyvo direktoriaus Edmundo Bareišos teigimu, kartais žmonės netiki, kad archyvarai ko nors nerado, nori patys pamatyti.
Pensijos skyrimo tvarka ir svarbūs aspektai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teigimu, socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų skyrimas yra sudėtinga procedūra, todėl automatiškai šių išmokų paskirti negalima.
„Sodros“ atstovė Malgožata Kozič atkreipia dėmesį, kad jeigu žmogus dėl pensijos kreipėsi vėliau, nei sukako senatvės pensijos amžių, senatvės pensija jam bus išmokėta tik už paskutinius 6 mėnesius iki prašymo gavimo dienos ir ne daugiau. Ji priduria, kad jei per tą laikotarpį pensijos pakilo, už praėjusį, t.y. praleistą laikotarpį ji bus mokama tokio dydžio, kokia žmogui priklausė tuo laikotarpiu. Paklausus, kodėl asmuo, visą gyvenimą kaupęs pensiją ir netyčia ją pražiopsojęs, kreipęsis į „Sodrą“ negauna jos visos, o tik už paskutinius 6 mėnesius, SADM pabrėžia, kad iki 1995 m. visos pensijos buvo skiriamos tik nuo kreipimosi dienos - joks išmokėjimas už praeitį išvis nebuvo numatytas.
Ministerija primena, kad nuo 1995 m. atsirado pagerinimas - grąžinimas už praeitį iki 12 mėn. O nuo 2018 m. dėl administravimo dalykų šis terminas buvo sutrumpintas iki 6 mėn.: „Tačiau ateityje siūlysime grąžinti į įstatymą anksčiau buvusį 12 mėn. terminą.“ Vis dėlto neriboto termino, kad pensiją būtų galima atgauti, pavyzdžiui, už 10, 15 ar 20 metų, niekada nebuvo ir nebus. Anot SADM, kaip jau minėta, nuo 1995 m. galiojo 12 mėnesių pensijos grąžinimo terminas, ir jį planuojama atstatyti, tačiau neriboto laikotarpio numatyti neketinama.
Vis tik žmogus neprivalo pats prisiminti apie artėjančią pensiją. M. Kozič paaiškina, kad jei žmogus yra išreiškęs pageidavimą gauti „Sodros“ žinutes, likus 6 mėnesiams iki pensinio amžiaus, „Sodra“ išsiunčia pranešimą, primenantį apie kreipimąsi dėl pensijos. Ji nurodo, kad gyventojas, kuris nori gauti „Sodros“ žinutes, www.sodra.lt/gyventojui asmeninėje paskyroje, skiltyje „Nustatymai“ - „Proaktyvus (išankstinis) informavimas“ - turi pažymėti, kad jis pageidauja gauti proaktyvias žinutes, nurodydamas jų gavimo būdą: el. paštu, SMS žinute ir t.t. Tuomet žinutės ir pranešimai siunčiami į asmeninę paskyrą ir kitu žmogaus pasirinktu būdu (pavyzdžiui, elektroniniu paštu).
„Sodros“ atstovė paaiškina, kad dėl senatvės pensijos skyrimo reikėtų kreiptis likus ne mažiau nei 3 mėnesiams iki sukaks pensijos amžius ar bet kuriuo metu vėliau. Prašymą skirti pensiją galima užpildyti prisijungus prie asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui arba bet kuriame „Sodros“ priimamajame.
„Visus gyventojus raginame aktyviai naudotis „Sodros“ sukurtais įrankiais ir visiems prieinama informacija. „Sodros“ interneto puslapyje galima rasti visą informaciją apie pensijos apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą. Pasinaudojusieji prognozuojamos pensijos skaičiuokle matys savo senatvės pensijos prognozę. Žmonės, nesinaudojantys internetu, visą reikiamą informaciją ras „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuose: juose platinami lankstinukai, plakatai, atmintinės. Informacija reguliariai skelbiama nacionalinėje ir regioninėje žiniasklaidoje. Telefonu 1883 arba (+370) 5 250 08 83 teikiamos asmeninės konsultacijos“, - nurodo pašnekovė.
Taigi, anot M. Kozič, yra daug ir įvairių būdų gauti informaciją, konsultaciją, atsakymus į visus rūpimus klausimus. Tačiau svarbu, kad žmogus pats domėtųsi savo teisėmis ir naudotųsi teikiamomis galimybėmis.
SADM atkreipia dėmesį, kad „Sodra“ savo duomenų bazėje turi duomenis apie stažus ir pajamas nuo 1994 m. Tačiau dabar į pensiją išeina (ir dar ilgai eis) karta, kuri nemažą dalį stažo yra įgijusi sovietmečiu: „Duomenis apie šiuos darbo laikotarpius „Sodrai“ turi pateikti pats asmuo (arba bent nurodyti, kada ir kur dirbo, kad „Sodra“ pati ieškotų šių duomenų archyvuose). Tik pats žmogus turi šią informaciją ir gali ją pateikti. Be to, vis daugiau yra žmonių, kurie dirbo užsienyje: ir Europos Sąjungoje (ES), ir už jos ribų.“
Ministerijos atstovai nurodo, kad dirbus užsienyje pensijos skiriamos pagal ES koordinavimo reglamentus ar tarptautines sutartis - atsiranda būtinybė iš kitų valstybių gauti ir skiriant pensiją vertinti informaciją apie tose valstybėse įgytus asmens draudimo laikotarpius. Jie pažymi, kad informacijos apie žmogaus darbo istoriją užsienyje „Sodra“ irgi neturi. Tad žmogus, dirbęs ES valstybėse narėse, kreipdamasis dėl pensijos skyrimo turi tai nurodyti ir pateikti informaciją bei duomenis apie darbo laikotarpius tose valstybėse. Tada, ministerijos aiškinimu, „Sodros“ skyrius, užsiimantis pensijų skyrimu pagal ES reglamentus, kreipiasi į atitinkamos valstybės kompetentingas institucijas dėl minėtų laikotarpių patvirtinimo ir pensijos iš kitos valstybės narės pagal jos teisės aktus, dalies paskyrimo, jei tokia priklauso.
„Todėl savo pensijos reikalais pasirūpinti turėtų pats gavėjas“, - sako SADM.
„Sodros“ atstovė taip pat primena, kad senatvės pensiją gaunantis žmogus gali vykdyti savarankišką veiklą. Pasak jos, toks asmuo gali nemokėti socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų: „Jeigu žmogus visgi norėtų mokėti socialinio draudimo įmokas (pvz., nori dar kaupti stažą), tokiu atveju jis turi teikti „Sodrai“ savarankiškai dirbančio asmens pranešimą.“
M. Kozič priduria, kad verslo liudijimą turintis asmuo, kuris gauna senatvės pensiją, turi mokėti PSD įmokas nuo minimalios mėnesio algos proporcingai išduoto verslo liudijimo galiojimo laikui. O socialinio draudimo įmokų mokėti nereikia.
SADM papildo, kad jei po pensijos paskyrimo žmogus dirba - nesvarbu, ar tai būtų samdomas darbas, ar savarankiška veikla - pensijų dydžiai kasmet yra atnaujinami pagal žmogaus sumokėtas pensijų draudimo įmokas. T. y. kasmet iki liepos mėn. „Sodra“ privalo perskaičiuoti pensijas dirbantiems jų gavėjams pagal praėjusių metų sumokėtas įmokas.
„Pavyzdžiui, pensija paskirta 2022 m. kovo mėn. ir žmogus toliau dirba. Skiriant pensiją buvo įvertintas visas žmogaus stažas iki 2022 m. vasario 28 d. (įskaitant ir sovietmečiu įgytą stažą) ir visos jo sumokėtos įmokos nuo 1994 m. iki minėtos datos. Visos kitos pensijų draudimo įmokos, kurias „Sodra“ gaus už tą žmogų per laikotarpį nuo pensijos paskyrimo (2022 m. kovo mėn.) iki pat 2022 m. gruodžio 31 d., bus įvertintos 2023 m., perskaičiuojant jo pensiją. Didesnes pensijas dirbantiems jų gavėjams „Sodra“ privalo pradėti mokėti ne vėliau kaip kiekvienų metų liepą, išmokant nepriemoką, susidariusią nuo metų pradžios“, - pasakoja SADM atstovai.
Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Petras Bekėža sako, kad ne taip dažnai, bet girdi pasakojimų apie dingusius dokumentus. LJS vadovo teigimu, kam reikia dokumentų dėl darbo bankrutavusioje įmonėje "Jūra", gali kreiptis į LJS, bus nurodytas uždarosios akcinės bendrovės, įsikūrusios netoli Viliaus ir saugančios "Jūros" archyvus, adresas, telefonas.
"Problemų žmonėms, besiruošiantiems į pensiją, be abejo, yra. Neišliko visas buvusio Interklubo archyvas, žmonės ieško pažymų dėl darbo užmokesčio. Prekybos uosto kultūros rūmų dokumentai yra dingę - buvo išmesti ar sunaikinti. Manau, kad žmonės turi pradėti ieškotis dokumentų likus dar keleriems metams iki pensijos. Tačiau dabar jau galioja nauja sistema. Jeigu žmogus gavo gerą atlyginimą po 1994 metų, tai jam pensija gali būti apskaičiuota nuo to laikotarpio. Jeigu sovietmečiu atlyginimas nebuvo didelis, galima rinktis kitą laikotarpį - nuo 1994 metų. Apie šį laikotarpį visus duomenis turi "Sodra", - sakė P.
Konkrečios situacijos komentuoti negalime. Tačiau į šią problemą atkreipėme dėmesį. Manome, kad ankstesniais metais buvusi situacija galimai nesąžininga neįgalius vaikus slaugiusių tėvų ar globėjų atžvilgiu.
Svarbu prisiminti:
- Kreipkitės į „Sodrą“ dėl informacijos apie sukauptą stažą ir galimą pensiją.
- Jei trūksta duomenų apie darbo stažą sovietmečiu, ieškokite dokumentų archyvuose.
- Domėkitės savo teisėmis ir naudokitės teikiamomis galimybėmis.
Paaiškinimas: kaip rasti „pamirštą“ 401(k) sąskaitą
tags: #stazas #pensijai #gauti #sovietiniu #laiku