Šiame straipsnyje apžvelgsime „Aviva“ pensijų fondų veiklą Lietuvoje, remiantis Lietuvos banko duomenimis ir ekspertų įžvalgomis. Aptarsime fondų rezultatus, investavimo strategijas ir į ką atkreipti dėmesį renkantis pensijų fondą.
Pensijų Fondų Rezultatai Lietuvoje
Lietuvos banko pastebėjimais, pirmasis pusmetis nebuvo sėkmingas daugeliui besiformuojančių rinkų: bendrai 13 besivystančių Vidurio ir Rytų Europos valstybių akcijų indeksas krito 16,13 proc. Dviženkliu kritimu pasižymėjo Indonezijos, Filipinų, Brazilijos, Pietų Afrikos akcijų rinkos. O tai paveikė ir Lietuvoje veikiančius pensijų fondus.
„Pasaulio finansų rinkų veiklą rodo ir pensijų fondų rezultatai. Šių metų pirmąjį pusmetį daugiausia didėjo į akcijas investuojančių pensijų fondų investicinių vienetų vertė - vidutiniškai 1,2 proc., konservatyvaus investavimo ir vidutinės akcijų dalies pensijų fondo vieneto vertė sumažėjo 0,3 proc., mažos akcijų dalies - 0,4 proc. Pusmečio investicijų rezultatas buvo neigiamas ir sudarė -16,45 mln. Eur. Pastaruosius penkerius metus pensijų fondų (PF) vienetų vertė vidutiniškai didėjo 5,1 proc. per metus, PF lyginamųjų indeksų pokytis per tą patį laikotarpį - vidutiniškai 5,9 proc. Kiekviena į PF pervesta įmoka vidutiniškai per metus paaugo 6,10 proc.
Iš Lietuvos banko skelbiamų rezultatų matyti, kad kol kas II pakopoje konservatyvaus investavimo pensijų fonde savo indeksą labiausiai lenkia „Aviva Europensija“, mažos akcijų dalies pensijų fonde - „Aviva Europensija plius“, vidutinės dalies akcijų pensijų fonde - „Aviva Europensija ekstra“, akcijų pensijų fonde rezultatais kol kas atsiliekama nuo lyginamojo indekso.
Pastebima, kad III pakopoje pirmasis pusmetis taip pat buvo sėkmingesnis kaupiantiems akcijų pensijų fonduose - jų vidutinė svertinė vieneto vertė padidėjo 0,3 proc. Obligacijų ir mišraus investavimo pensijų fondų (PF) vienetų vertė 2018 m. pirmąjį pusmetį sumažėjo - atitinkamai vidutiniškai po 1,3 ir 0,2 proc. „Bendras svertinis visų PF vienetų vertės pokytis sudarė - 0,3 proc. Per pastaruosius penkerius metus visų PF vienetų vertė kasmet vidutiniškai didėjo nuo 1,2 iki 9,9 proc., daugiausia - akcijų PF vienetų vertė“, - rašoma Lietuvos banko apžvalgoje.
Taip pat skaitykite: „Aviva“ pensijų draudimo privalumai
Lietuvos banko duomenimis, iš III pakopai priklausančių fondų, trims pavyko per pirmą pusmetį pasiekti teigiamų rezultatų. Vėlgi, ilguoju penkių metų laikotarpiu visų rezultatai teigiami ir artimi lyginamajam indeksui.
Duomenys rodo, kad fondai valdomi gerai Investicijų analitikas Marius Dubnikovas aiškina, kad vien pusmečio rezultatais remtis nereikėtų - visiems būna tiek geresnių, tiek blogesnių metų.
Tačiau iš pirmo 2018 metų pusmečio matyti tam tikra tendencija - kuo fondai yra mažiau rizikingi, tuo jie buvo labiau nuostolingi. „Dėl to, kad šiandien iš fiksuoto pajamingumo obligacijų, praktiškai neįmanoma normaliai uždirbti. Pajamingumai arba nuliniai, arba neigiami kai kuriais atvejais, nes šiuo metu tie fondai patiria nuostolius. Ar galima kažką priekaištauti fondų valdytojams? Tikrai ne, nes šiuo atveju rinka tokia ir tai laikina situacija, kuri pasikeis. Tad jeigu žmogus yra konservatyvus ir kaupia konservatyviame pensiniame fonde, jis net matydamas neigiamą pirmo pusmečio skaičių, ten ir turėtų likti, nes tai atitinka jo rizikos suvokimą. Ateis periodas, kai rinka pradės duoti pajamingumus ir šie fondai vėl grįš į savo vidurkius, kurie turėtų panašėti į penkių metų vidutinius skaičius“, - komentuoja M. Dubnikovas.
Jis pabrėžia, kad pensiniai fondai nėra spekuliavimo instrumentas - negalima pusę metų pabūti viename, tuomet staiga peršokti į saugesnį.
Vertinant pensijų fondų rezultatus M. Dubnikovas žvelgia į vidutinį metinį vieneto vertės pokytį per 5 metus bei vidutinį metinį lyginamojo indekso pokytį per 5 metus. Pirmasis parodo fondo rezultatą, o antrasis - į ką lygiuojamasi, kokia situacija rinkoje.
Taip pat skaitykite: Viskas apie pensijų kaupimo stabdymą
„Praktiškai visi rezultatai arba lenkia palyginamuosius indeksus arba labai panašūs. Akivaizdžiai matosi rizikingų ir nerizikingų turto klasių pajamingumai. Jie yra yra tokie, kurių ir būtų galima tikėtis. Konservatyvus investavimas davė apie porą proc. grąžos, kas ir yra paprastai šios rinkos vidurkis, o rizikingiausi fondai pasiekė net ir apie 8-10 proc. augimą. Šiuo atveju akivaizdu, kad tie, kas gali rinktis rizikingesnius fondus, tai yra jaunesni žmonės,, tai jie ir turėtų tai daryti. Be to, tai parodo, kad visgi fondų valdytojai sugeba gauti grąžas, kurios pridera tokio tipo fondams“, - teigia M. Dubnikovas.
M. Dubnikovo teigimu, jeigu vidutinis metinis vieneto vertės pokytis būtų ženkliai nutolęs nuo vidutinio metinio lyginamojo indekso pokyčio, tuomet reikėtų sunerimti dėl tokių fondo rezultatų. Tačiau šiuo metu tokių tendencijų nematyti.
„Natūralu, kad fondas lenkiantis savo indeksą gali save tituluoti, kad yra gerai valdomas“, - sako jis.
Planuojama pensijų reforma, sako analitikas, neturėtų daryti įtakos pačių fondų rezultatams. Pažymėtina tik tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. mažės II pakopos pensijų fondų valdymo mokesčiai, tad keliomis dešimtosiomis proc.
Fondo rizikingumą patariama rinktis pagal amžių. Kuo toliau pensinis amžius, tuo į rizikingesnį fondą galima investuoti.
Taip pat skaitykite: Mokesčiai „Aviva“ pensijų fonduose
Tuomet jau renkantis konkretų fondą M. Dubnikovas pataria pažvelgti į skelbiamą vidutinį lyginamojo indekso pokytį ir vidutinį vieneto vertės pokytį: ar lyginamojo indekso pokytį fondo rezultatas aplenkia, ar atsilieka.
„Jeigu norėtume įsivaizduoti, kiek čia galima uždirbti, tada reikėtų žiūrėti į atskiras rizikos grupes. Pavyzdžiui, imame konservatyvią („Aviva Europensija“, „Swedbank Pensija 1“, „Luminor pensija 1“, „INVL STABILO II 58+“, „SEB pensija 1“ - DELFI). Ten vidutinis metinis vieneto vertės pokytis per 5 metus siekia nuo 0,4 proc.
Pagal fondų rizikingumą pajamingumas didėja daugmaž 2 proc., skaičiuoja M. Dubnikovas.
Jis prideda, kad apie matomas grąžas reikia kalbėti tuo atveju, jei žmogus pasirinktame fonde išbus ilgai, pageidautina 20 metų.
„Pavyzdžiui, šiandien jaunuolis pasirenka akcijų fondų ir po dviejų metų įvyksta finansų krizė. Tai natūralu, kad jis neuždirbs tų savo 8 proc., o turės -20 proc., jei kažkas subyrės. Bet tada vyks atsistatymas ir jis turėtų sugrįžti prie tos sumos, kuri artima tam vidurkiui“, - sako M. Dubnikovas.
M. Dubnikovas atkreipia dėmesį, kad II pakopos pensijų fondų turto vertė jau viršija 3 mlrd. eurų, o kaupime dalyvauja beveik 1,3 mln. Žmonių. Palyginimui III pakopoje valdomo turto vertė siekia apie 100 mln. eurų, dalyvauja beveik 60 tūkst.
„Galime kalbėti, kad II pakopa yra didžiausias finansinis instrumentas, kurį naudoja žmonės.
Įdomu, kad III pakopoje teturime 100 mln. Eurų. Galime sakyti, kad šita suma yra per maža Lietuvai, nes reiškia, kad savanoriškai žmonės nekaupia pinigų. Žmogus norėdamas sukaupti senatvei turi mažiausiai 10 proc. atsidėti savo turimų pajamų. Akivaizdu, kad žmonės daugiau 2 proc. nelabai nori skirti ir dalyvių skaičius III pakopoje tikrai per mažas. Aišku, šioje vietoje nematome dar gyvybės draudimo, nes gyvybės draudimas šiuos skaičius kiek pakoreguotų“, - DELFI teigia M. Dubnikovas.
Iš Lietuvos banko skelbiamų duomenų taip pat pastebima, kad ne pusantro proc. pensijų fondų dalyvių per pirmąjį pusmetį nekeitė savo pasirinkto fondo.
Iš vienos pusės, kaip sako M. Dubnikovas, yra gerai, kad žmonės „nešokinėja per fondus“.
„Tai rodo, kad jie nelabai ir domisi savo investicijomis, nes kiek daugiau nei 1 proc. pakeitę fondus reiškia, kad absoliučiai niekas nieko čia nekeičia, pasirašo sutartis ir važiuoja. Jei 1 proc. pakeitė, tai 99 proc. nieko nekeitė, jei jie nieko nekeitė, labai abejoju, ar galima traktuoti, kad yra išprusę finansiškai žmonės, greičiausiai jie tiesiog nesidomi“, - mano investicijų analitikas.
Lietuvos banko duomenimis, į II pakopą pensijų kaupime 2018 m. pirmąjį pusmetį įsitraukė 17 211 gyventojų. 2018 m. viduryje Lietuvoje veikė 26 II pakopos pensijų fondai. 2018 m. birželio 30 d. Lietuvoje veikė 12 III pakopos pensijų fondų. Asmenų, kaupiančių pensiją III pakopos pensijų fonde, skaičius per 2018 m. pirmąjį pusmetį padidėjo 1 255 dalyviais.
Lietuvos bankas skelbia, kad 2018 m. pirmąjį pusmetį II pakopos pensijų fondų valdomas turtas padidėjo 171,2 mln. Eur, arba 5,9 proc., ir birželio pabaigoje sudarė 3 082,30 mln. eurų. Per pirmąjį pusmetį „Sodra“ į pensijų fondus pervedė 92,44 mln., dalyviai, pasirinkę mokėti papildomai, - 46,96 mln., o valstybė jiems papildomai pervedė 48,20 mln. eurų. O III pakopos pensijų fonduose valdomas turtas per pusmetį padidėjo 4,79 proc., arba 4,63 mln. Eur, ir birželio pabaigoje sudarė 101,18 mln. Eur.
Kaip Užtikrinamas Pensijų Fondų Saugumas?
Investuodami klientų patikėtas pensijų kaupimo lėšas laikomės griežtų taisyklių ir veikiame pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bei Lietuvos banko nutarimus. Pirmiausia investicijų valdytojas stebi, analizuoja rinkas ir teikia savo siūlymą mūsų investicinei grupei, kur šiuo metu geriausia investuoti klientų lėšas. Trijų asmenų grupė svarsto pasiūlymą, jį patvirtina arba ne. Jei pasiūlymas patvirtintas jau kitas investicijų skyriaus darbuotojas inicijuoja sandorį, jį tikrina ir tvirtina dar bent vienas žmogus. Pinigų pervedimą atlieka depozitoriumo darbuotojai. Atliktą sandorį patikrina, dokumentuoja, įtraukia į apskaitos registrus dar kitas žmogus. Tuomet iškart pradeda veikti ir antroji gynybos linija: atsitiktine tvarka atliktus sandorius papildomai tikrina Rizikos valdymo ir atitikties skyriaus darbuotojas - ar viskas atlikta teisingai, sąžiningai, laikantis reikalavimų.
Papildomai pensijų fondų valdytojams taikomas reikalavimas visą pensijų fondų klientų turtą laikyti depozitoriume, atskirai nuo įmonės lėšų. Tai reiškia, kad mes negalime vienašališkai disponuoti pensijų fondų klientų turtu.
„Allianz“ veikia daugiau nei 70 šalių, rūpinasi daugiau nei 125 mln. klientų ir turi 157 tūkst. darbuotojų visame pasaulyje. Lietuvoje rūpinamės beveik 300 tūkstančių gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo klientų sutarčių.
II pakopos pensijų fonduose šiuo metu lėšas ateičiai kaupia daugiau nei 1,4 mln. Lietuvos gyventojų. Šis taupymo instrumentas ne tik saugus, patikimas, paprastas, bet ir vienas pigiausių taupymo oriai senatvei būdų.
Į ką atsižvelgti renkantis pensijų kaupimo bendrovę, kaip vertinti pensijų fondų veiklos rezultatus, aiškina „Allianz Lietuva“ Investicijų skyriaus vadovas Rokas Baltrėnas. Lietuvoje II pakopos fondus valdo kelios bendrovės.
Kaupimas pensijai yra ilgas, nuoseklus procesas, kurio tikslas yra apsaugoti žmonių santaupas nuo infliacijos poveikio, rinkų svyravimų ir generuoti nuoseklų prieaugį. Mes, „Allianz Lietuva“, pensijų fondų klientų pinigų neinvestuojame į privačius, uždaro tipo, neprižiūrimus fondus. Didžiąją dalį mūsų valdomo turto sudaro investicijos į kolektyvinius investavimo subjektus, kurių veiklą reguliuoja Europos sąjungos teisės aktai, prižiūri Europos šalių priežiūros institucijos. Renkamės didelius, patikimus, turinčius aukštą kredito reitingą ir gerą reputaciją partnerius, vykdome nuolatinę jų stebėseną. Džiugu, kad net ir vadovaudamiesi aukštais investicijų saugumo reikalavimais bei neinvestuodami į per daug rizikingas investicijas, gebame pasiekti gerų investavimo rezultatų.
Vertinant paskutinių 12 mėn. rezultatus (2023-02-28-2024-02-29), visi „Allianz Lietuva“ gyvenimo ciklo pensijų fondai uždirbo teigiamas grąžas nuo +6,6 proc. iki +20,3 proc. (lyginamieji indeksai nuo +6,1 proc. iki +18,4 proc.). Visi fondai aplenkė lyginamuosius indeksus, 4 iš 7 fondų pagal klientams uždirbtą grąžą užėmė pirmąją vietą, 1 fondas užėmė antrąją vietą rinkoje. Turto išsaugojimo pensijų fondų grąža per minėtą laikotarpį siekė +5,5 proc. Nuo gyvenimo ciklo pensijų fondų pradžios, 2019 m. sausio 2 d., iki šių metų vasario 29 d., klientams uždirbome nuo +2,2 proc. iki +66,6 proc. (lyginamieji indeksai nuo +2,9 proc.
Apibendrinant, renkantis pensijų fondą, svarbu atsižvelgti į savo amžių, toleranciją rizikai ir fondo rezultatus per ilgesnį laikotarpį. Taip pat verta pasidomėti, ar fondas lenkia savo lyginamąjį indeksą ir kokia yra jo investavimo strategija.
tags: #aviva #pensiju #fondai #komentarai