Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai dažnai susiduria su sunkumais socialiniame gyvenime: gali nesuprasti perkeltinių prasmių ar netiesioginių žinučių, susidurti su sunkumais suvokiant socialinį kontekstą. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl autistiški vaikai gali turėti sunkumų suprasti socialinį kontekstą, yra jiems būdingas bruožas pirmiausiai fokusuotis į detales ar konkretų informacijos aspektą, o ne bendrą situacijos kontekstą. Pavyzdžiui, autistiškas vaikas gali nepastebėti subtilių neverbalinių signalų, tokių kaip kūno kalba ar veido mimika, kurie paprastai padeda suprasti socialinį kontekstą.
Švietimo ir pagalbos plotmė Lietuvoje - socialinių mąstytojų programa „Mes - mąstytojai!“ skirta 4-7 m. vaikams ir įgyvendinama LASUC Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriuje. Pasak centre dirbančių socialinių pedagogių Austės Černiauskienės ir Mildos Kryžanauskienės, programa remiasi Proto teorija, kuri apibrėžia esminę socialinės sąveikos ir empatijos supratimo svarbą. Ji teikia struktūruotas ir aiškias instrukcijas bei įrankius, kurie gali padėti autistiškiems vaikams suprasti bendravimo taisykles ir kitus svarbius socialinius įgūdžius. Programos pasakojimų knygelėse aprašomos keturių vaikų patirtys ir įvairūs nuotykiai. Ji yra ilgalaikė, reikalauja nuolatinio taikymo ugdymo įstaigoje bei mokymo naujų socialinio mąstymo įgūdžių, kuriuos vėliau vaikai ir jų šeimos nariai skatinami perkelti į natūralią aplinką.
„Džiaugiamės, kad Lietuvoje yra tokia programa, kuri skirta padėti būtent autistiškiems vaikams ir jaunuoliams vystyti jų socialinius įgūdžius ir supratimą apie socialinius kontekstus. Mūsų žiniomis, tokio pobūdžio programa yra vienintelė, kuri pasiekiama Lietuvos švietimo bendruomenei. Ji teikia struktūruotas ir aiškias instrukcijas bei įrankius, kurie gali padėti autistiškiems vaikams suprasti bendravimo taisykles ir kitus svarbius socialinius įgūdžius. Vis tik, kaip su kiekvienu įrankiu, programa tiks ne kiekvienam vaikui. Kartais ji bus labai efektyvi vienam vaikui, o kitiems reikės papildomo pritaikymo. Kaip ir visur, taip ir švietime svarbu atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualius poreikius ir suteikti jiems tinkamą palaikymą, kuris atlieptų jų iššūkius ir galimybes“, - sakė K.
„Atsižvelgiant į programoje nurodytą planą, yra skaitomas pasakojimas, papildytas įvairiomis informacinėmis nuorodomis. Programa prasideda nuo temos apie savo mintis ir jausmus. Gebėjimas užmegzti sėkmingą socialinę sąveiką su aplinkiniais reikalauja suprasti savo jausmus ir mintis, taip pat suprasti, kad kiekvienas aplink esantis žmogus turi individualių minčių, kurios nebūtinai sutampa su mūsiškėmis. Taikome programoje pateiktus ir aprašytus ugdymo metodus, naudojame vizualius mąstymo ir kalbos burbulus, drauge su vaikais analizuojame socialines situacijas, ieškome priežasčių, kodėl vienaip ar kitaip atsitiko“, - pasakoja M. Pasak socialinės pedagogės.
Analizuojant temas mokiniai mokosi būti vieninga komanda - stato kaladėlių miestą, kepa obuolių pyragą, žaidžia įvairaus pobūdžio stalo žaidimus. Kiekvienas komandos narys turi atlikti ir individualią užduotį tam, kad komanda pasiektų bendrą tikslą. A. Černiauskienė teigia, jog užsiėmimuose daug dėmesio skiriama supratimui, kas yra mintys ir kuo jos skiriasi nuo žodžių: „Mokomės suprasti, kad ne viskas, apie ką galvojame, yra žinoma aplinkiniams, tol kol to nepasakome garsiai.“
Taip pat skaitykite: Konferencija apie autizmą Seime
HTN: Cambridge University Autism Research Centre sukūrė Mind Reading programą, kuri padeda autistiškiems žmonėms atpažinti emocijas pagal veido išraišką. Programa “Mind Reading” yra populiari ir gali pasitarnauti planuojant ateities įrangą, kuri praneš autistiškiems žmonėms apie pašnekovo emocijas. Stebėkite signalus, rodančius, kad pašnekovas nori pabaigti pokalbį. Tai yra naudingos gairės ir pirklys, kaip užbaigti pokalbį mandagiai.
Autistiškiems žmonėms gali būti sunku kurti draugiškus santykius, tačiau jei pavyksta juos kurti, šie santykiai suteikia daug teigiamų emocijų. Kartais sunku atpažinti, kas yra tikras draugas, o kas ne, nes ženklai dažnai slypi kūno kalboje ir balsuotine intonacijoje. Marc Segar pateikė patirtį išgyvenimo žinyne, kuris padeda autistams pagerinti bendravimo įgūdžius. Skyriuje „Kaip rasti gerus draugus“ vartotojui padeda nustatyti, ar prieš jus tikras draugas.
Nacionalinis autizmo tinklalapis (NAS) siūlo Autism Alert kortelę, kurią galima nešti su savimi informuojant apie autizmą ir suteikiant kontaktinį numerį. Taip pat pateikiama keli papildomi priminimai ir patarimai socialinėse situacijose. Taisyklės keičiasi priklausomai nuo situacijos ir pašnekovo asmenybės: nuo paprastų pasisveikinimų iki profesionalių formų. Gera pradžia gali būti „Labas“, o vadovui - „Laba diena“; taip pat svarbu vengti perteikto klausimo ar iškart pereiti į temą.
Draugystė su autistiniu žmogumi gali būti iššūkis, bet tinkamas palaikymas ir aiškūs socialiniai įgūdžiai gali atnešti daug malonių emocijų. Jei jaučiate, kad reikia pagalbos socialinių įgūdžių ugdyme, galite kreiptis į šeimos narį, specialistą ar draugą, ir pasimokyti vaidmeniniuose žaidimuose apie pokalbio pradžią, laikymąsi paeiliu, pabaigą bei įvairovę socialinių situacijų.
Mitai apie autizmą vis dar gyvi visuomenėje. Iš tiesų tai neurologinis raidos sutrikimas su socialinio bendravimo, kalbos ir komunikacijos sunkumais bei pasikartojančiu, netipišku elgesiu. Autizmas nėra užkrečiamas, o tikrosios priežastys gali būti genetika, mamos ligos, infekcijos ir kt. Svarbu būti atviriems ir Kalbėk aiškiai su autistišku žmogumi. Autizmo klimasis poreikis kartais sukelia nerimą, todėl svarbu rinktis neutralią aplinką, laikytis aiškaus struktūriavimo ir tvarkos, o taip pat nepamiršti, kad dauguma autistiškų žmonių nori bendrauti, tik jų įgūdžiai gali būti skirtingi. Taip pat verta aptarti, kaip geriau pradėti pokalbį, kaip išlaikyti akių kontaktą ir kaip nuspėjamai valdyti tyla bei perėjimus.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Autizmas - tai kompleksinis reisys, kuris gali būti įveikiamas su tinkama pagalba, struktūra ir nuosekliu užimtumu socialinėje veikloje. Tiek šeimoms, tiek švietimo įstaigoms svarbu įtraukti individualius vaikų poreikius ir skatinti jų socialinį įsitraukimą bei ryšius su bendraamžiais.
Taip pat skaitykite: Autizmas: viskas, ką reikia žinoti