Minint Lietuvos socialinių darbuotojų dieną, verta pažvelgti į šios profesijos esmę per tuos, kurie kasdien ją įkūnija - dirbdami su vaikais, paaugliais ir jaunimu. Socialinis darbas - tai profesija, kuriai reikia ne tik žinių, bet ir ypatingo žmogiško jautrumo, gebėjimo būti šalia ir tikėti žmogumi net tada, kai jis pats savimi nebetiki.
Socialinių darbuotojų diena
Socialinių darbuotojų patirtys ir iššūkiai
Trijų socialinių darbuotojų - Šarūno Montvilos, Sandros Beržinienės ir Viktorijos Pletkutės - patirtys atskleidžia, kad socialinis darbas nėra tik pareigos ar paslaugų teikimas.
Jų keliai į šią profesiją - patys įvairiausi: vieni ją atrado atsitiktinai, kiti - po ilgų paieškų, treti priėmė kaip sąmoningą sprendimą.
Sandra Beržinienė, socialinės įtraukties koordinatorė, šiandien teikianti palydėjimo paslaugas jaunimui, priėmė itin sąmoningą sprendimą: „Norėjosi dirbti prevencinį darbą, kuris padeda prieš įvykstant problemoms". „Mes dirbame prevenciškai, kalbamės su jaunimu, šviečiame, teikiame teisinę informaciją.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Visi trys pašnekovai vieningai sako: tikras, nuoširdus ryšys - tai pamatas, ant kurio statomas visas tolesnis darbas. Jis negali būti priverstinis ar paviršutinis, jis turi būti grįstas pasitikėjimu, atvirumu ir laiku.
Vis dėlto Šarūnas pabrėžia, kai pavyksta užmegzti tarpusavio pasitikėjimu grįstą ryšį su jaunimu, darbo rezultatai būna džiuginantys. „Labai tas jų noras begalinis muzikuoti mane motyvuoja, jų troškimas, mėgstama veikla.
Socialinio darbo grožis yra tai, kad santykis dažnai peržengia profesionalumo ribas ir tampa nuoširdžiu žmogišku ryšiu, išliekančiu ir po daugelio metų.
Sandra pabrėžė, kad darbo su vaikais sėkmė nėra matuojama rezultatais „čia ir dabar“. „Visi skirtingi, todėl negali taikyti vieno metodo. Socialinis darbas - tai ne greitų rezultatų profesija. Tai tylus, ištvermės reikalaujantis darbas, kurio vertė dažnai paaiškėja tik po kelerių metų. Tai nėra darbas dėl padėkų ar statistikos, tai pasirinkimas būti su žmogumi bet kokiose situacijose.
Pasak jos, socialinis darbuotojas kartais turi būti švyturys, rodantis kryptį tiems, kurie klaidžioja rūke. „Grįžtamasis ryšys, po ilgo ir sunkaus darbo ateina vėliau. Kartais būna, kad nesitiki iš to žmogaus įvertinimo. Atrodė, kad tas žmogus tavo pagalbos nesuprato, bet po kelių metų gauni tą atgalinį ryšį. „Čia ir dabar reikia į situaciją reaguoti. „Žmonės nebijo pasakyti „ačiū“, parodyti, kad mūsų darbas vertinamas.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Visi trys pašnekovai sutaria - socialinio darbo esmė yra žmoguje. Tai profesija, kuriai reikia didelio žmogiško stuburo - jautrumo, atsakomybės, kantrybės.
Socialinių darbuotojų trūkumas ir darbo sąlygos
Socialinių darbuotojų stygius mūsų šalyje ypač jaučiamas pastaruosius dvejus metus. „Socialinių darbuotojų stygius ypač jaučiamas pastaruosius dvejus metus. Socialiniai mokslai suteikia pakankamai plačias kompetencijas, todėl baigusieji universitetus arba kolegijas išeina dirbti visai į kitas sritis - juos mielai priima įvairios organizacijos. Norinčių įgyti šią profesiją skaičius taip pat nėra pakankamas.
„Universitetuose į valstybės finansuojamas vietas yra priimami tik keturiasdešimt socialinio darbo studentų“, - teigė asociacijos prezidentė.
Iš jų - 26 proc. nevyriausybinėse organizacijose, 9 proc. - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldumo įstaigose, 65 proc.
Regionuose jų amžius jau yra priešpensinis ir per artimiausią dešimtmetį nemaža dalis išeis į pensiją, o pritraukti jaunų specialistų regionams bus ypač sudėtinga. Ypač trūksta socialinių darbuotojų, dirbančių su šeimomis, kurios stokoja socialinių įgūdžių.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Socialiniai darbuotojai jaučiasi tarsi vaikščiodami skustuvo ašmenimis, nes visą laiką gali nutikti rezonansinis įvykis. Turime atvejų Lietuvoje, kai vaikai buvo nužudomi šeimos narių.
J.Tamašauskienė nepraranda vilties, kad situacija gerės - nauja Vyriausybė į programą yra įrašiusi, kad reikia parengti socialinių darbuotojų saugumą užtikrinančių įrankių standartą: „Iki šiol už socialinių darbuotojų saugumą buvo paskirta tik vienintelė atsakomybė darbdaviui. Bet darbdavys ne visada gali ir geba išspręsti sistemines problemas.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nario Eimanto Kirkučio teigimu, siekiant, kad augtų šios profesijos prestižas, socialinis darbuotojas galėtų būti įtrauktas greta mokytojo specialybės.
„Komiteto posėdyje palietėme šią temą. Buvo aptartas socialinių darbuotojų kreipimasis, kad nevienodai atsižvelgiama į darbo laiką, palyginti su sveikatos srities darbuotojais. Buvo kalbėta ir apie darbo užmokestį. Pavyzdžiui, globos įstaigose dirba ir socialiniai, ir sveikatos sistemos darbuotojai. Ir vieni, ir kiti atlieka panašų darbą, tačiau darbo ir atostogų laikas skiriasi. Socialiniai darbuotojai turi trisdešimt aštuonių valandų savaitę, o sveikatos - trisdešimt šešių. Norima, kad šio atotrūkio nebeliktų.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad atskiru ministro įsakymu yra nustatoma, kad socialinių darbuotojų pareiginės algos koeficientas padidinamas ne mažesniu kaip 0,1 pareiginės algos (atlyginimo) baziniu dydžiu. Dėl to socialinių darbuotojų, dirbančių biudžetinėse įstaigose, darbo užmokestis per 5 metus padidėjo 65 proc.
Remiantis naujausia analize, didžiausią augimą darbuotojų skaičiumi užfiksavo žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektorius. Darbuotojų skaičius per metus išaugo net 7,749 asmenimis. Šį augimą galima sieti su didėjančiu sveikatos paslaugų poreikiu, senėjančia visuomene ir didėjančiomis investicijomis į sveikatos priežiūros infrastruktūrą.
Seimo posėdis
Institucinės pertvarkos ir pokyčiai socialiniame darbe
Institucinės pertvarkos procesas Lietuvoje atnešė pokyčių ir į daugelio socialinių darbuotojų profesinę veiklą. Stebint pokyčius šioje srityje, vis labiau domimasi socialinės globos paslaugų teikimu, jų poveikiu paslaugų gavėjams ir darbuotojams.
2014-2020 m. Socialinės globos centras „Vija" dalyvavo deinstitucionalizacijos procese - reikšmingame pokytyje, kurio tikslas buvo pereiti nuo institucinės globos prie paslaugų, teikiamų bendruomenėje. Šio pokyčio metu 2020 m. rugsėjo 9 d. įkurtas specializuotos slaugos ir socialinės globos padalinys, skirtas 38 asmenims - 4 vaikams ir 34 suaugusiems asmenims su negalia, kuriems vertinant socialinių paslaugų poreikį nustatytas visiškas nesavarankiškumas ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Visi - tiek darbuotojai, tiek paslaugų gavėjai - tą pačią dieną persikėlė į naujas patalpas, kur net paprasti, buitiniai klausimai virto iššūkiais. Manėme, kad tik patalpos pasikeis, tačiau ankstesnė sistema ir metodai naujoje erdvėje tapo neveiksmingi - reikėjo visiškai pergalvoti darbo metodus. Pirmieji mėnesiai buvo kupini nežinomybės. Neturėta jokių pavyzdžių, kaip turi atrodyti naujo tipo padalinio veikla, struktūra, kasdienė rutina. Visos sritys - nuo maitinimo iki darbo grafikų - buvo kuriamos „nuo nulio". Tai reiškė kasdienį ieškojimą, bandymus, taisymus ir naują požiūrį į tai, kas iš tikrųjų yra „namai", o ne „įstaiga".
Iššūkiai ir sunkumai socialinių darbuotojų kasdienybėje
Dirbant socialinio darbo srityje tenka susidurti su įvairiomis žmonių grupėmis: su vaikais, su riziką patiriančiomis šeimomis, įvairią negalią turinčiais asmenimis, emigrantais ir visais kitais, kurie turi psichologinių ar socialinių sunkumų. Klientų/žmonių grupė, su kuriais tenka susidurti ir kurie kelia didžiausius iššūkius teikiant pagalbą, tai yra asmenys, kurie linkę kaupti įvairius, jokios vertės neturinčius daiktus ar net šiukšles. Tokie asmenys užgriozdina visas gyvenamąsias patalpas taip, kad praėjimui lieka tik siauras takas ar net nelieka ir tako.
Nesuvaldomas daiktų ar šiukšlių kaupimas kelia problemų tarpusavio santykiams, socialinėje ir darbinėje veikloje bei kitose gyvenimo srityse. Asmenys, linkę kaupti daiktus, kelia grėsmę ne tik savo savijautai, bet ir aplinkiniams.
Dėl nuolatinio kaupimo įsigytas ,,turtas‘‘ perpildo gyvenamąją erdvę ir trukdo gyventi. Be to, daiktų kaupimas gali sukelti sužalojimų dėl gaisro ar sukrautų daiktų griūties, ir tai gali turėti didelį poveikį ne tik pačiam žmogui ir jo šeimai, bet ir kaimynams. Daiktų kaupimas turi didelį poveikį ir asmens socialiniam funkcionavimui. Todėl socialiniai darbuotojai turi užtikrinti šių asmenų socialinę gerovę, gerą emocinę ir fizinę sveikatą bei saugią aplinką kitiems gyventojams.
Socialinėje srityje dirbantys specialistai kasdien susiduria su įvairiomis iššūkiais, įskaitant klientų agresiją. LRT Straipsnyje aptariama, kaip organizacija „220 be įtampos“ moko socialinius darbuotojus valdyti įtampą ir agresyvų elgesį be smurto, pabrėžiant ramų bendravimą ir situacijos deeskalavimą.
Socialinis darbas šiandien susiduria su įvairiais iššūkiais - nuo vadovavimo trūkumo iki augančios biurokratijos ir akivaizdaus specialistų stygiaus.
Profesinės kompetencijos tobulinimas ir etikos kodeksas
Nuolat ieškoma būdų užtikrinti vis geresnes darbo sąlygos socialiniams darbuotojams: įtvirtinta būtinybė kasmet tobulinti savo profesinę kompetencija dalyvaujant mokymuose, supervizijose, intervizijose ir t.t. Nuo 2022 metų spalio veikia Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimo centras, kuris yra atsakingas už nemokamų mokymų organizavimą ir vedimą, metodinės pagalbos teikimą, naujų socialinių paslaugų srities darbuotojų palydėjimą jų profesinėje veikloje. Metus laiko veikia Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodeksas.
Patvirtintas Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodeksas - naujas ir svarbus dokumentas Lietuvos socialiniame darbe. Etikos kodeksas numato aukštus socialinių darbuotojų veiklos standartus, elgesio normas, išryškina vertybes. Laikydamiesi šių standartų savo veikloje mes kuriame įvairių visuomenės grupių pasitikėjimą socialiniais darbuotojais.
Visuomenės požiūris į socialinį darbą
Socialinis darbas visuomenei yra naudingas arba labai naudingas, - taip sakė dauguma, 75 proc., visuomenės nuomonės agentūros „Spinter tyrimai“ spalio mėnesį apklausoje dalyvavusių respondentų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei ketvirtadalis, 29 proc., šalies gyventojų vienaip ar kitaip yra susidūrę su socialiniu darbuotoju.
Tiesiogiai susidūrusių su socialiniu darbuotoju kasmet daugėja. „Socialinis darbas matomas ir vertinamas, o socialiniai darbuotojai, kaip savo srities profesionalai, neabejotinai prilygsta kitiems, prestižinėmis laikomų profesijų atstovams. Lietuvos gyventojai, susidūrę su iššūkiais, žino, kad pagalbos visada gali kreiptis į socialinius darbuotojus. Visuomenė vertina socialinių darbuotojų darbą kaip naudingą. Tai didžiulis pripažinimas ir įvertinimas. Dėkoju kiekvienam socialiniam darbuotojui už sąžiningai atliekamą svarbų darbą, neretai sudėtingomis sąlygomis.
Dažniausiai manoma, kad socialinį darbuotoją geriausiai apibūdina žodis „padėjėjas“, taip atsakė 59 proc. respondentų, 43 proc. apklaustųjų socialinį darbuotoją sieja su konsultantu (taip manančių per metus padaugėjo 5 proc. punktais), 33 proc. - su specialistu, 29 proc.
Socialinio darbo esmė dažniausiai suvokiama kaip socialinių paslaugų organizavimas, taip mano 57 proc. apklaustųjų. 45 proc. respondentų socialinį darbą suvokia kaip pagalbos teikimą asmenims, patekusiems į sudėtingą gyvenimišką situaciją, 39 proc. 63 proc. respondentų socialinio darbuotojo darbo naudą visuomenei įžvelgia tame, kad socialinis darbuotojas rūpinasi vienišais senoliais. Pusė, 52 proc., apklaustųjų teigia, kad socialinis darbuotojas prisideda prie žmonių su negalia socialinės įtraukties visuomenėje, 39 proc. - socialinio darbuotojo veikla yra naudinga kuriant geresnę visuomenės psichologinę sveikatą, 37 proc.
Statistika ir faktai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu šalyje dirba beveik 17 tūkst. Socialinių darbuotojų darbo užmokestis auga kasmet - vidutinis jų darbo užmokestis nuo 2021 m. padidėjo 50 proc.
Socialinių paslaugų gavėjų skaičius šalyje siekia beveik 115 tūkst. (be prevencinių ir bendrųjų socialinių paslaugų), nuo 2018 m. šis skaičius išaugo 72 proc., nuo 2021 m. 2025 m.
Apklausa parodė, kad:
- 75% apklaustųjų socialinį darbą vertina kaip naudingą visuomenei.
- 29% šalies gyventojų yra susidūrę su socialiniu darbuotoju.
- 59% respondentų socialinį darbuotoją apibūdina kaip "padėjėją".
Pagrindiniai duomenys apie socialinius darbuotojus Lietuvoje:
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Dirbančių socialinių darbuotojų skaičius | Beveik 17 tūkst. |
| Socialinių paslaugų gavėjų skaičius | Beveik 115 tūkst. |
| Socialinių darbuotojų darbo užmokesčio augimas nuo 2021 m. | 50% |
| Visuomenės nuomonė apie socialinio darbo naudą | 75% mano, kad naudingas arba labai naudingas |
| Gyventojų, susidūrusių su socialiniu darbuotoju | 29% |
Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos veikla
Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija (LSDA) nuo 2022 m. spalio 26 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. vykdo Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimo centro (toliau - PKTC) funkcijas. Viena iš PKTC veiklų - mokymų socialinių paslaugų srities darbuotojams organizavimas.
LSDA tarybai pavyko nuveikti nemažai reikšmingų darbų. Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija, bendradarbiaudama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė rekomendacijas dėl nuotolinio socialinio darbo, kuriomis pasidalino su visų savivaldybių socialiniais ir kitais socialinių paslaugų srities darbuotojais.
LSDA nerimauja dėl socialinių darbuotojų gerovės šalyje besitęsiant karantinui. Gauname signalų, kad socialiniai darbuotojai negauna apsaugos priemonių, jiems trūksta techninių galimybių teikti paslaugas nuotoliniu būdu. Norėdami detaliai išsiaiškinti socialinio darbo bendruomenės poreikius ir iškylančias problemas, kartu su Vilniaus universiteto Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedra inicijuojame tyrimą.
Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos (LSDA) užsakymu atliktas žvalgomasis tyrimas atskleidė, kad socialinių paslaugų sferos darbuotojai galimai patiria perdegimą darbe. Tyrime dalyvavo 443 respondentai.
LSDA pateikė pasiūlymą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Balandžio 1 d. Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė Jūratė Tamašauskienė dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje, kur buvo svarstoma NVO ir socialinių darbuotojų apsaugos priemonių situacija karantino sąlygomis.
Artėjant savivaldos rinkimams socialiniai darbuotojai užduoda 3 klausimus būsimiems miestų merams. Kviečiame klausytis Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentės Jūratės Tamašauskienės interviu LRT radijuje. Apie socialinių darbuotojų kasdienybės iššūkius ir jų įveiką.
Alternatyvios komunikacijos svarba
Alternatyvioji komunikacija - tai įvairios priemonės, padedančios asmenims, turintiems kalbos ir komunikacijos sutrikimų geriau išreikšti savo mintis, jausmus, poreikius. Tai apima gestus, simbolius, elektroninius įrankius ir įvairius vizualinius metodus.
tags: #kiek #yra #lietuvioje #socialiniu #darbuotoju