Esu buvęs pareigūnas, kuris ilgus metus tarnaudamas rizikavo savo gyvybe ir sveikata, kad Lietuva būtų saugi. Dabar, sulaukęs pensinio amžiaus, gaunu pareigūno pensiją, tačiau neseniai sužinojau, kad nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. jei noriu toliau dirbti ir užsidirbti daugiau nei minimali mėnesinė alga, man bus visiškai nutraukta pensija. Tai mane ir daugelį mano kolegų palieka be pagrindinio pajamų šaltinio, nors norime ir toliau dirbti, būti naudingi visuomenei ir neprarasti gyvenimo kokybės. Šis sprendimas atrodo neteisingas, nepagarbus ir neįvertina mūsų tarnybos svarbos“, - „Delfi“ rašė ponas Vytautas.
Buvęs pareigūnas išsigando, kad, jei norės ir toliau dirbti, ir užsidirbti daugiau negu minimalią mėnesinę algą, jam bus nutraukta mokėti pareigūno pensiją. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ramina, kad taip nėra, ir tokie pokyčiai neplanuojami.
Ministerijos paaiškinimas apie pensijų mokėjimą dirbantiems pareigūnams
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakė, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dirbantiems pareigūnams (nesvarbu, ar jie sukakę socialinio draudimo pensijos amžių, ar ne) nėra mažinamos. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nemokamos tik tuo atveju, jei pareigūnas ar karys grįžta į tarnybą. „Jokių Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimų, kurie ribotų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimą dirbantiems pareigūnams, nėra priimta. Ministerijos žiniomis, projektų, kurie siūlytų tokį reguliavimą Seime neregistruota, ministerijoje tokia galimybė irgi nėra svarstoma“, - teigiama „Delfi“ pateiktame atsakyme.
Ministerija paaiškino, kad senatvės pensijos amžiaus nesukakusiems pareigūnų ir karių valstybinių pensijų už tarnybą gavėjams kartu su šia pensija mokamas 1 socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio (2025 m. - 298,45 eur) priedas už tarnybą (iki jie įgis teisę gauti socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo pensiją, kai jie neturi draudžiamųjų pajamų). Jeigu asmuo turi draudžiamųjų pajamų iki 1 MMA, jam mokama proporcinga priedo dalis.
Priedu siekiama užtikrinti tam tikras gaunamas pajamas iki asmuo įgis teisę gauti socialinio draudimo pensiją, t. y. kompensuoti į pensiją išleistų pareigūnų ir karių negalėjimą gauti darbo pajamų dėl profesinės veiklos ir ribotų galimybių integruotis į darbo rinką. Priedas už tarnybą nėra pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis.
Taip pat skaitykite: Krizės laikotarpio pensijų atstatymas
Istorija: neišmokėtų pensijų mažinimai ir teisiniai ginčai
„Pensinė“ istorija siekia dar 2001-uosius metus, kai buvo priimtas sprendimas apskritai nemokėti pensijų dirbantiems pensininkams, esą jie gauna atlyginimą. Tokia tvarka truko iki tol, kol 2003 m. Antrą kartą „pensinė“ istorija pasikartojo 2010-aisiais. Tuomet buvo priimtas sprendimas dėl sunkios ekonominės padėties laikinai sumažinti pensijas. Tačiau toks laikinas sumažinimas turi numatyti ir tos neišmokėtos dalies grąžinimo mechanizmą.
Kaip Alfa.lt teigė advokatas, pats buvęs pareigūnas ir VRM pensininkų sąjungos pirmininkas Algimantas Medelis, grąžinimo mechanizmo nėra. „Aš jau padėjau kryžių ant viso šio reikalo, treji metai grąžinimo mechanizmo nėra, be to, ir terminą pareigūnams pratęsė. Tada, 2010 m., dirbantys pensininkai pareigūnai nukentėjo dvigubai. Mokėjimo koeficientas buvo sumažintas nuo 1,5 iki 1,30. Tai sudarė maždaug tokį patį procentą, kiek nurėžta visiems pensininkams - apie 20 procentų. Tačiau dirbantiems kirto ir antrą kartą - jiems sumažino ir kaip dirbantiems.
Konkretus pavyzdys: vienam buvusiam pareigūnui (pavardė redakcijai žinoma - aut. past.) perskaičiavus pensiją pagal koeficientą ji nuo 2165,44 Lt į rankas sumažėjo iki 1732,35 Lt. Sumažinus dar kartą kaip dirbančiam pensininkui jos beliko 618,62.
Buvęs generalinio komisaro pavaduotojas Vytautas Navickas į teismą kreipiasi jau antrą kartą, piktindamasis tokia valstybinių pensijų gavėjų diskriminacija.„Aš noriu gauti visą pensiją, kaip ir visi žmonės. Kuo policininkai kalti, kad dirbo policijoje“, - teigė V. Navickas.
Konstituciniam teismui pernai priėmus nutarimą, pripažinusį, kad nuostata dirbantiems pensininkams labiau mažinti pensijas negu nedirbantiems prieštarauja Konstitucijai, jie vėl kreipėsi į teismus. Bent jau pirmose instancijoje dauguma bylų jau išnagrinėtos ir priimti palankūs jiems sprendimai. Tačiau reikia pabrėžti, kad skundai buvo patenkinti tik iš dalies.
Taip pat skaitykite: Tvarka dėl kompensavimo
„Dabar šiuos sprendimus esame apskundę Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, jei jo sprendimas bus nepalankus, turėsime galimybę skųstis Europos žmogaus teisių teismui. Tuo tarpu buvęs Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, o dabar komiteto narys Stasys Šedbaras Alfa.lt kategoriškai pareiškė, kad biudžete šiemet tokių lėšų nenumatyta. Be to, galbūt terminą net reikės pratęsti iki 2014-ųjų pabaigos.
„Nuolatiniai pratęsinėjimai yra diskriminacija. Nei Seimas, nei Vyriausybė nieko nenori matyti“, - sakė A. Taigi, darytina išvada, kad pagal įstatymo analogiją taikant Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normas, asmuo dėl pažeistų teisių visų pirma privalo kreiptis į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, o šiam subjektui reikalavimo nepatenkinus, gali skųsti nepalankų sprendimą teismui.
Teisiniai terminai ir bylinėjimosi galimybė
Iš esmės pagal galiojantį teisinį reglamentavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys gali apginti per trejų metų terminą. Pažymėtina, kad šis terminas yra pradedamas skaičiuoti nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos asmeniu išmokėjimo dienos.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šis trejų metų terminas per kurį asmuo gali kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos grąžinimo nėra naikinamasis priešingu atveju būtų pažeistos asmens konstitucinės teisės, nes teisė į pensiją, kaip viena iš socialinių žmogaus teisių, konkrečiai - jos turtiniai aspektai, pagal oficialiąją konstitucinę jurisprudenciją privalo būti siejama su prigimtine nuosavybės teise.
Būtent ši aplinkybė lemia, kad asmuo gali pagrįstai tikėtis, jog teisė į įstatymu nustatytą pensiją bus valstybės saugoma ir ginama. Todėl teismai spręsdami ginčus, kylančius dėl valstybinės pensijos nepriemokos grąžinimo ir nurodę, kad praleistas trejų metų terminas, jį atnaujina konstatuodami, kad įstatymų leidėjas nėra sureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų.
Taip pat skaitykite: Kas svarbu žinoti apie pensijų grąžinimą
Teisės aktuose nėra numatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, veiksmų apskundimo terminai. Taigi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme specialus trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte.
Konstitucinio Teismo vaidmuo ir grąžinimo įstatymas
Konstituciniam Teismui 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu, 2010 m. birželio 29 d. nutarimu ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimu konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas, privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, asmenys įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, kad praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus kompensuojami teisėkūros subjektų nustatyta tvarka bei terminais.
Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, jog iš ginčyto Grąžinimo įstatymo preambulės matyti, kad šis įstatymas buvo priimtas įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. Pažymėta ir tai, kad pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama atsižvelgiant į įstatyme nurodyta tvarka nustatyto atitinkamo pareigūno tarnybos laikotarpio - pareigūno paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių - darbo užmokesčio vidurkį.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pareigūnai, kurie pasirinko, kad valstybinė pensija jiems būtų mokama atsižvelgiant į dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintą darbo užmokestį, ir tie pareigūnai, kurie pasirinko, kad valstybinė pensija jiems būtų mokama pagal laikotarpio, nepatenkančio į ekonomikos krizės laikotarpį, vidutinį darbo užmokestį, negali būti laikomi esančioje vienodoje padėtyje.
Seimo sprendimai ir kompensacijos mechanizmas
Antradienį, rugsėjo 20 d., Seimas po pateikimo pritarė darbiečių siūlymui kompensuoti kriziniu laikotarpiu apkarpytas pareigūnų ir karių valstybines pensijas. „Kiekvienas turi teisę į visą pensiją, kurią uždirbo per savo gyvenimą. Tad kriziniu laikotarpiu apkarpytos pensijos privalo būti grąžintos.
Pagal šiuo metu priimtą įstatymą, sumažintos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos grąžinamos tiems, kurie tuo metu dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, o tiems, kurie jų neturėjo, sumažintos pensijos negrąžinamos. Tad mes siūlome grąžinti pareigūnų ir karių valstybines pensijas, kurios nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Kompensuojamoji suma būtų išmokama 2017-2022 metais tokiomis procentinėmis dalimis: 2017-2018 m. - po 10 proc.; 2019-2022 m. - po 20 proc. kompensuojamosios sumos.
Tiems asmenims, kuriems kompensuojamoji suma bus mažesnė nei 100 eurų, siūloma ją išmokėti iš karto per vienerius metus, t.y. 15 straipsnis. 1. 2014 07 10 įstatymu Nr. (TAR, 2014, Nr. 2. 2017 12 07 įstatymu Nr. (TAR, 2017, Nr. 3. 2017 12 07 įstatymu Nr. (TAR, 2017, Nr. 4. 2018 12 11 įstatymu Nr. (TAR, 2018, Nr. 1.
Priedo už tarnybą mokėjimo sąlygos
Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą gavėjui nuo teisės gauti šią pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki visų dokumentų pensijai skirti gavimo atitinkamoje institucijoje dienos, skiriamas pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedas už tarnybą (toliau šiame straipsnyje - priedas). Priedas mokamas, iki asmuo įgis teisę gauti socialinio draudimo pensiją, jeigu mėnesio, ėjusio prieš tą mėnesį, už kurį mokamas priedas, šio asmens draudžiamosios pajamos, kaip jos apibrėžtos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme (toliau - draudžiamosios pajamos), yra mažesnės negu 1 minimalioji mėnesinė alga (toliau - MMA) arba jis kitoje valstybėje negauna su darbo santykiais susijusių pajamų ir nėra savarankiškai dirbantis asmuo. Jeigu asmuo neturi draudžiamųjų pajamų arba kitoje valstybėje negauna su darbo santykiais susijusių pajamų ir nėra savarankiškai dirbantis asmuo, jam mokamas 1 socialinio draudimo bazinės pensijos (toliau - bazinė pensija) dydžio priedas.
INFOLEX PASTABA: 2018 12 11 įstatymu Nr. XIII-1727 (TAR, 2018, Nr. 2018-20990) nustatyta, kad 15 str. 1 d. nuostatos pradedamos taikyti nuo 2019 m. vasario mėnesio, mokant pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedą už tarnybą už 2019 m. Priedo mokėjimas atnaujinamas nuo tos dienos, kurią asmuo vėl atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priedo gavimo sąlygas.
Tais atvejais, kai pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą gavėjo draudžiamosios pajamos tą mėnesį, kurio draudžiamosios pajamos turi būti vertinamos, teisės aktų nustatyta tvarka nėra (negali būti) nustatytos (pavyzdžiui, asmuo yra savarankiškai dirbantis asmuo, kurio draudžiamosios pajamos (įmokų bazė) nustatomos deklaravus pajamas, gautas praėjusiais kalendoriniais metais; asmuo gauna su darbo santykiais susijusių pajamų ir jam nėra taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai), tol, kol draudžiamosios pajamos nebus nustatytos, preziumuojama, kad tokio asmens draudžiamosios pajamos yra MMA dydžio, ir priedas nemokamas.
Mirus priedo gavėjui, pirmajam besikreipusiam jį laidojusiam asmeniui išmokamas asmens negautas praėjusio mėnesio priedas, priedas už tą mėnesį, kurį jo gavėjas mirė, ir dar 1 bazinės pensijos dydžio priedo suma.
Pensijų indeksavimas ir pokyčiai
Nuo kitų metų pradedamos mokėti po indeksavimo padidintos pensijos. Svarbu žinoti, kad pensijos kasmet perskaičiuojamos ir didinamos pagal nustatytus rodiklius, bet didėjimas nėra vienodas visiems gavėjams.
Pirmiausia, sausio mėnesį, didesnių išmokų sulauks senatvės pensijų, negalios, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai. Vasarį indeksuotos pensijos bus išmokėtos išankstinių senatvės pensijų gavėjams bei žmonėms, gaunantiems šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių valstybines pensijas.
Pensijų padidėjimas skiriasi, nes kiekvieno žmogaus pensija yra apskaičiuota individualiai. Dažnai nurodomas vidutinis pensijos padidėjimas, tačiau tai reiškia tik bendrą vidurkį.
Pavyzdžiui, jei 2025 metais žmogus gavo apie 474 eurų pensiją, 2026 metais jo pensija sieks apie 527 eurus, tai yra padidės maždaug 53 eurais. Jei gavo 575 eurus, 2026 metais gaus apie 639 eurus, arba 64 eurais daugiau. Jei 2025 metais pensija buvo 624 eurai, 2026 metais bus apie 694 eurai, arba apie 70 eurų didesnė. Jei šiais metais žmogus gavo 724 eurus, 2026 metais gaus apie 805 eurus, arba 81 euru daugiau. Tai orientaciniai pavyzdžiai, pateikti pagal skirtingus pensijų dydžius. Konkretaus žmogaus pensijos dydis gali būti kitoks, kadangi priklauso nuo individualių aplinkybių.
Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji ir individualioji. Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos vienetų skaičiaus ir vieneto vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.
Pensijų dydžio priklausomybė nuo stažo ir įmokų
Pavyzdys: Petras išėjo į pensiją 2025 metais, kai būtinasis stažas buvo 34 metai. Jeigu žmogus turi didesnį nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis apskaičiuojama proporcingai jo stažui. Žmogaus turimas stažas padalijamas iš tais metais galiojusio būtinojo stažo.
Pavyzdys: Danguolė išėjo į pensiją 2018 metais, kai būtinasis stažas buvo 30,5 metų. Socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjams ir negalios pensijų gavėjams, netekusiems 60 procentų ar daugiau dalyvumo ir gaunantiems mažas pensijas, mokamos pensijų priemokos.
Jei žmogus turi būtinąjį stažą, visų jo gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. Jei kitais metais žmogui apskaičiuota pensija bus mažesnė nei 468 eurai ir jis turi įgijęs būtinąjį stažą, jis gaus pensijos priemoką, kad visų gaunamų pensijų suma būtų ne mažesnė nei 468 eurai.
Po pensijų indeksavimo kai kurie gyventojai gali gauti mažesnę priemoką arba jos nebegauti, jei indeksuota pensija bus didesnė nei 468 eurai. 2026 metais našlių pensijos bazinis dydis padidės daugiau nei keturiais eurais iki 46,46 euro. Tokio pat dydžio bus ir vienišo asmens išmoka. Šalpos pensijų bazė didės iki 261 euro. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos didės nevienodai - tai priklausys nuo konkrečios išmokos rūšies ir nuo to, kuriai gavėjų kategorijai žmogus priklauso. Mažiausias padidėjimas sieks 6,5 euro - tiek augs šalpos našlaičių pensija.
Deividai, gal galėtumėte paaiškinti, kas yra fiksuoto indekso anuitetas?
Pareigūnų pensijų sistemos reformos projektai ir pereinamasis laikotarpis
Pirmiausia būtina pabrėžti, jog Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų, sportininkų rentų ir kompensacinių išmokų įstatymo projektą (toliau - projektas), kuris nebūtinai įsigalios 2024 m. liepos 1 d. Jeigu šiuo metu pateiktas projektas įsigaliotų nuo 2024 m. liepos 1 d., projekte numatytas 10 metų pereinamasis laikotarpis, kurio metu galiotų dvi pareigūnų pensijos sistemos.
Ištarnavus nustatytą metų skaičių ir sukakus nustatytą amžių 55 m. 20-25 m., išskyrus atvejus, kai asmenys yra atleidžiami dėl sveikatos kaip netinkami tarnybai (5 metai) ir kt. 15 metų, išskyrus atvejus, kai asmenys yra atleidžiami dėl sveikatos kaip netinkami tarnybai. Minimalus stažas ilginamas palaipsniui per 10 metų (žr. už 1-20 tarnybos metus - po 1%, už 21-25 m. - po 1.5% (25 m. - 27.5%), už 26 m. Už 30 m. mokama 32.5% pareigūno nustatyto DU (neatskaičius mokesčių) dydžio pensija - sudaro vid. 37,4 proc.
Apskaičiuojant pensiją už tarnybą skirti po 2,5 proc. už metus, tačiau maksimali pensija negali viršyti 70 proc. Ribojimas būtų nustatomas individualiai atsižvelgiant į pareigūno tarnybos stažą; pavyzdžiui, 70 proc. nustatyta ištarnavusiems 35 m. ir daugiau (žr. Skaičiuojama iš 15 metų pareigūno tarnybos laikotarpio DU vidurkio. Į DU pensijai apskaičiuoti papildomai įskaitomi visi priedai ir priemokos, tiesiogiai susiję su tarnybos pareigų vykdymu, apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą.
Socmin‘as pateikė pensijų apskaičiavimo pavyzdį (žr. Nustatomos pareigūnų pensijų „grindys“ 350 Eur, t. y., minimali pareigūnų pensija, kuri negali būti mažesnė, jeigu pareigūnas turi 25 metų tarnybos stažą arba pagal dabar galiojančią sistemą 20-25 m. Priedas naikinamas. Įgijus teisę gauti senjorų pensiją, pareigūnų pensija būtų mažinama atsižvelgiant senjorų pensijos dydį.
Konferencijos ir diskusijos dėl grąžinimo
Š. m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Baltojoje salėje vyko mokslinė - praktinė konferencija "Pareigūnų socialinės garantijos. Nusavintų pareigūnų pensijų grąžinimas". Konferencijos atidaryme dalyvavo ir sveikinimo žodį tarė vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas. Konferenciją savo pranešimu pradėjo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Teisės departamento teisėjo padėjėja Monika Lapukaitė.
Antroje konferencijos dalyje buvo kalbėta apie pareigūnų ir karių, įšėjusių į pensiją integracijos į darbo rinką problemas ir jų sprendimo būdus. Pranešėjas dr.Teisinė Padėtis ir Teismų Praktika Buvę policijos pareigūnai ir toliau kovoja teismuose dėl sumažintų valstybinių pensijų grąžinimo. Nors senatvės pensijos daugeliui pensininkų jau mokamos nesumažintos nuo praėjusių metų pradžios, pareigūnams jos tebėra sumažintos.
Praktiniai patarimai pareigūnams ir pensininkams
- Jeigu asmuo mano, kad jam buvo sumažinta pensija neteisėtai, visų pirma privalo kreiptis į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją.
- Jei reikalavimas nepatenkinamas, gali skųsti nepalankų sprendimą teismui, atkreipiant dėmesį į trejų metų terminą nuo pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo dienos.
- Jei praleistas trejų metų terminas, verta atkreipti dėmesį, kad teismai jį kartais atnaujina, konstatuodami, kad įstatymų leidėjas nėra sureguliavęs nepriemokos grąžinimo klausimų.
- Apsvarstyti galimybę kreiptis į VRM pensininkų sąjungas ar advokatus, kurie specializuojasi pensijų ginčuose.
Bylų kelias ir tarptautinės galimybės
Jei nacionaliniai teismai nepriima palankaus sprendimo, asmenys turi galimybę skųstis Europos žmogaus teisių teismui. Teismai spręsdami ginčus dažnai remiasi Konstitucinio Teismo nuostatomis ir sprendimais dėl kompensacinio mechanizmo poreikio.
tags: #sumazintu #pareigunu #pensiju #grazinimas #dirbusiems #pensininkams