Pastarojo laikmečio Lietuvos situacija, joje vykstančios socialinės - ekonominės permainos sąlygoja valstybės vykdomos socialinės bei šeimos politikos pagrindinius tikslus. Svarbi socialinės apsaugos sistemos dalis yra socialinė parama. Šio darbo tikslas - supažindinti su pagrindine socialine parama, kuri teikiama Lietuvoje gyvenančioms šeimoms bei jų nariams. Aptariamos dvi sudėtinės socialinės paramos dalys - piniginė parama, įvairios garantijos, lengvatos bei socialinės paslaugos.
XX amžiaus paskutinio dešimtmečio ekonominės bei socialinės permainos palietė nemažą dalį Lietuvos gyventojų. Rinkos santykių formavimasis, nedarbo augimas, gyvenimo lygio smukimas, didėjanti socialinė nelygybė vertė peržiūrėti ir keisti šalyje vykdomą socialinę bei šeimos politiką. Nedarbas, turtinė Lietuvos gyventojų diferenciacija atsispindėjo šeimose: mažėjo gimstamumas, daugėjo skurstančių, socialiai silpnų šeimų, auginančių vaikus. Tokioms šeimoms bei jų vaikams, siekiant padėti tenkinti jų būtiniausius poreikius, buvo mokamos piniginės išmokos ir teikiamos socialinės garantijos bei lengvatos. Dėl palyginti aukšto nedarbo lygio nereta šeima pretendavo į socialinės paramos sistemą.
Socialinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus, politika daugiausia buvo nukreipta į piniginių išmokų ir kai kurių lengvatų teikimą. Skurstančios šeimos gaudavo dvi pagrindines socialinės paramos pašalpas: šeimos pašalpą ir pašalpą šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų; taip pat - nemokamą vaikų maitinimą mokyklose. Be to, šioms šeimoms skiriama socialinė pašalpa ir komunalinių paslaugų išlaidų kompensacijos.
Ypatingas dėmesys buvo skiriamas paramos didinimui likusiems be tėvų vaikams. 1998 metais buvo priimtas Vaiko globos įstatymas, sudaręs palankesnes sąlygas vaikų globai šeimoje. 1999 metais prioritetas buvo teikiamas beglobių vaikų rėmimui. Buvo padidinta vaiko globos pašalpa, taip pat ir našlaičio stipendija. Nuo 2000 metų padidinta pašalpa našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams įsikurti. Ji yra tikslinė ir skiriama gyvenamajam namui, butui įsigyti. 1999 metais priimtas Vyriausybės nutarimas “Dėl paramos pilnamečiams našlaičiams ir likusiems be tėvų globos asmenims”, kuriuo savivaldybėms rekomenduojama paskirti atsakingą asmenį, padėsiantį šiems asmenims spręsti jų įsidarbinimo, apgyvendinimo, įsikūrimo ir kitus klausimus.
Kita piniginės socialinės paramos kryptis 1999 metais buvo parama, teikiama dėl objektyvių priežasčių mažas pajamas turinčioms šeimoms. Tai - bedarbių, invalidų, pensininkų, moksleivių šeimos, minimalų darbo užmokestį gaunantys gausesnių šeimų tėvai ir kt. Vienas iš paramos nepasiturinčioms šeimoms būdų - priklausomai nuo šeimos turimų pajamų padengti tam tikrą išlaidų dalį už būtiniausias paslaugas - vandenį ir gyvenamųjų patalpų šildymą.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
1999 metais buvo patvirtinta mažas pajamas turinčių šeimų moksleivių nemokamo maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarka. Nemokamas maitinimas finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų. Pokyčių pasiekta ir paramos teikimo šeimoms, auginančioms vaikus invalidus, srityje, taip pat - šeimoms, slaugančioms visiškos negalios invalidus. 1998 metais priėmus Invalidų socialinės integracijos įstatymo bei kitų su invalidumu susijusių įstatymų pataisas, sudarytos geresnės materialinės sąlygos slaugyti namuose visiškos negalios invalidus - sunkiausius I grupės invalidus ir vaikus invalidus iki 16 metų. Nuo 1999 m. labiau diferencijuoti I ir II grupių invalidumo pensijų dydžiai.
1999 metais buvo priimti teisės aktai, reglamentuojantys piniginės paramos teikimą nukentėjusių asmenų grupėms - politiniams kaliniams, tremtiniams, rezistentams, nukentėjusiems 1991 m. sausio 11 - 13 d. įvykių metu. Buvo priimta valstybinių pensijų nukentėjusiems asmenims diferencijavimo koncepcija, pagal kurią pensijai apskaičiuoti buvo numatyta taikyti lanksčią sistemą, įvertinant politinių kalinių ir tremtinių laisvės atėmimo laikotarpį, laisvės atėmimo trukmę tremtyje, lageryje ar kalėjime, klimatines sąlygas, invalidumą, susijusį su laisvės atėmimu.
1999 metais didesnę socialinės paramos išlaidų dalį sudarė pašalpos vaikus auginančioms šeimoms, nepriklausomai nuo jų pajamų, - 55% visos piniginės socialinės paramos. Paramos išlaidos mažas pajamas turintiems paremti sudarė 45%. Lyginant su 1998 metais, išlaidos pašalpoms 1999 metais didėjo 1,1 mln. Plėtojant socialinių paslaugų sistemą, pradėtas teikti prioritetas nestacionarių socialinių paslaugų organizavimui. Savivaldybėse steigiami dienos centrai, kompleksinės pagalbos namuose tarnybos. Naujų nestacionarių socialinių paslaugų teikimo kaštai žymiai mažesni nei stacionarių įstaigų. Tačiau, teikiant socialines paslaugas namuose, dar iškyla nemažai problemų.
Nepakankamai gera organizacinė struktūra, nėra platus paslaugų gavėjų ratas bei paslaugų įvairovė, nėra darbuotojų mokymo programos, nepakankamai bendradarbiaujama su nevyriausybinėmis organizacijomis. 1999 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Socialinės politikos grupė ir Vilniaus Universiteto Socialinio darbo katedra atliko tyrimą “Socialinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus, ekonominio efektyvumo įvertinimas”. Tyrimas parodė, jog šioje srityje būtinos reformos, kurios apimtų ne tik socialinę apsaugą, bet ir kitas sritis - sveikatos, švietimo.
Concensus projektą “Parama piniginės socialinės paramos ir lengvatų vystymui ir administravimo stiprinimui”. Šio projekto tikslas - parengti socialinių paslaugų vystymo strategiją, atsižvelgiant į pokyčius Lietuvos socialinės paramos sistemoje. 2001 - 2002 metais Lietuvoje toliau buvo vykdoma socialinės paramos šeimai bei vaikams plėtra. Galiojančią valstybinę šeimų ir vaikų rėmimo sistemą sudaro dvi pagrindinės dalys: nepriklausomai nuo šeimos turto ir pajamų mokamos pašalpos bei mažas pajamas turinčioms šeimoms teikiama parama, įvertinus jų pajamas.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Visoms nepriklausomai nuo šeimos turto ir pajamų mokamoms pašalpoms 2001 metais buvo išleista 289,4 milijonų litų. Didžiausią šių išlaidų dalį - 69 proc. - sudarė išlaidos pašalpoms, kurios mokamos vaikus auginančioms šeimoms. Likusiems be tėvų globos vaikams teikiamai paramai išleista 21 proc., laidojimo pašalpai - 10 proc. visų minėtų išlaidų pašalpoms. Ši parama iki 2002 metų buvo teikiama iš savivaldybių biudžetų lėšų, išskyrus našlaičių stipendiją ir nėštumo pašalpą besimokančioms moterims, kurios mokamos iš valstybės biudžeto. Nuo 2002 metų lėšos šioms pašalpoms skiriamos ne iš savivaldybių, o iš valstybės biudžeto. Jos pervedamos savivaldybėms kaip specialioji dotacija.
Iki 2001 metų liepos 1 dienos pirmumo teisę atsiimti už vaikus priklausančias pašalpas turėjo vaiko motina. Teisę į jas prarasdavo šeimos, jei motina būdavo užsienietė, neturinti leidimo nuolat gyventi Lietuvoje. Dabar gi pašalpos mokamos abiejų tėvų pareiškimu, nurodant pašalpos gavėją. Lietuvoje kartu su vaikais gyvenančios šeimos, jeigu tėvas yra Lietuvos Respublikos pilietis, o motina - užsienio šalies pilietė, neturinti leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, taip pat turi teisę gauti įstatymo nustatytas pašalpas.
Naujajame Civiliniame kodekse įtvirtinta, kad neturintiems 14 metų netekusiems tėvų globos vaikams nustatoma globa, o vaikams nuo 14 iki 18 metų - rūpyba. Taigi, su naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimu panaikintas Vaiko globos įstatymas, pagal kurį netekusiam tėvų globos vaikui globa buvo steigiama, kol jis sulaukia 18 metų. Įstatymai numato, kad fiziniam asmeniui, šeimynai arba nevyriausybinei globos institucijai, paskirtai vaiko globėju ar rūpintoju, šiam vaikui išlaikyti kiekvieną mėnesį skiriama vaiko globos ar rūpybos pašalpa.
Padaryti našlaičio stipendijos skyrimo tvarkos pakeitimai. Iki 24 metų apribotas našlaičio stipendijos gavėjų amžius. Numatyta, kad našlaičio stipendija neskiriama pakartotinai į tos pačios pakopos mokymosi įstaigą įstojusiems asmenims. Šie pakeitimai padaryti siekiant panaikinti galimybę piktnaudžiauti mokama našlaičio stipendija, kai našlaičiai, nebaigę mokymo įstaigos, kitais metais vėl stodavo į kitą mokymosi įstaigą, norėdami kuo ilgiau gauti našlaičio stipendiją.
Galiojanti sistema nėra pakankamai efektyvi. Dažniausiai vertinama tik pašalpomis gaunama parama. Tačiau būtina ją derinti su kitomis socialinės ir ekonominės paramos šeimai kryptimis, apimančiomis opiausias šeimų gyvenimo sritis. Tai tėvų užimtumas, apsirūpinimas būstu, mokesčių lengvatos, valstybės parama, vaiko saugumas ir ugdymas, šeimos sveikata bei jos planavimas, socialinių paslaugų šeimai plėtra ir kt.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Vyriausybės numatytos 2001 - 2004 metų programos vienas iš uždavinių buvo 2003 metais parengti valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, pertvarkymo koncepciją. Jos tikslas - reformuoti valstybinių pašalpų šeimoms sistemą, užtikrinant vaikus auginančių šeimų rėmimo suderinamumą su kitomis paramos formomis (neapmokestinamojo minimumo didinimu, pinigine socialine parama nepasiturinčioms šeimoms, paslaugų plėtra); sugriežtinti tėvų atsakomybę už skiriamų pašalpų panaudojimą; prireikus pašalpas pakeisti natūrine parama ar socialinėmis paslaugomis.
Socialinė parama mažas pajamas turinčioms šeimoms teikiama įvertinus jų gaunamas pajamas. Negalėjimas užsimokėti už komunalines paslaugas (vandenį, šildymą) - viena opiausių nepasiturinčių šeimų problemų. Joms mokamos socialinės pašalpos, vienkartinės pašalpos, skiriamos kompensacijos būsto šildymui, šaltam ir karštam vandeniui. Kai šeimos skiriamas pašalpas naudoja ne pagal paskirtį, gali būti skiriama natūrinė socialinė parama, t. y. Valstybės biudžete kiekvienais metais numatomos tikslinės lėšos mažas pajamas gaunančių šeimų vaikų nemokamam maitinimui bendrojo lavinimo mokyklose. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kasmet šias lėšas paskirsto bendrojo lavinimo mokyklų steigėjams, atsakingiems už moksleivių nemokamo maitinimo organizavimą mokyklose. Moksleivių nemokamam maitinimui skirti nustatytas vienintelis kriterijus - šeimos pajamų dydis. Skurdo, ligos, benamystės, stichinės nelaimės atvejais savivaldybės pagal galimybes gali skirti vienkartines pašalpas. Jų skyrimo tvarką ir dydžius savo teritorijos gyventojams nustato pačios savivaldybės.
Mažas pajamas turinčioms šeimoms, įvertinus jų gaunamas pajamas, teikiamai paramai 2001 metais buvo išleista 250,1 mln. litų. Didžiausia šių lėšų dalis buvo skirta būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijoms(39 proc.) bei socialinei pašalpai mokėti (35 proc.). Lėšos nemokamam moksleivių maitinimui bendrojo lavinimo mokyklose organizuoti sudarė 24 proc., vienkartinei paramai - 2 proc. Socialinės paramos teikimas gyventojams ribojamas, nes trūksta lėšų. Teisę į socialinę pašalpą turi tik gaunančių bedarbio ar mokymo pašalpą bei dirbančių viešuosius ar Užimtumo fondo remiamus darbus šeimos. Neremiamos ilgalaikių bedarbių šeimos. Tik 3 % gyventojų gauna socialinę pašalpą. Skiriant socialinę pašalpą įvertinamos tik gaunamos šeimos pajamos. Bet neatsižvelgiama į turimą turtą, kas trukdo realiai įvertinti esamą šeimos materialinę padėtį. Tai yra svarbi problema.
Esant nelegaliam užimtumui, dalis paramos tenka ne toms šeimoms, kurioms jos labiausiai reiktų. Tuo tikslu Vyriausybė 2001 - 2004 metų programoje numatė parengti naują Piniginės socialinės paramos mažas pajamas turinčioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo projektą. Įstatymas turėtų įsigalioti jau nuo šių metų liepos 1 dienos. Jam įsigaliojus, parama būtų teikiama visoms dėl objektyvių priežasčių mažas pajamas gaunančioms šeimoms. Kadangi didėjo bedarbių skaičius, pagausėjo ir moksleivių, kuriems reikalingas nemokamas maitinimas. Tačiau iš valstybės biudžeto teikiamos lėšos yra ribotos: nuo 1998 metų kasmet šiam tikslui paskiriama tokia pati suma - 60 mln. litų.
2002 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atliktas tyrimas “Valstybės biudžeto lėšų moksleivių nemokamam maitinimui organizuoti paskirstymo savivaldybėms rodiklių identifikavimas bei šių lėšų panaudojimo tikslingumas” parodė, kad būtina toliau tobulinti nemokamo maitinimo organizavimą. Jo efektyvumas priklauso nuo savivaldybių požiūrio ir gebėjimo prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų, o taip pat - jų atsakomybės panaudojant lėšas, skirtas nemokamam moksleivių maitinimui. 2001 - 2002 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos vyriausybėmis vykdė EU PHARE Dvynių projektą “Socialinės paramos reforma ir “Acquis” reikalavimų įgyvendinimas - Consensus III”.
Viena iš sudėtinių socialinės paramos sistemos dalių yra teikiamos socialinės paslaugos. Socialinių paslaugų sistemoje dar yra nemažai problemų. Joms išspręsti nepakanka esamos socialinių paslaugų infrastruktūros. Didėja naujų socialinių paslaugų rūšių poreikis. Pastoviai jaučiamas išteklių trūkumas. Todėl būtina ieškoti efektyvesnių paslaugų organizavimo ir teikimo būdų. Socialinių paslaugų efektyvumo didinimui nuo 2002 metų pradėta vykdyti socialinių paslaugų teikimo reforma. Parengta ir socialinių paslaugų teikimo reformos koncepcija. Reformos tikslas - sudaryti teisines, administracines, finansines prielaidas veiksmingiau planuoti, teikti ir organizuoti socialines paslaugas, užtikrinant būtinuosius poreikius bei skatinant patį žmogų aktyviai ieškoti savipagalbos būdų.
Gana svarbi vieta socialinių paslaugų sistemoje tenka vaikų globos ir įvaikinimo problemoms. Lietuvoje kasmet didėja asocialių šeimų skaičius. Socialinė parama šeimai šiuo metu labiau orientuota į piniginės paramos teikimą ir lengvatų taikymą skurdžiai gyvenančioms šeimoms. Vaiko globa paprastai suprantama kaip “vaiko atskyrimas nuo asocialių tėvų”, todėl trūksta bendruomeninio tipo socialinių paslaugų vaikus auginančioms rizikos grupių šeimoms. Apie pusė vaikų, likusių be tėvų globos, įkurdinami šeimynose ar globėjų šeimose, likusieji apgyvendinami atitinkamose institucijose. 1999 m. labai suaktyvėjęs globos šeimoje steigimas 2000 - 2001 m. stabilizavosi ir sudarė apie 45 proc. visų per metus įsteigtų naujų globos vietų.
Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys vaiko globą (rūpybą)
Kiekviena savivaldybė, jei neturi galimybės nustatyti vaiko globą (rūpybą) ar laikinai apgyvendinti vaiką šeimoje, globos centre, šeimynoje, turi užtikrinti vaikui galimybę augti šeimai artimoje aplinkoje - šeiminiuose namuose.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatytais atvejais vaikui ir (ar) jo šeimai taikant atvejo vadybą, šeiminių namų darbuotojai (socialinis darbuotojas, socialinių paslaugų įstaigos socialinis pedagogas, individualios priežiūros darbuotojas ir kt.) bendradarbiauja su atvejo vadybininku, prireikus dalyvauja atvejo vadybos posėdžiuose. Jei vaikui ir (ar) jo šeimai taikoma atvejo vadyba, individualus socialinės globos planas (toliau - ISGP) suderinamas su pagalbos vaikui ir (ar) šeimai planu, sudaromu vadovaujantis Atvejo vadybos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. Nr. A1-27, 2025-01-17, paskelbta TAR 2025-01-17, i. k.
Šeiminių namų darbuotojai:
- kartu su vaiko formaliojo ugdymo įstaiga organizuoja papildomas ugdymo paslaugas, siekdami padidinti vaiko akademinį pažangumą, kartu spręsti vaikui kylančias ugdymo(si) problemas ir mokymo(si) sunkumus.
- pozityvaus auklėjimo metodais ir priemonėmis koreguoja vaiko, vengiančio atlikti savo pareigas ar pažeidžiančio kitų asmenų teises ir laisves, elgesį.
- sudaromos sąlygas vaikui dalyvauti priimant sprendimus, tiesiogiai arba netiesiogiai turinčius poveikį jo gyvenimui, situacijai, ateičiai. Vaiko dalyvavimas turi būti užtikrinamas vaikui draugiškoje aplinkoje, suteikiant vaikui visą reikiamą informaciją sprendimui priimti vaikui suprantama kalba ir sudarant sąlygas vaikui išreikšti savo nuomonę jam priimtinais būdais.
- gauti metodinę bei kitą pagalbą ir (ar) kitas paslaugas iš globos centro Globos centro veiklos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d.
Atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą, vaikas įtraukiamas į meniu sudarymą, maisto gaminimo procesą, suteikiama galimybė maistą bei užkandžius pasigaminti pačiam ar su darbuotojo pagalba jam patogiu laiku. Taip pat sudaromos sąlygos ir galimybės vaikui naudotis viešojo maitinimo įstaigų paslaugomis (valgyti mokymo įstaigos valgykloje, viešojo maitinimo įstaigoje, užsisakyti maisto į namus).
Maisto produktai, drabužiai, avalynė ar kiti daiktai, siekiant ugdyti vaiko savarankiškumą, perkami bet kuriame prekybos centre ar turguje kartu su vaiku, atsižvelgiant į jo pageidavimus, neorganizuojant viešųjų pirkimų. Vaikui, įvertinant jo brandą ir poreikius, sudaromos sąlygos apsipirkti savarankiškai.
Kartu su vaiku aptariama, kaip jis turėtų naudoti jam skirtas išmokas, kišenpinigius, ugdomas jo finansinis raštingumas. Vaikui, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, sudaromos sąlygos pačiam disponuoti jo asmeninėje sąskaitoje turimomis lėšomis. Išmokos vaikui negali būti naudojamos būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, medikamentams), neformaliajam ugdymui, stovykloms, sveikatos priežiūrai, prekėms ir kitoms paslaugoms (higienos, slaugos, techninės pagalbos prekėms, patalynei, vaiko transporto išlaidoms).
Šeiminių namų tvarka ir švara palaikoma paskirstant darbus vaikams ir darbuotojams, įvertinant vaikų amžių, galimybes ir raidos ypatumus. Skatinant vaiką palaikyti tvarką savo kambariuose ir bendrose patalpose, formuojami asmens higienos įgūdžiai.
Darbuotojai šeiminiuose namuose dirba pagal darbo sutartis, jų darbo laikas ir darbų sauga, kitos teisės ir pareigos nustatomi teisės aktų, reguliuojančių darbo teisinius santykius, nustatyta tvarka.
Esant kriziniam atvejui, vaikui, patiriančiam krizę, turi būti skiriamas dėmesys, laikas, paslaugos ir pagalbos priemonės, siekiant operatyviai ir sėkmingai įveikti krizę ir užtikrinant kuo mažesnį jos poveikį vaikui ir jo gyvenimui. Ištikus krizei, su vaiku dirba tiek šeiminių namų darbuotojų, kiek reikia krizei operatyviai ir sėkmingai įveikti.
Prieš apgyvendinant vaiką šeiminiuose namuose, išklausoma jo nuomonė, su kuo jis norėtų gyventi šeiminiuose namuose, parodomas būsimas jo kambarys, pagal galimybes sudaromos sąlygos dalyvauti jį įrengiant, atsakoma į visus vaiko klausimus, susijusius su gyvenimu šeiminiuose namuose.
Vaikas apgyvendinamas vadovaujantis vaiko aplinkos ir globos (rūpybos) vietos pastovumo principu (biologinės šeimos gyvenamosios vietos atžvilgiu ir nekeičiant vaiko gyvenamosios vietos - nekilnojant vaiko iš vienų šeiminių namų į kitus) ir atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.
Šeiminių namų įrengimas ir jų aplinka turi atitikti Socialinės globos normų aprašo nuostatas, nustatančias reikalavimus dėl aplinkos ir būsto.
Vaikui, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą, turi būti užtikrinama galimybė naudotis kompiuteriu su internetine prieiga.
Vaikui, atsižvelgiant į jo amžių, brandą, motyvaciją ir specifinius poreikius (pvz., terapijos tikslais), yra sudaroma galimybė auginti namų gyvūną, jei tai neprieštarauja kitų kartu gyvenančių vaikų interesams ir (ar) sveikatai (pvz., jei kiti vaikai nėra alergiški). Šiuo atveju su vaiku turi būti aptartos gyvūno laikymo ir priežiūros sąlygos.
Vaikui turi būti sudaroma galimybė turėti savo individualią erdvę, kurioje jis galėtų leisti laisvalaikį, turėti asmeninių daiktų (žaislų, nuotraukų, plakatų ir pan.) ir jais dekoruoti savo erdvę.
Vaikui turi būti sudaroma galimybė ir užtikrinamos sąlygos atkurti, palaikyti ir stiprinti savo ryšį su biologine šeima, jei tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams: susitikti su biologinės šeimos nariais, palaikyti ryšį telefonu, laiškais, internetu. Vaikas gali palaikyti ryšį ir su kitais fiziniais asmenimis, jei tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams. Šeiminiai namai sprendimą dėl susitikimo formos priima atsižvelgdami į geriausius vaiko interesus. Esant poreikiui, kad būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai, vaiko susitikimą su biologine šeima ar fiziniu asmeniu gali stebėti šeiminių namų darbuotojas. Jis gali konsultuoti bendravimo, emocinio ir emociškai saugaus ryšio užmezgimo, pozityvaus auklėjimo metodų, pozityvios tėvystės ir panašiais klausimais.
Šeiminiai namai nustato susitikimų organizavimo tvarką ir patvirtina susitikimų organizavimo tvarkos aprašą, kuriame nustatoma susitikimų organizavimo tvarka.
Organizuojant vaiko susitikimus su biologine šeima ar kitais fiziniais asmenimis ir numatant susitikimų laiką ir vietą, turi būti atsižvelgiama į vaiko nuomonę ir pageidavimus, vaiko dienotvarkę, užimtumą, kad būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai.
Vaiko globos (rūpybos) priežiūrą šeiminiuose namuose vykdo VVTAĮT įgaliotas teritorinis skyrius, vadovaudamasis Vaiko globos organizavimo nuostatuose nustatyta tvarka.
Įgyvendinant Aprašą, asmens duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Aprašo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą ir tvarkymą, nustatyta tvarka, vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d.
Dokumentai (įskaitant dokumentus, kuriuose yra asmens duomenų) saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
„Apie vaikų globą atvirai“: kada lūkesčiai kenkia vaiko interesams?
Lentelė: Valstybinės pašalpos šeimoms, auginančioms vaikus, 2001 m.
| Pašalpos rūšis | Išleista lėšų (mln. litų) | Procentinė dalis |
|---|---|---|
| Pašalpos vaikus auginančioms šeimoms | 200,7 | 69% |
| Parama likusiems be tėvų globos vaikams | 60,8 | 21% |
| Laidojimo pašalpa | 27,9 | 10% |
Grafikas: Socialinės paramos išlaidų pasiskirstymas 1999 m.
Schema: Socialinės paramos sistema Lietuvoje
