Lietuvoje, kur pensijų fondų rinka nuolat auga, svarbu atidžiai įvertinti skirtingų fondų veiklos rezultatus ir priimti informacija pagrįstus sprendimus. Šiame straipsnyje apžvelgsime "Aviva" pensijų fondus, palyginsime jų rezultatus su kitais rinkos dalyviais ir aptarsime, į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis pensijų fondą.
Praėjusių metų pabaigoje beveik 1,3 mln. lietuvių pensiją kaupė II pakopos pensijų fonde, sukauptas turtas tuoj pasieks 3 mlrd. eurų. Lietuviai ir toliau išlieka ištikimi skandinavų bankams - 40 % asmenų rinkosi „Swedbank“ fondus („Swedbank investicijų valdymas“, UAB). Keturios kitos fondų valdymo įmonės - SEB investicijų valdymas, „Aviva Lietuva“, „Luminor“ bei „INVL Asset Management“ (INVL) - dalijosi likusią rinkos dalį.
Tačiau ne visiems pensijų fondams sekėsi vienodai. Net 70 procentų fondų per penkerių metų laikotarpį uždirbo mažesnę grąžą nei jų lyginamasis indeksas.
Pensijų fonduose sukaupta lėšų suma pasiekė naujas rekordines aukštumas - 3,2 milijardo eurų. Pensijų fondų dalyvių skaičius siekia 1,3 milijono.
Kodėl 401(k) planas yra geresnis nei pensija
Pensijų Fondų Veiklos Rezultatai 2018 m.
Lietuvos banko pastebėjimais, pirmasis pusmetis nebuvo sėkmingas daugeliui besiformuojančių rinkų: bendrai 13 besivystančių Vidurio ir Rytų Europos valstybių akcijų indeksas krito 16,13 proc. Dviženkliu kritimu pasižymėjo Indonezijos, Filipinų, Brazilijos, Pietų Afrikos akcijų rinkos.
Taip pat skaitykite: „Aviva“ pensijų draudimo privalumai
„Pasaulio finansų rinkų veiklą rodo ir pensijų fondų rezultatai. Šių metų pirmąjį pusmetį daugiausia didėjo į akcijas investuojančių pensijų fondų investicinių vienetų vertė - vidutiniškai 1,2 proc., konservatyvaus investavimo ir vidutinės akcijų dalies pensijų fondo vieneto vertė sumažėjo 0,3 proc., mažos akcijų dalies - 0,4 proc. Pusmečio investicijų rezultatas buvo neigiamas ir sudarė -16,45 mln. Eur. Pastaruosius penkerius metus pensijų fondų (PF) vienetų vertė vidutiniškai didėjo 5,1 proc. per metus, PF lyginamųjų indeksų pokytis per tą patį laikotarpį - vidutiniškai 5,9 proc. Kiekviena į PF pervesta įmoka vidutiniškai per metus paaugo 6,10 proc.
Pastebima, kad III pakopoje pirmasis pusmetis taip pat buvo sėkmingesnis kaupiantiems akcijų pensijų fonduose - jų vidutinė svertinė vieneto vertė padidėjo 0,3 proc. Obligacijų ir mišraus investavimo pensijų fondų (PF) vienetų vertė 2018 m. sumažėjo.
Lietuvos banko duomenimis, iš III pakopai priklausančių fondų, trims pavyko per pirmą pusmetį pasiekti teigiamų rezultatų.
Investicijų analitikas Marius Dubnikovas aiškina, kad vien pusmečio rezultatais remtis nereikėtų - visiems būna tiek geresnių, tiek blogesnių metų.
„Dėl to, kad šiandien iš fiksuoto pajamingumo obligacijų, praktiškai neįmanoma normaliai uždirbti. Pajamingumai arba nuliniai, arba neigiami kai kuriais atvejais, nes šiuo metu tie fondai patiria nuostolius. Ar galima kažką priekaištauti fondų valdytojams? Tikrai ne, nes šiuo atveju rinka tokia ir tai laikina situacija, kuri pasikeis. Tad jeigu žmogus yra konservatyvus ir kaupia konservatyviame pensiniame fonde, jis net matydamas neigiamą pirmo pusmečio skaičių, ten ir turėtų likti, nes tai atitinka jo rizikos suvokimą. Ateis periodas, kai rinka pradės duoti pajamingumus ir šie fondai vėl grįš į savo vidurkius, kurie turėtų panašėti į penkių metų vidutinius skaičius“, - komentuoja M. Dubnikovas.
Taip pat skaitykite: „Aviva“ fondų rezultatai
Vertinant pensijų fondų rezultatus M. Dubnikovas žvelgia į vidutinį metinį vieneto vertės pokytį per 5 metus bei vidutinį metinį lyginamojo indekso pokytį per 5 metus.
„Praktiškai visi rezultatai arba lenkia palyginamuosius indeksus arba labai panašūs. Akivaizdžiai matosi rizikingų ir nerizikingų turto klasių pajamingumai. Jie yra tokie, kurių ir būtų galima tikėtis. Konservatyvus investavimas davė apie porą proc. grąžos, kas ir yra paprastai šios rinkos vidurkis, o rizikingiausi fondai pasiekė net ir apie 8-10 proc. augimą. Šiuo atveju akivaizdu, kad tie, kas gali rinktis rizikingesnius fondus, tai yra jaunesni žmonės,, tai jie ir turėtų tai daryti. Be to, tai parodo, kad visgi fondų valdytojai sugeba gauti grąžas, kurios pridera tokio tipo fondams“, - teigia M. Dubnikovas.
M. Dubnikovo teigimu, jeigu vidutinis metinis vieneto vertės pokytis būtų ženkliai nutolęs nuo vidutinio metinio lyginamojo indekso pokyčio, tuomet reikėtų sunerimti dėl tokių fondo rezultatų.
M. Dubnikovas atkreipia dėmesį, kad II pakopos pensijų fondų turto vertė jau viršija 3 mlrd. eurų, o kaupime dalyvauja beveik 1,3 mln. žmonių. Palyginimui III pakopoje valdomo turto vertė siekia apie 100 mln. eurų, dalyvauja beveik 60 tūkst. žmonių.
„Galime kalbėti, kad II pakopa yra didžiausias finansinis instrumentas, kurį naudoja žmonės. Įdomu, kad III pakopoje teturime 100 mln. Eurų. Galime sakyti, kad šita suma yra per maža Lietuvai, nes reiškia, kad savanoriškai žmonės nekaupia pinigų. Žmogus norėdamas sukaupti senatvei turi mažiausiai 10 proc. atsidėti savo turimų pajamų. Akivaizdu, kad žmonės daugiau 2 proc. nelabai nori skirti ir dalyvių skaičius III pakopoje tikrai per mažas. Aišku, šioje vietoje nematome dar gyvybės draudimo, nes gyvybės draudimas šiuos skaičius kiek pakoreguotų“, - DELFI teigia M. Dubnikovas.
Taip pat skaitykite: Viskas apie pensijų kaupimo stabdymą
Iš Lietuvos banko skelbiamų duomenų taip pat pastebima, kad ne pusantro proc. pensijų fondų dalyvių per pirmąjį pusmetį nekeitė savo pasirinkto fondo. Iš vienos pusės, kaip sako M. Dubnikovas, yra gerai, kad žmonės „nešokinėja per fondus“.
„Tai rodo, kad jie nelabai ir domisi savo investicijomis, nes kiek daugiau nei 1 proc. pakeitę fondus reiškia, kad absoliučiai niekas nieko čia nekeičia, pasirašo sutartis ir važiuoja. Jei 1 proc.
Lietuvos banko duomenimis, į II pakopą pensijų kaupime 2018 m. pirmąjį pusmetį įsitraukė 17 211 gyventojų.
Lietuvos bankas skelbia, kad 2018 m. pirmąjį pusmetį II pakopos pensijų fondų valdomas turtas padidėjo 171,2 mln. Eur, arba 5,9 proc., ir birželio pabaigoje sudarė 3 082,30 mln. eurų. Per pirmąjį pusmetį „Sodra“ į pensijų fondus pervedė 92,44 mln., dalyviai, pasirinkę mokėti papildomai, - 46,96 mln., o valstybė jiems papildomai pervedė 48,20 mln. eurų. O III pakopos pensijų fonduose valdomas turtas per pusmetį padidėjo 4,79 proc., arba 4,63 mln. Eur, ir birželio pabaigoje sudarė 101,18 mln. eurų.
Aviva Fondų Veiklos Rezultatai
Iš Lietuvos banko skelbiamų rezultatų matyti, kad kol kas II pakopoje konservatyvaus investavimo pensijų fonde savo indeksą labiausiai lenkia „Aviva Europensija“, mažos akcijų dalies pensijų fonde - „Aviva Europensija plius“, vidutinės dalies akcijų pensijų fonde - „Aviva Europensija ekstra“, akcijų pensijų fonde rezultatais kol kas atsiliekama nuo lyginamojo indekso.
Tarp akcijų fondų ir apskritai didžiausią grąžą uždirbęs „INVL Asset Management“ valdomas fondas „INVL Extremo II 16+“ - per metus grąža siekia 8,3 proc. vidutiniškai. Palyginimui, SEB banko valdoma „Pensija 3“ užtikrino 5,48 proc. grąžą.
Tarp vidutinės dalies pensijų fondų bankai taip pat atsilieka. „INVL Medio II 47+“ fondas uždirbo maždaug 6,78 proc. per metus, kai artimiausias konkurentas „Luminor pensija 3“ - 5,77 proc. Prasčiausią rezultatą demonstruoja „SEB Pensija 2“- 4,07 proc.
Tarp pensijų fondų, kurie į akcijas investuoja iki 30 proc. turto, sėkmingiausias buvo vėlgi „INVL Mezzo II 53+“, užtikrinęs 5,76 proc. grąžą. Tarp obligacijų fondų pelningiausias - „INVL Stabilo II 58+“, kurio grąža 4,25 proc.
Lyginamieji Indeksai ir Užsibrėžtų Tikslų Siekimas
Lietuvos bankas pateikia tik 5 metų trukmės lyginamųjų indeksų rezultatus, be to, fondai gali savo nuožiūra keisti lyginamuosius indeksus, todėl atitikimas jiems taip pat dar nieko negarantuoja.
Visi akcijų fondai nesiekia lyginamųjų indeksų rezultatų, o per penkmetį didžiausią šūvį pro šalį pademonstravo „Swedbank Pensija 5“ - fondo grąža 1,39 proc. punkto mažesnė nei lyginamojo indekso, tai prasčiausias rezultatas tarp visų fondų. Taikliau investavo konservatyviausi fondai - 4 iš 6 fondų pranoko lyginamuosius indeksus.
Kaip Pasirinkti Pensijų Fondą?
Renkantis fondą pirmas žingsnis turėtų būti nusistatyti rizikos toleravimo ribas ir pagal tai pasirinkti kategoriją. Siūloma atsižvelgti į amžių: jaunesniems asmenims rinktis fondus su didesne akcijų dalimi, nes jie laikomi rizikingesniais, o vyresnio amžiaus asmenims - su kuo mažesne akcijų dalimi.
Visi fondai gali būti suskirstyti į 4 grupes pagal riziką: konservatyvaus investavimo, mažos akcijų dalies (iki 30 % akcijų), vidutinės akcijų dalies (iki 70 % akcijų) ar akcijų pensijų fondus (100 % akcijų).
Riziką prisiimantys akcijų pensijų fondai investuoja į rizikingesnėmis laikomas rinkas, siekia ilgalaikės grąžos, prisiimdami riziką ir trumpųjų laikotarpių veiklos rezultatų svyravimus.
M. Dubnikovas sako, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. mažės II pakopos pensijų fondų valdymo mokesčiai, tad keliomis dešimtosiomis proc.
Fondo rizikingumą patariama rinktis pagal amžių. Kuo toliau pensinis amžius, tuo į rizikingesnį fondą galima investuoti.
„Jeigu norėtume įsivaizduoti, kiek čia galima uždirbti, tada reikėtų žiūrėti į atskiras rizikos grupes. Pavyzdžiui, imame konservatyvią („Aviva Europensija“, „Swedbank Pensija 1“, „Luminor pensija 1“, „INVL STABILO II 58+“, „SEB pensija 1“ - DELFI). Ten vidutinis metinis vieneto vertės pokytis per 5 metus siekia nuo 0,4 proc.
Pagal fondų rizikingumą pajamingumas didėja daugmaž 2 proc., skaičiuoja M. Dubnikovas.
„Pavyzdžiui, šiandien jaunuolis pasirenka akcijų fondų ir po dviejų metų įvyksta finansų krizė. Tai natūralu, kad jis neuždirbs tų savo 8 proc., o turės -20 proc., jei kažkas subyrės. Bet tada vyks atsistatymas ir jis turėtų sugrįžti prie tos sumos, kuri artima tam vidurkiui“, - sako M. Dubnikovas.
Pensijų Fondų Keitimo Ypatumai
Pensijų fondas - ne automobilis ar telefonas, kurį galima keisti kas 3 ar 1 metus. Tai ilgalaikė investicija, kuri turi būti pasirenkama apgalvotai ir suvokiant, kad tai ilgalaikio investavimo horizontas.
Beveik visi fondai taiko vienodą įstatyme numatytą maksimalų valdymo mokestį, o štai keitimo mokesčiai skiriasi.
„Swedbank“ ir SEB leidžia keisti, kiek nori: netaiko mokesčio keičiant tarp savo valdomų fondų. „Aviva“ ir „Luminor“ klientai, sumanę keistų fondus tarp tos pačios įmonės fondų dažniau nei kartą per metus, turėtų mokėti 0,05 % nuo sukauptos sumos.
INVL, priešingai nei kitos įmonės, netaiko mokesčio net tuo atveju, jei pensijų fondų dalyvis nusprendžia ne šiaip pakeisti fondą įmonės viduje, bet pereiti į kitos įmonės fondą.
Toliau pateikiama lentelė su visų fondų duomenimis, kad patys galėtumėte paanalizuoti pagal straipsnyje minėtus kriterijus, kaip sekėsi jūsų pensijų fondui. Ateityje taip pat nesunkiai galėsite tai padaryti, nes Lietuvos bankas šiuos duomenis pateikia kas ketvirtį.
Pensijų Fondų Rezultatai
Svarbu! Renkantis pensijų fondą jokiu būdu nerekomenduojama remtis vien tik kelerių praėjusių metų grąža. Verčiau paanalizuoti ilgesnio, bent 5 metų, laikotarpio grąžą.
Palyginus skirtingų įmonių tos pačios kategorijos fondus, pastebima, kad kiekvienoje kategorijoje daugiausiai dalyvių turi „Swedbank“ fondai, tačiau pagal veiklos rezultatus lyderių pozicijose jų nepamatytume. Tendencija priešinga - INVL fondai visose kategorijose pagal uždirbtą grąžą tiek per 5 m. laikotarpį, tiek per 2017 m.
Ką gi, lietuvių pasitikėjimas Skandinavijos bankais išlieka aukštas, veikiausiai todėl tiek daug asmenų renkasi būtent „Swedbank“ fondus. Galbūt pamirštama, kad pensijų fondai įstatymiškai griežtai reglamentuoti ir garantuoja maksimalią apsaugą investuojantiems į juos, todėl kiekvienoje įmonėje esanti sukaupta suma yra saugi. Verčiau pasidomėti fondo valdytojo darbu, akivaizdu, kad ne visi verti sveikinimų.
| Fondas | Valdymo įmonė | Fondo dalyvių skaičius | Vidutinė metinė grąža* per praėjusius 10 metų, % | Vidutinė metinė grąža* per praėjusius 5 metus, % | Vidutinė metinė lyginamojo indekso grąža per praėjusius 5 metus, % | Skirtumas tarp 5 m. vid. grąžos ir lyg. indekso grąžos, p.p. | Grąža 2017, % | Grąža 2016, % | Grąža 2015, % |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| KONSERVATYVAUS INVESTAVIMO PENSIJŲ FONDAI | |||||||||
| INVL STABILO II 58+ | INVL | 0,4 % | 4,79 | 2,62 | 1,60 | 1,02 | 2,49 | 0,55 | 2,25 |
| Aviva Europensija | Aviva | 10,7 % | 4,48 | 2,24 | 1,52 | 0,72 | -1,69 | 1,83 | 2,93 |
| Luminor pensija 1 | Luminor | 1,0 % | 3,13 | 1,16 | 2,24 | -1,07 | -0,33 | 2,84 | 0,80 |
| Swedbank pensija 1 | Swedbank | 0,1 % | 2,68 | 2,18 | 2,17 | 0,01 | 0,02 | 0,45 | 0,48 |
| SEB pensija 1 | SEB | 2,5 % | 2,32 | 0,69 | 1,49 | -0,80 | -0,85 | 0,39 | 0,57 |
| Swedbank pensijų išmokų fondas | Swedbank | 1,6 % | 1,54 | 0,42 | -0,00 | 0,42 | -0,03 | 0,45 | 0,48 |
| Vidurkis | 16,4% | 2,98 | 1,23 | 1,35 | -0,12 | -0,61 | 0,79 | 1,24 | |
| MAŽOS AKCIJŲ DALIES PENSIJŲ FONDAI (IKI 30 % AKCIJŲ) | |||||||||
| INVL MEZZO II 53+ | INVL | 0,3 % | 4,95 | 5,18 | 5,39 | -0,21 | 5,84 | 6,22 | 7,55 |
| Aviva Europensija plius | Aviva | 1,8 % | 4,22 | 4,10 | 3,20 | 0,90 | 1,54 | 1,72 | 4,38 |
| Luminor pensija 2 | Luminor | 3,6 % | 3,79 | 3,24 | 3,95 | -0,72 | 1,17 | 1,88 | 2,41 |
| Swedbank pensija 2 | Swedbank | 8,0 % | 3,10 | 3,82 | 4,62 | -0,80 | 3,10 | 3,34 | 1,95 |
| Iš viso /vidurkis | 13,7% | 3,74 | 3,88 | 3,93 | -0,05 | 2,19 | 2,48 | 3,08 | |
| VIDUTINĖS AKCIJŲ DALIES PENSIJŲ FONDAI (IKI 70 % AKCIJŲ) | |||||||||
| INVL MEDIO II 47+ | INVL | 3,0 % | 6,97 | 7,53 | 8,71 | -1,18 | 7,27 | 7,68 | 5,83 |
| Luminor pensija 3 | Luminor | 5,8 % | 4,24 | 5,20 | 5,63 | -0,43 | 3,36 | 3,00 | 4,10 |
| Aviva Europensija ekstra | Aviva | 5,0 % | 4,06 | 5,93 | 4,85 | 1,08 | 3,30 | 2,02 | 5,99 |
| Swedbank pensija 3 | Swedbank | 13,3 % | 3,01 | 5,27 | 6,09 | -0,82 | 4,84 | 4,47 | 3,47 |
| SEB pensija 2 | SEB | 14,4 % | 2,71 | 4,39 | 5,09 | -0,70 | 4,77 | 4,68 | 2,89 |
| Swedbank pensija 4 | Swedbank | 9,0 % | 2,21 | 6,24 | 7,43 | -1,20 | 6,37 | 5,84 | 4,32 |
| Iš viso / vidurkis | 50,5 % | 3,54 | 5,29 | 5,98 | -0,69 | 4,94 | 4,66 | 3,63 | |
| AKCIJŲ PENSIJŲ FONDAI (IKI 100 % AKCIJŲ) | |||||||||
| INVL EXTREMO II 16+ | INVL | 5,9 % | 8,01 | 10,51 | 11,00 | -0,49 | 9,46 | 11,25 | 8,26 |
| SEB pensija 3 | SEB | 5,4 % | 2,20 | 7,61 | 7,83 | -0,22 | 9,00 | 8,00 | 4,53 |
| Swedbank Pensija 5 | Swedbank | 8,1 % | - | 8,03 | 9,31 | -1,29 | 8,98 | 7,48 | 5,96 |
| Iš viso / vidurkis | 19,4 % | 5,44 | 8,83 | 9,50 | -0,67 | 9,17 | 9,20 | 6,64 | |
| Iš viso / vidurkis | 100 % | 3,62 | 5,19 | 5,68 | -0,49 | 4,51 | 4,37 | 3,61 | |