Šiame darbe apžvelgsime socialinio pedagogo darbo ypatumus, kompetencijas bei efektyvumo vertinimą.
Kalbant apie socialinio pedagogo veiklą, pirmiausia reikėtų nusakyti, kas yra socialinė pedagogika apskritai, kokia jos paskirtis, tikslai ir uždaviniai, ką ji nagrinėja ir tiria.
Yra keletas socialinės pedagogikos apibrėžimų, vienas paprasčiausių: „Socialinė pedagogika - mokslas, kuris tiria žmogaus rengimo gyvenimui konkrečiomis sąlygomis būdus ir metodus ir nurodo, kaip juos taikyti. Ji nagrinėja ugdymą kaip socialinį reiškinį, lemiamą ekonominių, ūkinių, kultūrinių, buitinių veiksnių, tradicijų, papročių ir pan. Socialinės pagalbos - protekcijos ir prevencijų (globos, patronažo, visuomeninės veiklos, reabilitacijos, konsultacijų, nusikalstamumo įveikimo ir pan.) įtaką. Perauklėjimo organizavimą. Ekologinio ugdymo (žmogaus ir gamtos santykių, gamtosaugos ir kt.) problemas. Ekonominio ugdymo (auklėjimo šeimoje, ekonominio švietimo ir pan.) problemas. Mokyklinio ugdymo (sistemos, tikslų, pobūdžio, turinio krypčių, metodų, priemonių ir kt.) organizavimą. Žmogaus savišvietos bei saviauklos problemas mokslo ir technikos sparčios evoliucijos sąlygomis. Laisvalaikio problemas".
Lietuvoje socialinės pedagogikos mokslui kaip praktinei veiklai atstovauja socialiniai pedagogai, padėdami jaunam žmogui ir jo šeimai spręsti gyvenimo problemas.
Socialinis pedagogas siekia padėti vaikams geriau adaptuotis visuomenėje, bendruomenėje, švietimo ar globos įstaigoje, kitose socialinėse įstaigose, vykdančiose ugdymo funkcijas, racionaliau išnaudoti visas teikiamas galimybes lavintis, mokytis ir augti savarankiškais piliečiais.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Socialinių pedagogų etatai steigiami apskričių, savivaldybių padaliniuose, švietimo ir kitose socialinėse įstaigose (įvairaus tipo bendrojo lavinimo mokyklose, profesinėse mokyklose, vaikų globos, specialiosiose vaikų globos, ikimokyklinėse įstaigose ir kt.).
Socialiniu pedagogu švietimo įstaigose gali dirbti asmuo, įgijęs socialinio pedagogo profesinę kvalifikaciją aukštosiose mokyklose.
Socialinio pedagogo kompetencija ir vadovavimo specifika
Socialinės pedagogikos samprata
Socialinė pedagogika - edukologijos mokslų šaka, nagrinėjanti vaikų socialinį ugdymą, tai yra jų sėkmingos socializacijos proceso organizavimą bei valdymą.
Socialinio pedagogo kompetencijos prielaidos
Socialinis pedagogas siekia sėkmingos vaikų socializacijos juos supančioje aplinkoje, padėti jiems sukurti humaniškus tarpusavio santykius, atskleisti kiekvieno talentus ir sugebėjimus, ginti jų teises, įtraukti į socialiai reikšmingą ir naudingą veiklą, užtikrinti turiningą laisvalaikį.
Vadovavimas socializacijos procesams
Mokyklos socialinis pedagogas atlieka vaiko socialinių problemų analizę, suteikia tiesioginę pagalbą ir konsultaciją. Įgijęs eksperto statusą, mokyklos socialinis pedagogas privalo įvertinti dalyvaujančių vaiko socializacijos procese elgesį jų socialinėje aplinkoje. Mokyklos socialinis pedagogas palaiko moksleivių šeimas, analizuoja jų santykius su mokyklos personalu, paskatina tėvų dalyvavimą ugdymo procese.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Kaip konsultantas, mokyklos socialinis pedagogas sąveikauja su mokyklos administracija ir pedagogų bendruomene, analizuodamas požiūrį į mokyklos politiką, stresų, prievartos, nuovargio, tarpasmeninių santykių problemas.
Principai, kuriais remiasi socialinis pedagogas:
- Humaniškumo - ugdymo turinyje pabrėžiama žmogaus vertė, pedagoginiai santykiai su ugdytiniais grindžiami pagarbos ir reiklumo vienove, eliminuojama visa, kas gali pakenkti ugdytiniui.
- Individualizavimo - pedagoginiame darbe remiamasi ugdytinių poreikiais, ugdymo būdai parenkami atsižvelgus į jų individualius ypatumus.
- Atsakingumo - ugdytojo veikla grindžiama atsakomybe už ugdytinį, nuosekliai siekiama užsibrėžtų asmenybės tobulinimo tikslų, parenkamos optimaliausios ugdymo priemonės.
Socialinio pedagogo veiklos reglamentavimo gairės
Socialinio pedagogo kvalifikaciniai reikalavimai ir pareiginės instrukcijos yra reglamentuojamos Švietimo ir mokslo ministro A. Monkevičiaus 2001 m. gruodžio mėn. 14 d. įsakymo Nr. 1.
Socialinis pedagogas:
- Padeda tėvams ar teisėtiems vaiko atstovams ugdyti savo vaiką; suprasti jo socialinius ir psichologinius poreikius, jų tenkinimo svarbą, geriau suprasti vaiko, turinčio vystymosi sunkumų, poreikius, tėvų teises ir pareigas.
- Bendradarbiauja su klasių auklėtojais, kitais pedagogais, specialistais, įstaigos administracija sprendžiant vaikų socialines-pedagogines problemas, ieškant efektyvių pagalbos būdų. Padeda jiems geriau suprasti, kaip vaikų socialinės problemos veikia jų elgesį, pažangumą, lankomumą.
- Tiria socialinės pedagoginės pagalbos poreikį.
Socialinis pedagogas planuoja savo darbo dieną, atsižvelgdamas į paraiškas konsultacijoms, švietimo, globos ar kitos socialinės įstaigos ypatumus bei įstaigą lankančių vaikų poreikius. Ne mažiau kaip 50 proc. savo darbo laiko skiria darbui su vaikais pačioje įstaigoje, pedagogų, klasių auklėtojų konsultavimui.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Socialinio pedagogo vadovo vaidmuo socialinio pedagogo valdyme
Socialinio pedagogo vadovo veiklos socialinėje sferoje ypatumai
Atsižvelgiant į mokyklos socialinio pedagogo teises, pareigas, veiklos turinį, darbo organizavimą ir reglamentavimą, reikalingas asmenines savybes, galima daryti išvadą, kad socialinio pedagogo pareigybė integruoja dviejų profesijų ypatumus.
Viena, jis yra profesionalus pedagogas, gebantis optimizuoti vaiko asmenybės raiškos, sklaidos ir raidos sąlygas. Šiuo aspektu socialinis pedagogas, organizuodamas įvairią vaikų veiklą, jų laisvalaikį, įtvirtina asmenybės lygmeniu socialines vertybes, socialiniam pedagogui papildomas ugdymas yra viena pagrindinių veiklos sričių.
Kita vertus, socialinis pedagogas yra socialinis darbuotojas, teikiantis socialinę bei pedagoginę pagalbą ugdytiniams ir jų tėvams asmenybės raidos probleminėse situacijose. Ypatingą dėmesį socialinis pedagogas skiria vaikams - biologinio bei socialinio vystymosi aukoms, ugdytiniams, atsidūrusiems socialinės-pedagoginės rizikos grupėse.
Ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjas
Pagrindinės socialinio pedagogo vadovo funkcijos
Socialiniai pedagogai dirba socialinių ligų (narkotikų, psichotropinių medžiagų, alkoholio, smurto ir prievartos, prostitucijos, AIDS ir kt.) prevencijos ir reabilitacijos srityje (pedagoginiai psichologiniai centrai, narkomanijos ir kt.).
Dabartiniai valdymo funkcijų pokyčiai socialinėje organizacijoje
Socialinis pedagogas yra tarsi jungianti grandis tarp vaiko ir socialinių tarnybų. Jis yra tarsi tarpininkas tarp socialinio darbuotojo (pedagogo), psichologo, vaiko teisių apsaugos tarnybos, seniūnijos socialinio darbuotojo, nepilnamečių reikalų inspekcijos, mokyklos administracijos ir kt. - visų grandies dalių, kurios sudaro komandą.
Būtent pačios mokyklos socialinę - pedagoginę komandą sudaro tik socialinis pedagogas, psichologas ir vaiko teisių apsaugos tarnyba. Kaip komanda, jie dalyvauja ugdymo procese, tariasi ir nustato pedagogines diagnozes bei priima atitinkamus sprendimus. Kartu jie aiškinasi ir tiria mokinių asmenybės savybes, elgesio nukrypimus, mokymosi sutrikimus, jų priežastis, nustato priemones ar programas, kuriomis galima tas priežastis pašalinti ar bent pakoreguoti; vykdo mokinių konsultacijas, padeda spręsti konfliktines situacijas.
Šiame vaidmenyje atliekama keletas funkcijų. Pirmiausia - įvertinimo funkcija. Socialinė pedagoginė komanda susipažįsta su kiekvieno mokinio elgesiu, charakteriu, požiūriu į mokymąsi. Taip pat analizuoja dabartinę situaciją, mokinio vaidmenį tarp bendraamžių, išskiria jo pagrindines vertybes, kurios labiausiai išryškėja, nustato potencialias galimybes bei gebėjimus. Ši funkcija vykdoma nuolatos, kiekvieno šios mokyklos vaiko įvertinimas yra tęstinis.
Kartu socialinė - pedagoginė komanda rengia pagalbos priemones, rekomendacijas bei konsultacijas ne tik mokiniams, bet ir jų mokytojams, tėvams, bendraklasiams. Iš čia išryškėja ir korekcinė-konsultacinė funkcija. Konsultavimo metu stengiamasi atlikti ir korekcinę funkciją, t.y. daryti teigiamą įtaką mokinio asmenybei, padėti adaptuotis mokykloje, aktyvinti bei skatinti.
Žinoma, visos funkcijos yra persipynę tarpusavyje tarp socialinio pedagogo vaidmenų, todėl konsultacinę funkciją aptinkame ir socialinio terapeuto vaidmenyje. Šiuo atveju socialinis pedagogas teikia pagalbą savo klientui bei jo šeimai konfliktinėse ar probleminėse situacijose.
Nemažai darbo su grupe įgūdžių tinka ir dirbant su šeima. Ji tarsi maža grupė. Iš socialinio pedagogo patirties galima teigti, kad mokinių patiriami sunkumai mokykloje siejasi su problemomis šeimoje. Svarbu ir tai, kokie vaidmenys tenka kiekvienam šeimos nariui, koks šeimos bendravimo stilius, socialinė aplinka.
Jei kyla įtarimas, jog problemos mokykloje vaikui kyla dėl šeimos bendravimo problemų, socialinis pedagogas apsilanko šeimoje tam, kad galėtų surašyti „buities tyrimo aktą“.
Kartais šeimos nariai atkakliai priešinasi bet kokiam socialinių darbuotojų įsikišimui, nenori priimti jokios intervencijos. Jie atsisako suteikti bet kokią informaciją apie šeimos santykius, vengia susitikti su socialiniu pedagogu, siūlo jam bendrauti tik su vaiku ir pan.
Šeimos konsultavimas neužima viso darbo su šeima laiko. Didelę dalį sudaro prašymų skirti vaikui globą rašymas, besiskiriančių tėvų vaiko gerovės klausimų sprendimas bei derinimas, socialiai remtinų vaikų maitinimo organizavimas.
Socialinio terapeuto ir bendros veiklos dalyvio vaidmenys atsiskleidžia individualiam darbe, kuomet konsultuojamas tik vaikas teikiant pagalbą individualiai. Šiuo atveju vaikui padedama spręsti psichologines, socialines-edukacines problemas, stengiamasi vystyti įvairius įgūdžius bei gabumus, sugebėjimą pačiam spręsti problemas.
Individualaus darbo su mokiniu procese pirmiausia gaunamas kreipimasis (vaiko, mokytojo, tėvų), kuris yra užregistruojamas specialiame žurnale. Sekančiame etape analizuojama gauta informacija (įvertinimo funkcija) ir nustatoma, ką reikia keisti: individą, aplinką ar sąveiką. Konsultacijos metu, pasitelkiant žinias apie asmenybės vystymąsi, ugdytinių skirtingumus bei socialines sistemas, socialinis pedagogas nustato mokinio poreikius. Proceso pabaigoje įvertinamas pasiektas rezultatas, t.y. kokie veiksmai buvo atliekami sprendžiant problemą, ar buvo pasiektas tikslas, išspręsta problema.
Dvasinio vadovo vaidmenyje socialinis pedagogas atlieka prevencinę funkciją. Jis atkreipia dėmesį į neigiamus reiškinius, poelgius ir stengiasi padėti jų išvengti, užkirsti jiems kelią. Taigi šiais prevencinio darbo klausimais - teisės pažeidimų, alkoholio, tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, smurto, prekybos žmonėmis, nusikalstamumo, AIDS - yra vykdomi įvairūs projektai, beveik kiekvieną mėnesį organizuojami renginiai, seminarai, kuriuose mokiniai yra šviečiami bei mokomi socialinių įgūdžių.
Žinoma, socialinis pedagogas visko neatlieka pats vienas. Tam yra suburiama prevencinio darbo grupė, kurioje socialinis pedagogas yra tik narys. Darbo grupei dalyvauja mokyklos vadovas arba pavaduotojas.
Vadovavimo esmė ir įtaka
Vadovavimo esmė
Visų pirma, socialinis pedagogas yra interesų gynėjas, atstovaujantis vaiko teises bei interesus. Tai ypač aktualu, kuomet vaikas pats įsitraukia ar yra įtraukiamas į konfliktinę situaciją. Mokykloje visuomet pasitaiko atvejų, kuomet vaikai konfliktuoja su mokytojais, šalia mokyklos gyvenančiais asmenimis bei kitais pašaliniais, mokykloje nesilankančiais žmonėmis. Šiuo atveju socialinis pedagogas vykdo teisinę funkciją, kai atstovauja bei gina vaiko interesus.
Kiekvienas socialinis pedagogas turi sukaupęs darbe reikalingų teisinių normų bazę, kuri ir padeda ginti mokinių interesus, imtis veiksmų, jei klientams, t.y. mokiniams, gresia pavojus, prieš juos naudojamos neteisėto poveikio priemonės. Deja, kai kurie konfliktai iššaukia pasekmes, kuomet socialinis pedagogas vienas to išspręsti negali, tuomet įsikiša policija. Pasitaiko, jog nepilnamečiai vaikai netgi yra šaukiami į teismus.
Šalia interesų gynėjo atsiranda ir eksperto vaidmuo. Socialinis pedagogas tarsi tikras ekspertas turi žinoti įvarius įstatymus bei normas tam, kad galėtų teikti kvalifikuotą pagalbą savo klientams mokiniams. Pirmiausia tai „Socialinio pedagogo kvalifikaciniai reikalavimai“ bei „Socialinio pedagogo pareiginė instrukcija“.
Socialinio pedagogų vadovų poveikio formos
Mokyklos vadovų bei kolegų lūkesčiai socialiniui pedagogui yra kartais net nerealūs, iš klientų pusės jų dažniausiai nebūna. Kadangi klientai paprastai būna socialinės rizikos šeimos, jos yra labai apatiškos, netgi prieštaraujančios socialinio pedagogo kišimuisi ar veiklai, susijusiai su ta šeima. Tuo tarpu praktikantų poreikiai bei lūkesčiai socialinio pedagogo atžvilgiu yra gana konkretūs. Jie tikisi, jog socialinis pedagogas padės jiems susidaryti bendrą vaizdą, kaip dirba socialinis darbuotojas tokioje įstaigoje kaip mokykla, pamatyti, kokios yra atliekamos pagrindinės funkcijos, kokios yra socialinio pedagogo teisės bei pareigos; realiai pamatyti, kaip vyksta darbo procesas, jo etapus, kaip vykdomas prevencinis darbas bei viso to dokumentacija.
Valdymo metodai
Pagrindinė vaidmenų problema socialinio pedagogo darbe yra vaidmens perkrova. Iš tikrųjų, kiekvieną akimirką reikia tausoti savo jėgas ir atsižvelgti ne tik į fizines bet ir į moralines galimybes. Mokykloje mokosi labai daug vaikų ir visus atidžiai sekti, stebėti jų pažangą, domėtis, ar kiekvienas mokinys saugus, ar neturi jokių problemų yra nerealu. Todėl tam tikslui yra rašomi kreipimaisi į socialinį pedagogą su problemos aprašymu bei lūkesčiais arba tiesiog priimamas žodinis kreipimasis, kuris taip pat registruojamas specialiame žurnale.
Mokyklos vadovybė bei kolegos nėra patenkinti, kad socialinis pedagogas taip apriboja savo darbą, sau išsirinkdamas aktualiausias problemas, kurias nuoširdžiai stengiasi išspręsti.
Socialinio pedagogo vadovo profesinės veiklos modelis
Socialinis pedagogas išsirenka apie 8 pačius rimčiausius atvejus, kuomet pagalba yra neatidėliotina ir vykdo konsultacijas, bando spręsti susidariusią nepalankią situaciją. Dažniausiai tai būna vaikai iš socialinės rizikos šeimų, kurios būna daugiavaikės arba tik su vienu iš tėvų, kurie mažai domisi vaiko elgesiu mokykloje bei už jos ribų arba motyvuoja tuo, jog vaikas vis tiek jų neklausys.
Socialinio pedagogo darbo efektyvumas ir jo vertinimas
Socialinio pedagogo veiklos kompetencija ir efektyvumas
Kaip pagrindinį lūkestį savo darbui socialinis pedagogas priskyrė savirealizaciją. Tai tiesiog noras realizuoti save, atiduoti visą save darbui su vaikais, kuriems reikia padėti išspręsti socialines - edukacines problemas, padėti gerinti santykius su šeima, mokykla.
Vadovavimas socialinimas pedagogams švietimo įstaigose
Ilgą laiką pedagogai ir mokyklos vadovybė stengėsi „užkrauti“ viską ant socialinio pedagogo pečių. Jų manymu, socialinis pedagogas turi rūpintis beveik viskuo, kas nesusiję su konkrečiu mokinių mokymu. T.y. mokinių bylų, klasių socialinių pasų rašymas, renginių organizavimas, mokinių šeimų lankymas, maitinimo organizavimas ir t.t. Dar ir dabar neįmanoma išsikovoti neatlikti to, kas nepriklauso socialiniui pedagogui.
Socialinės pagalbos poreikis pradinėje mokykloje
Pagal įstatymą, šeimų lankymas privalomas tik klasės vadovams ir socialinis pedagogas tai atlieka tik tuomet, kai klasės auklėtojas neturi tam galimybių. Taip pat ilgai buvo kovojama su pedagogais, kurie turi rašyti socialinius klasės pasus, bet šį darbą priskirdavo socialinio pedagogo pareigoms. Dar ir dabar jie yra ypač nepatenkinti ir teigia, jog „socialinis pedagogas ir taip nieko neveikia“.
tags: #socialinio #pedagogo #darbo #vadovas #analize