Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo Biuletenis: Turinys ir Svarba

Ar domitės įstatymų raida, pokyčiais ir svarbiausiomis susijusiomis temomis? Tuomet jus tikrai sudomins teisės knygos, tarp kurių - Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr.

Šiame straipsnyje aptarsime šio leidinio turinį, jo svarbą teisinėje sistemoje ir teisėtumo principus, susijusius su administracine teise.

Teisėtumo Principas Teisinėje Valstybėje

Lietuvos siekis tapti teisine valstybe yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Valstybinė institucijų pagrindinė paskirtis teisinėje valstybėje - sudaryti sąlygas įgyvendinti žmogaus teises ir laisves.

Teisėtumas yra teisinės demokratijos pagrindas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje yra įtvirtintas teisinės valstybės siekis. Teisėtumo principas yra laikytinas teisinės valstybės pamatu, todėl jo turinys yra atspindėtas ir mūsų šalies Konstitucijoje.

Atsižvelgiant į teisėtumo principo apibrėžimus, šis principas atsiskleidžia šiuose Konstitucijos straipsniuose:

Taip pat skaitykite: Ar teismas veikia senatvę?

• 5 straipsnio 2 dalis: „Valdžios galias riboja Konstitucija“;
• 7 straipsnio 1 dalis: „Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas prieštaraujantis Konstitucijai“;
• 20 straipsnio 2 dalis: „Niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas“;
• 28 straipsnis: „Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių“;
• 77 straipsnio 2 dalis: „LR Prezidentas atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų“;
• 93 straipsnis: „Pradėdami eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai Seime prisiekia būti ištikimi Lietuvos Respublikai, laikytis Konstitucijos ir įstatymų“.

Svarbiu įvykiu teisinės valstybės kūrimosi procese yra laikytinas konstitucinio teisingumo įgyvendinimas - Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo įkūrimas 1993 metais. Šios institucijos uždavinys garantuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą, nustatyta tvarka sprendžiant, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.

Administracinės Veiklos Teisėtumo Kontrolė

Kaip matyti, administracijos veiklos teisėtumo kontrolę atlieka nemažas ratas institucijų. Šiame darbe bus analizuojama viena iš kontrolės rūšių - teisminė kontrolė, kurią atlieka Konstitucinis Teismas ir administraciniai teismai.

Teisminės kontrolės funkcijai yra priskirtinas tiek valdžios institucijų veiksmų, tiek jų išleidžiamų teisės aktų teisėtumo užtikrinimas. Šiame darbe susiaurinsime tyrimo mastą ir panagrinėsime norminių administracinių teisės aktų teisėtumo tyrimo procesą, kadangi pastarieji metai rodo, kad norminių administracinių teisės aktų leidybos procese konstatuojama vis daugiau teisėtumo principo pažeidimo atvejų.

Tema bus tiriama analizuojant teisės mokslo literatūrą, norminius teisės aktus, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Tyrimo metodai:

Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai

1. Loginis - analitinis metodas, taikomas siekiant sukonkretinti, suprasti abstrakčius teisės aktuose įtvirtintas nuostatas arba nebaigtas įvardyti aplinkybes, susijusias su norminių administracinių teisės aktų teisėtumo tyrimo esme, nustatymu bei teisės aktų taikymui praktikoje aiškinti, naujoms sąvokoms, apibendrinimams ir išvadoms formuluoti.
2. Lyginamasis metodas taikomas trim aspektas:
   • teoriniu požiūriu lyginamos tam tikrais klausimais pateikiamos skirtingos teoretikų nuomonės, jos apibendrinamos ir formuluojamos išvados;
   • teisės aktų lygmeniu, kai analizuojama tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių teisminių institucijų kompetencija atliekant norminių administracinių teisės aktų teisėtumo tyrimą;
   • empiriniu lygmeniu, kai tarpusavyje lyginama Konstitucinio Teismo ir administracinių teismų veikla, siekiant išryškinti tam tikrus bendruosius bruožus ir dėsningumus bei kiekvienos institucijos specifiką.

Pagrindiniai tyrimo šaltiniai - Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - Konstitucinio Teismo) nutarimai ir išvados bei analizuojamos užsienio valstybių (Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos ir kt.) konstitucijos, kiti teisės aktai, reglamentuojantys norminių administracinių teisės aktų teisėtumo tyrimą.

Teisės Principai

Lotyniškai žodis principium, reiškia pradžia, pagrindas, pirminis šaltinis. Šiomis teisės normomis turi būti reguliuojami žmonių santykiai, kad įgautų teisių ir pareigų vienovės pavidalą ir būtų humanizuojami ir demokratizuojami. Teisės principai yra teisės sistemos pradai, pamatinės nuostatos, kuriomis grindžiamas teisinis reguliavimas bei teisės realizavimas.

Teisėtumo principo apibrėžimų teisės literatūroje yra gana daug. Prof. S.Katuokos nuomone, „teisėtumas, kaip bendrasis teisės principas, reiškia reikalavimą visiems teisės subjektams tiksliai ir nenukrypstamai realizuoti teisės normas“. Paminėtų definicijų analizė leidžia daryti išvadą, kad teisėtumo principo tikslas - užtikrinti teisės paliepimų vykdymą, įgyvendinimą.

Teisės literatūroje dažnai yra išskiriami teisėtumo principo vediniai, kurie detalizuoja teisėtumo principo turinį, atskleidžia jo pasireiškimo objektyvioje tikrovėje variantus. Apibendrinant tai, kas pasakyta, konstatuotina, kad nuoseklus Konstitucijos ir įstatymų nuostatų laikymasis, nenukrypstamas jų realizavimas - teisėtumas - teisinės valstybės funkcionavimo pagrindas. Tik tada galima kalbėti apie tautos suvereniteto realizavimą per savo išrinktus atstovus bei valstybinio valdymo institucijų legitimų funkcionavimą demokratinėje valstybėje.

Norminiai Administraciniai Teisės Aktai

Įgyvendinant vykdomąją valdžią valstybės institucijos, įstaigos, valstybės tarnautojai atlieka daugybę veiksmų ir priima daugybę sprendimų, kurie turi daugiau ar mažiau reglamentuotą teisinę formą ir visiems sukelia tam tikrus teisinius padarinius. Viena iš teisės objektyvizacijos formų yra teisės normų aktas. Pasak teisės teoretiko A.Vaišvilos - tai tautos, valstybės institucijų, pareigūnų ar pavienių asmenų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame yra suformuluotos teisės normos.

Taip pat skaitykite: Globos paskyrimo pavyzdys

Šiame darbe yra analizuojama viena iš valstybinio valdymo institucijų leidžiamų teisės aktų rūšių - norminiai administraciniai teisės aktai. Pažymėtina, kad ieškodami šio administracinės teisės instituto apibrėžimo, susidūrėme su problema, jog pozityvioji teisė jo tiksliai neapibrėžia. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 17 punkte nurodoma, kad norminis administracinis aktas - tai teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.

Prie tokių valdymo aktų galima priskirti: Lietuvos Respublikos Prezidento dekretus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir nutarimais tvirtinamus nuostatus bei taisykles, ministerijų leidžiamus įsakymus bei įsakymais tvirtinamas taisykles, nuostatus, savivaldybių tarybų sprendimai, seniūnų sprendimus ir pan.

Norminiai administraciniai teisės aktai visada yra poįstatyminiai. Pagrindinis reikalavimas, taikomas šiems teisės aktams yra teisėtumas, kuris suprantamas kaip teisėtas laikymasis administracinių aktų rengimo, priėmimo ir išleidimo procedūrų. Būtent teisėtumo reikalavimo turi būti laikomasi visose administracinio akto rengimo ir išleidimo stadijose - turi būti sudarytos tinkamos akto veikimo ir valdymo tikslų pasiekimo sąlygos.

Pagrindiniai reikalavimai norminiam administraciniam aktui:

• jis turi atitikti įstatymus ir kitus teisės aktus;
• jis turi atitikti visuomenės ir valstybės interesus;
• jis turi užtikrinti piliečių teises, laisves ir teisėtus interesus;
• jis turi būti priimtas kompetentingos viešojo administravimo institucijos (pareigūno) ir tik jai suteiktos kompetencijos ribose;
• jis turi atitikti viešojo administravimo institucijų kompetencija ir operatyvinis savarankiškumas;
• jis turi būti priimtas įstatymo (kito teisės akto) nustatyta tvarka, t.y. griežtai laikantis visų parengimo, priėmimo, išleidimo ir įsigaliojimo taisyklių;
• jis turi būti priimtas laikantis įstatyme (kitame teisės akte) nustatytos formos, t.y. tinkama struktūra (skirstymas į skyrius, skirsnius, straipsnius, dalis, punktus), pavadinimas turi atitikti turinį, aiškus ir lakoniškas tekstas, nėra dviprasmiškų terminų.

Teisės Aktas	Apibrėžimas
Norminis administracinis aktas	Teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.
Administracinis aktas	Vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas.

tags: #vyriausiojo #administracinio #teismo #biuletenis