Skaitmeninių technologijų plėtra turi didžiulį poveikį šiuolaikinei visuomenei, o globalios informacijos infrastruktūros tampa pagrindine kultūrinės atminties „konstravimo“ ir diskusijų vieta, atskleidžiančia persidengiančius tarptautinius, nacionalinius ir vietos tapatumus.
Socialiniai tinklai pasižymi neformaliu stiliumi, individualia raiška, jie atspindi mūsų kalbinės raiškos įvairovę, įvairios tapatybės poreikį. Šių dienų visuomenė yra įpratusi naudotis interneto paslaugomis, jis vis labiau skverbiasi į žmonių gyvenimą, užima nemažą dalį laiko bei tampa kasdiene rutina. Kaip žinome, interneto pagalba kiekvienas žmogus šiandien gali naudotis įvairiais socialiniais tinklais, juose bendrauti, dalytis įvairia informacija, patirtimi, naujienomis ar savo mintimis, taip pat sekti įvairias pasaulio aktualijas, medijų perteikiamas žinias bei kiekvieno individualius poreikius atitinkančią informaciją.
Socialinių tinklų pagalba žmonės turi galimybę parodyti savo asmenybę kitokią nei ji yra iš tiesų, pateikti gyvenimą būtent tokį, kokio trokšta ar tikisi turėti ateityje. Todėl galima sakyti, jog socialiniai tinklai - tai būdas ne tik komunikuoti, bet ir kurti skirtingus individų bruožus, o iš to atsiranda virtualioji realybė, kuri jau visiems gerai žinoma.
Autoritetingos socialinės medijos ir komunikacijos technologijų tyrinėtojos Danah Boyd ir Nicole Ellison apibrėžia socialinius tinklus kaip žiniatinklio paslaugas, suteikiančias vartotojams galimybes kurti savo viešą ar pusiau viešą profilį apibrėžtos sistemos ribose, formuoti kitų susijusių vartotojų sąrašą, peržiūrėti savo ir kitų tinklo vartotojų ryšių sąrašą.
Taip pat socialiniai tinklai yra apibrėžiami kaip socialinė struktūra, kurioje susitelkia individai ar organizacijos tarpusavio ryšiais, paremtais bendromis vertybėmis, idėjomis, interesais, finansiniais mainais, draugyste, giminyste, seksualiniais santykiais ar net priešprieša, ligos perdavimu ir t. t.
Taip pat skaitykite: Kompetencijos ir efektyvumo vertinimas
Taigi iš apibrėžimų matyti, jog socialiniai tinklai yra žmonių socialinių santykių ar visuomenės ryšių bendra struktūra, kuri turi skirtingas funkcijas, prasmes ir paskirtis kiekvienam. Remiantis socialiniais tinklais, skirtingos visuomenės grupės tarpusavyje atlieka tiek komunikacinius, tiek kultūrinius bei socialinius mainus. Nuo šių mainų intensyvumo priklauso visos bendruomenės (socialinės virtualios visuomenės) gyvybingumas kaip struktūrinio vieneto.
„Patiktukai ir nenoras gyventi. Kodėl kalbame apie socialinių tinklų įtaką?”, – M. Marcinkevičius
Socialinių tinklų analizė ir tyrimai
Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto suburta mokslininkų grupė imsis finansavimą laimėjusio projekto „Jungiančioji skaitmeninė atmintis paribiuose: kultūrinės tapatybės, paveldo komunikacijos ir skaitmeninės kuratorystės praktikų soc.
Projektas „Jungiančioji skaitmeninė atmintis paribiuose: kultūrinės tapatybės, paveldo komunikacijos ir skaitmeninės kuratorystės praktikų soc. tinkluose tyrimas“ yra vienintelis VU humanitarinių ir socialinių mokslų projektas, laimėjęs finansavimą Lietuvos mokslo tarybos administruojamos Valstybės profesorių programos konkurse.
„Lietuvos mokslo tarybos administruojamos Valstybės profesorių programos svarbiausi tikslai yra pritraukti aukšto lygio mokslininkų iš užsienio, suburti tyrėjų grupes, inicijuoti ir vykdyti tarptautinio lygio mokslinius tyrimus, kurie prisidėtų prie Lietuvos jaunųjų mokslininkų ugdymo, tyrėjų kompetencijų tobulinimo ir priimančios institucijos vykdomų mokslinės veiklos krypčių ar tematikų plėtojimo. Visi šie dalykai aktualūs VU Komunikacijos fakultetui ir bus realizuojami projekto įgyvendinimo metu“, - pasakoja VU Komunikacijos fakulteto dekanas prof. dr.
Jis teigia, kad projekto laikotarpiui VU Komunikacijos fakultete bus suburta patyrusių ir jaunų mokslininkų bei doktorantų tyrėjų grupė, kuriai vadovaus išskirtinai aukšto lygmens mokslininkas iš Toronto universiteto Informacijos fakulteto (iSchool) dr. Costis Dallas.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama senjorams: problemos
Tyrimo grupėje - dokt. Donata Armakauskaitė, dr. Viktoras Denisenko, dokt. Justas Gribovskis, dokt. Ingrida Kelpšienė, doc. dr. Kęstutis Kirtiklis, prof. dr. Rimvydas Laužikas, doc. dr. Lina Murinienė ir dokt.
„Toronto universitetas yra vienas geriausių pasaulyje. Pasauliniame QS 2020 reitinge šis universitetas užima bendrą 29 vietą ir 3 vietą pasaulyje mūsų komunikacijos ir informacijos mokslams Lietuvoje priskiriamoje bibliotekininkystės ir informacijos valdymo kryptyje.
Tyrimo metu bus taikomi originalūs teoriniai požiūriai ir metodologiniai sprendimai, tad tyrėjų grupės nariai turės galimybę smarkiai sustiprinti savo kompetencijas, o tyrimo rezultatai bus publikuojami aukšto lygio tarptautiniuose leidiniuose“, - apie projekto naudą pasakoja prof. dr. R.
„Tai vienas iš pirmųjų tokio pobūdžio empiriniais duomenimis grindžiamų komunikacijos ir informacijos mokslų tyrimų, kuris analizuos skaitmeninę atmintį, kultūrinės tapatybės konstravimą ir nepatogiojo paveldo apraiškas socialiniuose tinkluose tarptautiniu mastu“, - sako projekto grupės narė dokt. I.
„Kaip ir kitose valstybėse, Lietuvoje smarkiai išaugo naudojimasis socialiniais tinklais. Nors mes esame įpratę tirti istoriją naudodamiesi rašytiniais šaltiniais, archyvine ir fizinį pavidalą turinčia medžiaga, kuri leidžia suprasti mūsų praeitį, mūsų supratimas apie XXI a. pradžios visuomenę ir kultūrą bus smarkiai susijęs su informacijos internete ir socialiniuose tinkluose analize“, - apie tyrimą pasakoja dr. C.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas: situacijų analizė
Mokslininkas teigia, kad ypač svarbu suprasti, kaip šiuo metu žmonės sąveikauja su juos pasiekiančia kultūrinio ir istorinio pobūdžio informacija, kaip skirtingai žmonės supranta savo identitetą ir kaip jį konstruoja socialiniuose tinkluose.
Anot dr. C. Dallas, nepatogiojo paveldo komunikacija yra glaudžiai susijusi su tokiais sudėtingais reiškiniais kaip ksenofobija, dezinformacija, neapykantos kurstymas.
„Projekte paribiais yra laikomos Europos teritorijos, kurios istorijoje visą laiką buvo ties vienokia ar kitokia kultūrine riba - Baltijos šalys, Lenkija, Graikija. Šiame tyrime riba suvokiama ne politine ar geografine, o komunikacine prasme. Tai reiškia, kad tie patys tikrovės objektai ar veiksmai „šiapus ir anapus“ ribos yra suvokiami (komunikacine prasme - „perskaitomi“) skirtingai. Dėl šios priežasties okupacija paribiuose būdavo ypač skaudi, nes veiklos ir gyvenimo būdas, kurie buvo laikomi visiškai normaliais iki okupacijos, neretai buvo suprantami kaip netinkami ar net nusikalstami.
Anot jo, ryškiausias tokio skirtingo suvokimo Lietuvos istorijoje pavyzdys - tai knygų leidyba lietuvių kalba lotyniškais rašmenimis, kuri buvo uždrausta Rusijos imperijos okupacinės valdžios po 1863 m. sukilimo.
„Kiekviena okupacija palieka savo materialių ir nematerialių paveldo objektų, kurie - kaip ženklai ir tekstai - toliau funkcionuoja visuomenėje net ir okupacijai pasibaigus. Visi dar atsimename aktyvias diskusijas dėl Žaliojo tilto skulptūrų Vilniuje. Ryškiu nepatogaus paveldo veikimo pavyzdžiu galėtų būti ir daug diskusijų sukėlusi Jono Noreikos memorialinė lenta ar Kazio Škirpos alėja“, - teigia prof. dr. R.
Mokslininkas pasakoja, kad projekte bus taikomi komunikacijos ir informacijos mokslams būdingi teorinės prieigos ir metodologiniai sprendimai.
„Pirmiausia bus siekiama išsiaiškinti, kokios semiotinės veiklos schemos, konceptualiosios metaforos ir giluminiai naratyvai, susiję su „savęs kūrimu“, ginčytina atmintimi, skirtingais požiūriais į nepatogų kultūros paveldą ir istoriją, pasireiškia socialinių tinklų vartotojų tarpusavio sąveikose ir jų santykyje su skaitmeniniu, internete funkcionuojančiu, kultūros paveldo turiniu“, - aiškina dokt. I.
Dr. C. „Tikimės praplėsti esamą mokslinių žinių apie socialinės tinklaveikos svetainėse egzistuojančius fenomenus lauką ir komunikacijos mokslų pagrindu parengti integruotą teorinį skaitmeninės socialinės atminties, nepatogaus paveldo ir tapatumo konstravimo praktikų konceptualųjį modelį (šios srities ontologiją), kuris būtų paremtas empiriniais lietuviškų kultūros paveldo socialinių tinklų svetainių duomenimis“, - apie tyrimą pasakoja dokt. I.
„Dažniausiai nepatogus paveldas analizuojamas istorinės ir socialinės atminties, šiuolaikinės visuomenės tapatumo, skaitmeninių technologijų sukeliamų efektų tyrimuose. Nepatogaus paveldo tyrimas naudojant socialinių tinklų duomenis - dar gana retai taikoma praktika“, - sako prof. dr. R.
Organizacijos įvaizdis yra svarbus jos pranašumo šaltinis, todėl jai aktualu formuoti palankią tikslinių auditorijų nuomonę apie save, ieškant ir panaudojant tas priemones, kurios padėtų tai efektyviau atlikti.
Tyrimo problema: kaip Lietuvos kariuomenei formuoti savo įvaizdį, pasitelkiant socialinius tinklus? Šios problemos tyrimas yra svarbus, kadangi įvaizdžio formavimas, pasitelkiant socialinius tinklus, tampa reikšminga ryšių su visuomene plėtojimo priemone, palankios viešosios nuomonės formavimo instrumentu.
Tyrimo objektas: statutinių organizacijų įvaizdžio formavimas socialinių tinklų pagalba (Lietuvos kariuomenės atveju).
Tyrimo tikslas: atlikus teorinę analizę ir empirinį tyrimą sudaryti Lietuvos kariuomenes įvaizdžio formavimo socialiniuose tinkluose modelį.
Tyrimo metodai: organizacijos įvaizdžio formavimo teorinei analizei atlikti naudojama mokslinių šaltinių sisteminė ir lyginamoji analizė. Lietuvos kariuomenės įvaizdžio tyrimui atlikti pasitelkiama turinio (socialinių tinklų) analizė, vykdoma anketinė apklausa (gyventojų požiūrio kiekybinis tyrimas) ir giluminis interviu (komunikacijos ekspertų kokybinis tyrimas).
Tyrimo rezultatai: gyventojų anketinė apklausa parodė, kad daugelis jų teigiamai vertina Lietuvos kariuomenės įvaizdį. Tai, kad dalies gyventojų netenkina tai, kaip savo socialiniuose tinkluose Lietuvos kariuomenė komunikuoja su sekėjais, rodo komunikacijos veiksmingumo stoką. Ekspertų vertinimu, Lietuvos kariuomenės įvaizdis visuomenės akyse yra teigiamas ir gerėja.
Ekspertų nuomone, neigiama yra tai, kad kariuomenė neturi nei bendro savo įvaizdžio formavimo veiksmų plano, nei komunikacijos socialiniuose tinkluose veiksmų plano.
Išvados: atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, sudarytas Lietuvos kariuomenės įvaizdžio formavimo socialiniuose tinkluose modelis. Šis modelis orientuotas į Lietuvos kariuomenės įvaizdžio gerinimą. Modelio pagrindą sudaro tai, kad Lietuvos kariuomenė turi savo identitetą, kurį komunikacijos proceso pagalba per socialinius tinklus perduoda tikslinei auditorijai (visuomenei) ir tokiu būdu susiformuoja Lietuvos kariuomenės įvaizdis visuomenės akyse.
Straipsnyje analizuojamas edukacinių renginių aktualumas, vaidmuo, specifika ir plėtojimo galimybės šiuolaikinėje visuomenėje. Apibendrinus tarptautinę patirtį parengiama edukacinių renginių klasifikacija ir atliekamas rėmimo kanalų sisteminimas. Analizuojama socialinių tinklų ir renginių rėmimo platformų įtaka edukacinių renginių viešinimui.
Mokslinių tyrimų tikslas - analizuojant tarptautinę renginių viešinimo patirtį įvertinti edukacinių renginių rėmimo kanalų ypatumus ir atskleisti virtualių rėmimo platformų pranašumą.
Kompleksiniai empiriniai tyrimai leido įvertinti edukacinių renginių organizatorių ir IT specialistų požiūrį į renginių rėmimo priemonių panaudojimo galimybes viešinant renginius įvairiais rinkodaros kanalais.
Socialinių tinklų modeliavimas ir tikroviškumas
Kas bendro tarp tviterio ir senovinių epų? Kuo Homero „Iliada“ panaši į senovinio feisbuko archyvą? Tiek mituose, tiek ir virtualiame (ar gyvame) žmonių bendravime daug lemia santykiai ir ryšiai.
Ir bendravimas su draugais, ir konfliktas su kaimynais, ir bendruomeninė veikla - visa tai galima rasti tiek legendose, tiek kasdienybėje. Jau pasakojau, kaip mitologijos ir folkloro tyrinėtojai naudoja bioinformatikos metodus, siekdami atsekti mitų ir pasakų tarpusavio ryšius.
Tačiau vien tuo matematinis modeliavimas, tiriant senovinius pasakojimus, neapsiriboja. Šis metodas skirtas tirti socialinių santykių tinklus taikant grafų teoriją ir yra taikomas ieškant atsakymų į įvairiausius klausimus.
Kaip internete keliauja tweetai? Kaip formuojasi ir veikia gatvių gaujos? Kaip vyksta mokslininkų bendradarbiavimas?
Pirmasis pasirodė 2012 m. ir apėmė tris tekstus: anglosaksų „Beovulfą“, graikų „Iliadą“ ir airių „Táin Bó Cuailnge“ (išvertus tai reikštų kažką panašaus į „karvių išvarymą iš Cooley`io“). Klausimas paprastas - kuriuose iš jų socialiniai tinklai artimiausi tikriems?
Pirmieji du epai daugiau ar mažiau siejami su konkrečiais istoriniais įvykiais ar veikėjais, tik airiškasis jokio aiškaus istorinio pagrindo neturi. Net archeologiniai tyrimai nerodo, kad nutikimai, panašūs į karvių išvarymą, iš tiesų būtų vykę. Istoriniai tyrimai achajų ir trojėnų kovai turi daugiausiai pagrindimo. Nors apie Olimpo dievų kišimąsi į konfliktą nieko tikro pasakyti negalima, bet kitoje pasakojimo dalyje atspindimi realūs XII a. pr. Kr. įvykiai. „Beovulfo“ istorija mažiau tikroviška, tačiau kai kurie jo veikėjai tikrai egzistavo. Tad būtų galima tikėtis, kad „Beovulfo“ ir „Iliados“ socialiniai tinklai yra panašesni į realius, o štai „Táin“ - mažiau tikroviški.
Beovulfas. Hellen Strattton iliustracija iš A book of myths (1915) New York : G. P. Putnam's sons; London, T. C. & E. C.
Vertinant mitų tikroviškumą taikant socialinių tinklų analizės metodą, keletas rodiklių yra esminiai. Laipsnio dėsnis apibūdina ar tinklo struktūra priklauso nuo mastelio, ar ne. Vidutinis tako ilgis matuoja tinklo sujungtumą per tai, kiek žingsnių vidutiniškai reikia, kad nuo vieno tinklo taško būtų galima pasiekti kitą. Klasterizacijos koeficientas parodo tikimybę, kad vieno taško kaimynai bus ir vienas kito kaimynai.
Tranzityvumas taip pat matuoja klasterizaciją, tačiau viso tinklo lygyje. Dauguma realių socialinių tinklų yra asortatyvūs, t.y. juose taškai dažniau jungiasi su panašų jungčių skaičių turinčiais taškais. Pavyzdžiui, žmonės dažniau bendrauja su savo šeimos nariais, studijų draugais, darbo kolegomis ar pan. Galiausiai, socialinis tinklas laikomas mažu pasauliu, jeigu taškai vienas kitą gali pasiekti su sąlyginai nedaug žingsnių, lyginant su bendru tinklo dydžiu.
Socialiniai tinklai islandų sagose
Minėtajame tyrime visų epų tinklai atitiko mažo pasaulio kriterijų, buvo aiškiai klasterizuoti, hierarchiški ir atsparūs atsitiktinėms atakoms. Tačiau lyginant su tikrais tinklais, jie mažiau linkę paisyti laipsnio dėsnio, turi didesnius komponentus (gana uždaras susijusių taškų grupes) ir nėra asortatyvūs. Čia išimtimi yra „Iliada“. Jos socialinis tinklas seka laipsnio dėsnį, yra asortatyvus, o jo struktūra geriau subalansuota. „Beovulfo“ tinklas nėra asortatyvus, tačiau pašalinus iš analizės patį Beovulfą, tokiu tampa. Tad epas atsiduria pilkoje zonoje tarp realistiškų ir nerealistiškų tinklų.
Gavus įdomių rezultatų, kurie dera ir su istorikų turimomis žiniomis, atlikta ir daugiau studijų. Pavyzdžiui, papildomo dėmesio sulaukė islandų sagos. Jose ne tiek daug fantastinių elementų, o patys pasakojimai daug dėmesio skiria IX-XI a. įvykiams. Todėl nenuostabu, kad ir jų socialiniai tinklai labai tikroviški.
Egilis iš Egilio sagos, XVII a. rankraštis.
Vis tik plačiausias tyrimas atliktas Padraigo Mac Carrono disertacijoje, kuri tapo ir kitų aptartų straipsnių pagrindu. Čia tyrinėti airių, graikų ir romėnų, germanų, islandų, valų, karaliaus Artūro ir kiti mitai. Papildomai analizė pritaikyta „Žiedų valdovui“ ir „Merginai su drakono tatuiruote“.
Kaip rodo disertacijos išvados, daugumoje mitų socialiniai tinklai yra netikroviški. Žinoma, tą dažnai lemia ir tai, kad dėmesys neretai skiriamas konkrečiam herojui, o ne visai bendruomenei. Tinklai tikroviškesni, kuomet istoriją sudaro keli trumpesni pasakojimai.
Mitų tikroviškumas, o tuo pačiu ir tipas, siejasi ir su kultūromis. Kaip rašo Mac Carronas, airių, anglų ir amerikiečių istorijose mėgstama pasakoti apie didvyrį, kovojantį prieš pasaulį, o štai skandinavai pasakodavo apie žmones ir platesnio masto konfliktus.
Žvelgiant į asortatyvumą, laipsnio dėsnį, klasterizaciją, ir pasaulio mažumą, Mac Carrono disertacija kaip pasakojimus su tikroviškiausiais tinklais išskyrė valų „Mabinogioną“, islandų Poetinę ir Prozinę Edas, islandų sagas ir airių Brikreno puotą. Žinoma, tai nebūtinai reiškia, kad visi jie turi aiškų istorinį pagrindą. Vargu, ar valų anapilio Annwn valdovas Arawn (beveik Arūnas) tikrai egzistavo. Tačiau socialinių tinklų analizė leidžia geriau suprasti mitų struktūrą, skirtingų tautų legendų panašumus ir skirtumus.
tags: #lyginamoji #analize #socialiniai #tinklai