Naujoji Vilnia - atskirtas Vilniaus mikrorajonas, kuriame daugiausia gyvena tautinės mažumos, todėl likusieji miesto gyventojai ten vengia keltis gyventi bei dirbti. Dėl to natūraliai susidariusi atskirtis Naujosios Vilnios rajoną stumia iš Vilniaus miesto į Vilniaus rajoną.
Ilgą laiką Naujoji Vilnia nebuvo traktuojama kaip Vilniaus dalis, todėl šis atsiskyrimas nuo likusios miesto dalies vis dar yra jaučiamas. Anot M. Mikočiūno, šis mikrorajonas labiau pririštas prie Vilniaus rajono nei prie miesto, tad daugiau vilčių reikia dėti į rajono infrastruktūros pokyčius, kurie lems ir Naujosios Vilnios perspektyvas. Tačiau šiuo metu jos nelabai džiugina.
NT įmonės „Capital“ ekspertas Mantas Mikočiūnas teigia, jog neigiamas rajono įspūdis susidarė dėl to, kad didelė dalis gyventojų yra mažai uždirbantys ir kitataučiai. Čia vyrauja vidutinio bei vyresnio amžiaus grupės gyventojai ir jų vaikai, dažniausiai mokyklinio amžiaus. Turėdamas galimybių jaunimas įprastai keliasi gyventi į kitą mikrorajoną.
Anot Audriaus Šapokos, „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovo, paskutiniai projektai yra: „Vilnelės Namai“, „Genių Namai“, „Ievų namai“, socialinis daugiabutis bei pavieniai individualių ar sublokuotų namų nedideli projektai, neturintys pavadinimo. Čia vystomų nekilnojamojo turto projektų nėra daug. Perspektyvų, kad šis rajonas augs ir plėsis - labai mažai.
M. Mikočiūnas teigia, kad „Vilnelės namų“ projekto butų pardavimų tempas - 1,5 buto per mėnesį ir šiuo metu vystytojas UAB „Namelita“ baigia parduoti visus butus. Tai yra ekonominės klasės, mažos kvadratūros butai, didžioji dalis jų - 28 kv. metrų už 34 tūkst. eurų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Jo teigimu, plėtotojams šis rajonas mažai patrauklus naujai statybai, nes tam turi didelę įtaką gyventojai. Kadangi dauguma gyvena iš mažesnių nei vidutinių pajamų, tai sąlygoja minimalią paklausą naujiems būstams.
Socialinio būsto plėtra
Vilniaus rajono savivaldybė investuoja į geresnes pažeidžiamiausių gyventojų gyvenimo sąlygas, įgyvendindama socialinio būsto plėtrą. Šiuo metu jau pastatytas socialinis būstas Mickūnuose, statybos darbai šiuo metu vyksta ir Nemenčinėje.
2014-2020 m. Europos Sąjungos finansiniu laikotarpiu Vilniaus rajono savivaldybės administracija pradėjo įgyvendinti projektą „Socialinio būsto fondo plėtra Vilniaus rajono savivaldybėje“. Projekto vertė beveik 3 mln. Eur, iš jų 1,4 mln. Eur skirta iš savivaldybės biudžeto, 1,6 mln. gruodžio mėnesį. Mickūnų mst. Mokyklos gatvėje vietoj buvusios mokyklos pastato iškilo dviejų aukštų 786 kv. metrų bendro ploto daugiabutis, kuriame įrengta 16 vieno-keturių kambarių butų. 2 butai yra pritaikyti asmenims su judėjimo negalia. Socialiniai būstai aprūpinti būtina įranga, t. y. elektrinėmis viryklėmis (su orkaitėmis), gartraukiais ir virtuvės baldais.
Socialinio būsto statybos Mickūnuose kainavo apie 1,5 mln. Eur. Pusę lėšų - tai Savivaldybės įnašas. Kitą dalį sudarė ES fondų finansavimas pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonę Nr. 08.1.2-CPVA-R-408 „Socialinio būsto fondo plėtra“. Savivaldybė taip pat skyrė lėšų baldams įsigyti. Šiuo metu taip pat vyksta socialinio būsto statybos Nemenčinės mieste. Čia statoma 15 butų. Statybas planuojama baigti 2023 m. II pusmetį.
Savivaldybė siekdama patenkinti socialinio būsto eilėje laukiančių žmonių poreikius, projekto metu numatė taip pat nupirkti 19 butų. 17 butų jau nupirkta.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Pasak Ekonomikos ir turto skyriaus, Vilniaus rajono savivaldybėje kasmet sudaromi gyventojų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašai. 2022 m. spalio mėn. patvirtintame sąraše laukia 201 asmuo (šeimos). Tarp laukiančiųjų ir vieniši asmenis, ir jaunos šeimos su vaikais.
2022 m. siekdama padidinti socialinio būsto prieinamumą, Vilniaus rajono savivaldybė įsigijo 2 socialinius būstus Pagirių sen. Baltosios Vokės k. ir Vaidotų k. Įsigytus būstus Savivaldybė skyrė laukiantiems pagal eilę asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į paramą būstui išsinuomoti. Gyvenamuoju būstu 2022 m. buvo aprūpinta 10 asmenų/šeimų.
„Savivaldybės būsto fondui pagerinti ir palaikyti gerą jo būklę skiriama lėšų iš Savivaldybės biudžeto. Nuo 2016 m. socialinio būsto remontui skyrėme 1 339,5 tūkst. Eur, suremontavome 143 būstus. 2022 m. suremontavome (pagerinome) 14 būstų“, - sako Ekonomikos ir turto skyriaus vedėja Lucija Lipnicka.
Vadovaudamasi LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą įrašytiems asmenims. Taigi, norintys gauti socialinį būstą asmenys ir šeimos pirmiausia privalo pateikti prašymą įrašyti juos į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą.
Kriterijai norint gauti socialinį būstą
Šiame puslapyje pateikta informacija yra skirta Vilniaus miesto gyventojams.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
- asmenys ir šeimos, kurie Lietuvoje neturi nuosavo būsto,arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.,arba jų nuosavo būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo);
- yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą;
- yra deklaravę (deklaracijos forma FR0001) savo turtą ir pajamas už praėjusius kalendorinius metus ir jų vertė neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų dydžių (vertinamos tik grynosios („į rankas“) metinės pajamos, atskaičius pajamų ir „Sodros“ mokesčius.
Jeigu socialinio būsto gyventojų deklaruotas turtas ar pajamos viršija Įstatyme nustatytus metinius pajamų ar turto dydžius (jie nurodyti lentelėje aukščiau) daugiau kaip 35 proc. arba daugiau kaip 50 proc. (jeigu asmuo yra be šeimos ar jeigu šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), jaudintis nereikia.
Siekiant suteikti gyventojams laiko susirasti kitą būstą rinkoje, jų prašymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs socialinio būsto poreikį Savivaldybėje, gali priimti sprendimą socialinį būstą ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui išnuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis, jeigu gyventojai neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto.
Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas.
Asmuo su negalia - asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis.
Savivaldybės būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą.
Socialinis būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą, kuris yra savivaldybės būsto fondo sąrašo dalis.
Naujas daugiabutis Naujojoje Vilnioje
Naujojoje Vilnioje atidarytame daugiabutyje - 79 butai, kuriuose apsigyvens 58 socialinio būsto eilėje laukiančios šeimos (137 asmenys) ir 21 šeima (44 asmenys) sugrįžusių reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių. Nuo 34 kv. m iki 84 kv. m ploto erdvūs būstai yra pasiūlyti seniausiai Vilniaus mieste laukiantiems socialinio būsto asmenims ir šeimoms.
B energetinės klasės daugiabutyje 10 būstų yra pritaikyta neįgaliųjų poreikiams, t.y. įrengti platesni įvažiavimai, yra sandėliukai ir kiti neįgaliesiems gyvenimą lengvinantys buities elementai. Butuose, kurie pritaikyti žmonėms su negalia, numatytos erdvios sieninės spintos. Kitiems butams numatyti sandėliukai pastato rūsyje. Visi butai su balkonais, pirmojo aukšto balkonai dėl saugumo įstiklinti. Kadangi pastate numatoma daugiau butų žmonėms su negalia, suprojektuoti du liftai.
Pastato architektūrinė išraiška, kaip rašoma projektiniuose pasiūlymuose, deranti prie šalia esančių gyvenamųjų daugiabučių pastatų. Šiltų, šviesių spalvų fasadas derinamas su akcentinėmis tamsesnių spalvų plokštumomis bei ryškios spalvos langų nišų apdaila.
Prie daugiabučio pastatyta aptverta vaikų žaidimų aikštelė su smėlio dėže, sūpuoklėmis ir suoliukais. Prie namo suprojektuota vaikų žaidimo aikštelė, kuri bus pritaikyta ir vaikų su negalia poreikiams, taip pat sporto aikštelė paaugliams.
Sklype suprojektuoti du įvažiavimai: vienas - gyventojų automobiliams, antrasis - gaisrinių automobiliams. Numatyta ir 18 stovėjimo vietų žmonių su negalia automobiliams. Iš viso suprojektuota 91 automobilių vieta greta pastato, elektromobilių vietos, 20 vietų dviračiams specialioje dviaukštėje saugykloje.
Socialinio daugiabučio statybai skirta 6 mln. 47 tūkst. Eur.
Šiuo metu sostinės savivaldybė nepasiturintiems ir socialiai remtiniems vilniečiams yra suteikusi 1 306 socialinius butus. Asmenų ir šeimų, laukiančių socialinio būsto Vilniaus mieste, sąraše šiuo metu yra 1837, iš kurių 286 šeimos (daugiau kaip 700 asmenų) naudojasi alternatyvia paramos būstui išsinuomoti forma - būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, kuri vienam asmeniui Vilniaus mieste sudaro 78 eurus.
„Nuo kitų metų planuojame suteikti dar apie 250 butų laukiantiems eilėje. Pastaruoju metu dėl socialinio būsto vykdomos politikos - tiek dėl nuomos kompensacijos, tiek dėl naujų socialinių būstų statybos ir jų pirkimo - situacija labai gerėja. Skaičiuojame, kad eilė trumpės po 400-500 žmonių kasmet. Tikėtina, kad per 4-5 metus visi šiuo metu laukiantys socialinio būsto eilėje turės jį gauti“, - sako Vilniaus mero pavaduotojas Gintautas Paluckas.
Inga Ruginienė: Vyriausybė patvirtino kovos su antisemitizmu planą
Gyventojų nuomonės ir rajono problemos
DELFI redakciją pasiekė skaitytojos Rūtos laiškas, kuriame buvo išreikšta nuostaba dėl šio Vilniaus rajono. „Praėjusį savaigtalį teko važiuoti pro Naująją Vilnią pagrindine gatve ir nustebino, kad Vilniuje dar yra tokių vietų - pasijutome tarsi būtume patekę į gūdžius 90-uosius, kur bet kurią akimirką prie tavęs gali prišokti ginkluota gauja ir išprašyti iš automobilio. Dėl viso pikto paspaudžiau automobilio užraktą iš vidaus. Pro langą matėme senus apleistų gamyklų pastatus, palei gatvę šlitinėjo neaiškūs tipai, visą laiką kirbėjo klausimas - ar saugu gyventi šiame rajone ir kas galėtų pirkti čia nekilnojamą turtą?“, - įspūdžiais pasidalino Rūta.
Pagal portalo www.kurgyvenu.lt duomenis, palyginus su viso miesto statistika, nusikalstamumas yra gana didelis, o patys gyventojai jį laiko nesaugiu. Vien šis faktas atskleidžia priežastį, kodėl daugelis prisibijo šio rajono ne tik vakare, bet ir dienos metu.
Vilnietis Tomas pasakoja, kad vengia lankytis Naujojoje Vilnioje, nebent labai reikia. Anot jo, vakarais ne vietiniams vaikščioti itin pavojinga, nes yra nemaža tikimybė, kad namo grįžti sveikam nepavyks. „Daug narkomanų vaikšto, alkoholikų ir kitų asocialių asmenų. Turbūt niekas neprižiūri to rajono, nes nesu matęs ten patruliuojančios policijos, o kamerų irgi niekur nėra. Aš ten jokiu būdu nenorėčiau gyvent - net jeigu ir primokėtų“, - pasakoja jis.
Anot A. Šapokos, Naujojoje Vilnioje tiek butų išplanavimas, tiek daugiabučių namų išdėstymas, kiemai ir automobilių aikštelės buvo formuotos pačiais paprasčiausiais būdais, dėl to perspektyvos yra prastos. Anot jo, reikėtų įdėti itin daug darbo ir lėšų, kad pavyktų šį rajoną pastatyti ant kojų ir pakeisti jo įvaizdį.
„Mano subjektyvia nuomone - tai yra nerealu. Naujajai Vilniai reikia itin didelių, kompleksinių investicijų, kurios neturi jokio ekonominio socialinio pagrindimo, o vien daugiabučių renovacijos savaime toli gražu neužtenka, kad rajonas atsigautų arba jame atsirastų socialinė įvairovė, padėtų kurtis jaunos šeimos. Reiktų formuoti naujus šaligatvius, gatvių apšvietimą, iš esmės tvarkyti daugiabučių kiemus ir žaliąsias zonas, parkus, pritaikyti juos realiems bendruomenių poreikiams ir t.t. Būtina pasirūpinti kriminogenine padėtimi ir saugumu - tarkime, gatvėse statyti video kameras ir kt. Trumpai tariant, reiktų visiškos rajono konversijos“, - aiškina ekspertas.
Ateities perspektyvos
NT įmonės „Vilniaus Turtas“ direktorius Antanas Kudarauskas sako, kad Naujosios Vilnios nereikėtų griežtai pasmerkti kaip netinkamos rinkai plėstis. Pasak jo, rajone jau suformuoti nauji sklypai statyboms.
„Yra tikrai daugiau kaip 18 hektarų teritorijos, kurioje pagal bendrąjį Vilniaus planą numatoma mažaaukštė gyvenamoji, daugiabučių ir komercinė statyba. Mano žiniomis, šiuo metu baigiamas parengti didelis gyvenamasis projektas Linksmojoje gatvėje ir manau, kad ten bus vystomas apie 200 butų projektas, kurio statybos gali prasidėti jau kitais metais. Po sėkmingos vystytojų ir investuotojų patirties, šiame rajone ir toliau bus tęsiamos investicijos ir statybos, nes vystytojai jau suprato ir atsirinko, ko reikia šiam mikrorajonui“, - tvirtina A. Kudarauskas.
Eksperto teigimu, skirtingai nei kituose rajonuose, Naujojoje Vilnioje labiausiai trūksta 3-4 kambarių butų, o ne 1-2, kaip yra likusioje Vilniaus dalyje. Todėl tokios kvadratūros butų statybų šiame rajone turėtų stipriai daugėti.
Pasak A. Kudarausko, šio rajono problema yra ta, kad labai trūksta pramogų vietų, kuriose gyventojai galėtų leisti laiką: „Naujoji Vilnia šiuo klausimu yra nuskriausta, nes žmonės čia turi pinigų, kuriuos norėtų išleisti. Su naujais projektais atsikelia nauji gyventojai, kurie yra reiklūs aplinkai, šiuolaikiški. Jie keičia mikrorajono įvaizdį ir nuomonę apie jį lygiai taip pat, kaip tai nutiko Naujamiesčiui prieš maždaug 6 metus. Todėl manau, kad buvusios įvaizdžio problemos šiam rajonui yra nebeaktualios ir yra praeitis.“
NT specialistas teigia, jog kadangi šiame rajone apie 10 metų nebuvo jokių naujos statybos projektų, susidarė milžiniškas deficitas ir tie vystytojai, kurie čia investuos ir statys, gerokai aplenks visus kitus.
„Dėl šios priežasties pastatytuose naujuose projektuose buvo šluote iššluoti visi 3-4 kambarių butai ir jų poreikis šiame mikrorajone vis dar yra nemažas. Čia yra ir didelis komercinio pobūdžio turto trūkumas, todėl verta investuoti pinigus į privačius darželius, kavines, restoranus ir kitus laisvalaikio ir pramogų objektus“, - aiškina A. Kudarauskas.
Jis teigia, kad pagal kainą butai šiame mikrorajone yra apie 200-300 eurų už kvadratinį metrą pigesni nei analogiški naujos statybos butai Pašilaičiuose, todėl pajamų iš nuomos ir buto kainos santykis šiame rajone yra patraukliausias.
„Manau, kad įsigyti butą ar loftą Naujojoje Vilnioje ilgalaikei nuomai galėtų būti protingas pasirinkimas ir gera investicija. Senos statybos butų kainos per paskutinius metus šiame rajone gerokai paaugo, bet tai vis tiek išlieka vienu pigiausių Vilniaus mikrorajonu šiame segmente. Naujos statybos projektų yra vos keli, todėl jų kainos taip pat yra labai mažos. Ši Vilniaus dalis praktiškai neturi konkurencijos ir maždaug apie 2 metus dar neturės“, - sako A. Kudarauskas.
Anot jo, šis rajonas yra dar tik atrandamas vystytojų ir per ateinančius kelerius metus bus nauja investicijų kryptis ekonominės klasės segmente.
Ekspertas teigia, kad rajone yra labai daug jaunų žmonių, gaunančių geras pajamas ir turinčių santaupų, kurie yra labai sėslūs ir be galo myli šį rajoną.
„Manau, kad drąsiai galima teigti, jog tai lojaliausias mikrorajonas Vilniuje - žmonės iš jo retai išvažiuoja gyventi į kitas Vilniaus vietas ir juos galima suprasti, nes mokymo įstaigų gausa šiame rajone yra puiki, taip pat yra profesionalių užimtumo centrų: futbolo, muzikos, dailės mokyklos. Susisiekimas, lyginant su kitais tokiu pačiu atstumu nuo centro nutolusiais mikrorajonais, yra labai geras: niekuomet nebūna jokių spūsčių nei ryte, nei vakare, o tai yra utopinė svajonė Pilaitės, Fabijoniškių, Tarandės gyventojams“, - aiškina pašnekovas.
Tikimės, kad šis straipsnis padės jums priimti teisingą sprendimą renkantis būstą Naujojoje Vilnioje, Darželio g. ar kitose Vilniaus vietose.
tags: #socialinis #bustas #naujojoje #vilnioje