Straipsnyje aptariama įvaikinimo sąvoka, kuri įvardijama kaip teisės aktais nustatytų procedūrų visuma, kai panaikinamos vaiko ir jo biologinių tėvų tarpusavio teisės ir pareigos, tačiau suteikiant analogiškus ryšius įtėvių šeimai. Įvaikinimas, neturėdamas biologinio pradmens, yra tam tikras juridinis veiksmas (faktas), kai vaikas ir įvaikintojai įgyja vaikui bei biologiniams tėvams būdingas ir įstatyme įtvirtintas teises ir pareigas.
Konstitucijos 38-39 straipsniuose įtvirtina, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, todėl valstybė įsipareigoja globoti šeimą, kuri augina vaikus. Ši Konstitucijoje įtvirtinta nuostata reiškia, kad auginanti vaikus šeima yra laikoma svarbiausiu visuomenės elementu. Visuotinai pripažinta bei Konstitucijoje, tarptautiniuose susitarimuose ir įstatymuose įtvirtinta pagrindinė vaiko interesų kryptis - augti ir būti auklėjamam šeimoje.
Įvaikinimo teisinis pagrindas ir tikslai
Įregistruota vaiko kilmė sukelia visas Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytas tėvų ir vaikų tarpusavio teises ir pareigas. Įvaikintą vaiką ir įvaikintojus sieja tokios pačios teisės ir pareigos kaip vaiką bei jo biologinius tėvus. Be to, po šios procedūros baigiasi visos įstatyme nustatytos vaiką ir jo biologinius tėvus siejančios teisės ir pareigos.
Tas pats kodekso straipsnis nustato, kad įvaikinimu panaikinamos tėvų ir vaikų pagal kilmę, jų giminaičių tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, o įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos kaip giminaičiams pagal kilmę. Pagal Civilinio kodekso 3.227 straipsnio 2 dalį įvaikintojai nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos neturi teisės prašyti, kad įvaikinimas būtų panaikintas, kaip tai buvo nustatyta Santuokos ir šeimos kodekse. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinis kodeksas nenustato įvaikinimo panaikinimo pagrindų, tuo dar labiau apsaugodamas įvaikinto vaiko teises.
Tarptautinis teisinis kontekstas ir vaiko teisės
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos preambulėje pabrėžiama, jog vaikas gali visapusiškai ir deramai bręsti tik augdamas šeimoje, jausdamas laimę, meilę ir supratimą. Minėtos konvencijos 22 straipsnio 3 dalyje taip pat nurodoma, kad laikinai ar visam laikui netekęs savo šeimos aplinkos, vaikas turi gauti alternatyvią priežiūrą, kuria laikomas ir įvaikinimas.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto analizė
Įvaikinimo apskaita Lietuvos Respublikoje tvarkoma vadovaujantis Konstitucija, Hagos konvencija ir kitomis tarptautinėmis sutartimis, Civiliniu kodeksu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Seimo priimtais teisės aktais, Prezidento dekretais, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais.
Institucinė priežiūra ir Įvaikinimo tarnybos vaidmuo
Svarbų vaidmenį įvaikinimo organizavime ir šios srities koordinavime atlieka Įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Įvaikinimo tarnyba). Šiandien, Įvaikinimo tarnyba yra valstybinė įvaikinimo institucija, tvarkanti asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, ir galimų įvaikinti vaikų apskaitą, organizuojanti įvaikinimą Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams Lietuvos Respublikoje, koordinuojanti savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų darbą ir ginanti vaiko teises ir teisėtus jo interesus įvaikinimo srityje.
Pagrindinis dėmesys organizuojant Įvaikinimo tarnybos veiklą buvo skiriamas įvaikinimo skatinimui Lietuvoje, rajonų, miestų Vaikų teisių apsaugos tarnybų veiklos įvaikinimo srityje koordinavimui ir bendradarbiavimo skatinimui, tarptautinio įvaikinimo organizavimui. Įvaikinimo tarnyba atsako už galimų įvaikinti vaikų ir norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių apskaitą, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia jiems informaciją apie galimus įvaikinti vaikus Lietuvos Respublikoje, atlieka kitus jai priskirtus veiksmus.
Kam reikalingas įtėvių pasirengimo įvaikinti patikrinimas?
Įtėvių patikrinimas atliekamas norint ištirti ir įvertinti įvaikintojų gyvenimo sąlygas, socialinę aplinką, psichologinę būklę, gebėjimą būti įtėviais, galinčiais suteikti įvaikintam vaikui saugią aplinką ir užtikrinti visavertį vystymąsi. Šio patikrinimo metu būsimiesiems įtėviams taip pat turi būti suteikta visa reikalinga informacija, kuri padėtų apsispręsti, ar įvaikinimas yra tinkamiausias būdas patenkinti jų tėviškus jausmus, ir priimti galutinį sprendimą.
Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakyme Dėl medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojai pateikta asmenų sąrašas, kurie negali būti įvaikintojai, kuomet serga lėtiniu alkoholizmu, narkomanija (nesant stabilios remisijos), psichikos ligomis, žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) liga, plaučių tuberkulioze, kai išskiriamos tuberkuliozės mikrobakterijos, lėtiniu inkstų nepakankamumu, kai reikalinga dializė, Alzheimerio liga, huntingtono liga, šoninė amiotrofinė sklerozė, epilepsija su psichikos ir asmenybės pakitimais, daugiasisteme degeneracija, onkologine III, IV stadijos liga.
Taip pat skaitykite: Teisinė bazė
Kas gali būti įtėviais, kam leidžiama įvaikinti
Įvaikinti turi teisę tik asmenys, atitinkantys Civiliniame kodekse, Hagos konvencijoje ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių asmenys (Civilinio kodekso 3.210 str. 6), nustatyta įvaikintojų amžiaus riba iki 50 metų, kai vyresni asmenys gali įvaikinti tik išimtiniais atvejais (Civilinio kodekso 3.210 str. 5).
Įvaikinti leidžiama tik Civilinio kodekso 3.209 straipsnyje nurodytus vaikus, t.y. tik tuos vaikus, kurie įrašyti į įvaikinamų vaikų apskaitą (sąrašą), išskyrus atvejus, kai įvaikinamas sutuoktinio vaikas arba kai įvaikinamas vaikas, gyvenantis įvaikintojo šeimoje. Be to, įvaikinti Lietuvos Respublikoje galima tik ne jaunesnius kaip trijų mėnesių vaikus, taip pat negalima įvaikinti savo vaikų, seserų ir brolių.
Įvaikinimo procedūra, trukmė ir tvarka
Nuo prašymo savivaldybės vaikų teisių apsaugos tarnybai pateikimo datos visas įvaikinimo procesas gali trukti nuo 3 (trijų) iki 6 (šešių) mėnesių. Įvaikinimo procedūrų atlikimo trukmė labai priklauso nuo pačios norinčios įvaikinti šeimos ar asmens aktyvaus dalyvavimo įvaikinimo procese.
Norintiesiems įvaikinti siūlomi tik jų pageidavimus atitinkantys vaikai (jei norima įvaikinti vaiką iki 3 metų amžiaus, vyresnis nebus siūlomas), esantys galimų įvaikinti vaikų apskaitoje, nepriklausomai nuo vaiko įrašymo į šią apskaitą datos. Lietuvos Respublikos piliečiai turi galimybę pasirinkti vaiką iš Įvaikinimo tarnybos savivaldybės vaikų teisių apsaugos tarnybai pateiktų duomenų apie keletą galimų įvaikinti vaikų.
Jeigu dėl įvaikinimo kreipiasi Lietuvoje nuolat gyvenanti šeima, pageidaujanti įvaikinti sveiką vaiką iki vienerių metų, įvaikinimo procedūra vidutiniškai trunka iki 1 metų ar net ilgiau. Jeigu dėl įvaikinimo kreipiasi Lietuvoje nuolat gyvenanti šeima, pageidaujanti įvaikinti sveiką vaiką iki vienerių metų, įvaikinimo procedūra vidutiniškai trunka iki 1 metų ar net ilgiau. Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, dažniausiai pageidauja įvaikinti sveiką ar su nežymiais sveikatos sutrikimais nuo 3 mėn. iki 2 metų amžiaus mergaitę.
Taip pat skaitykite: Apie medicininį smurtą
Biologinių tėvų teisės ir dalyvavimas
Ar biologiniai vaiko tėvai dalyvauja įvaikinimo byloje? Ne, biologiniai vaiko tėvai nedalyvauja įvaikinimo byloje. Civilinio proceso kodekso 484 str. numato, kad bylos nagrinėjime dalyvauja pareiškėjai, tai yra būsimieji įtėviai, bei valstybinės įvaikinimo institucijos ir vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai. Įvaikinamo vaiko biologiniai tėvai procese nedalyvauja ir jie neturi teisės sužinoti, kas įvaikino jų vaiką.
Iš tiesų akredituotos organizacijos įsipareigoja ir teikia Tarnybai grįžtamąją informaciją apie įvaikintus vaikus (per pirmuosius 2 metus po įvaikinimo - kas pusę metų, kitus 2 metus - kartą per metus, po 4 metų po įvaikinimo - kai to pareikalauja Tarnyba), kurią sudaro nustatytos formos pranešimai apie įvaikinto vaiko integraciją į šeimą, gyvenimo sąlygas, vystymąsi, sveikatą ir vaizdinė medžiaga.
Tarptautinis įvaikinimas ir akreditacija
Įvaikinimo tarnyba veikia kaip centrinė valdžios instituciją pagal 1993 metų Hagos konvenciją dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje. Vadovaujantis Hagos konvencijos nuostatomis, Įvaikinimo tarnyba turi užtikrinti, kad, organizuojant tarptautinį įvaikinimą, būtų laikomasi šios konvencijos reikalavimų.
Ikiteisminės tarptautinio įvaikinimo procedūros vykdymas, pradedamas tik tada, jei per 6 mėnesius nuo vaiko įrašymo į Galimų įvaikinti vaikų sąrašą nebuvo gauta LR piliečių prašymų įvaikinti ar globoti vaiką, jei vaiko globėjas (rūpintojas) pritaria, kad vaiko interesus geriausiai užtikrintų tarptautinis įvaikinimas ir jei tokiam siūlymui pritaria Tarpinstitucinė įvaikinimo komisija.
Šiuo metu įgaliojimai vykdyti tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikti 9 akredituotoms organizacijoms: 4 Italijoje ir po 1 JAV, Švedijoje, Ispanijoje, Naujoje Zelandijoje, Kanadoje. Įvaikinimo tarnyba parengia informacinį raštą apie vaiką ir pateikia jį Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems užsienyje, ir užsieniečiams arba jiems atstovaujančiai centrinei institucijai arba jos akredituotai įstaigai.
Vaiko interesai, giminaičių vaidmuo ir psichologiniai aspektai
Išskiriami du įvaikinimo aspektai: pirma, patenkinti vyro ir moters troškimą sukurti visavertę šeimą - išauginti šeimoje vaikų ar papildyti šeimą ir, antra, sudaryti sąlygas vaikui augti saugiai, apsuptam meilės, laimės būti išaugintam ir parengtam savarankiškai gyventi visuomenėje. Svarbiausiais čia laikomi vaiko interesai.
Vaiko interesų akivaizdžiai neatitinka įvaikinimas, kurio tikslas yra ne išauginti vaiką šeimoje ir parengti jį savarankiškai gyventi visuomenėje, bet gauti materialiosios ar moralinės naudos ir panašiai. Tačiau siekiant įvertinti, ar įvaikinimas atitinka vaiko interesus, nepakanka vien fakto, kad asmenys pasirinko įsivaikinti konkretų vaiką ar vaikas yra Įvaikinimo tarnybos siūlomas įsivaikinti vienai konkrečiai šeimai, kuri yra sulaukusi eilės įvaikinti.
Kad vaikas galėtų deramai augti ir bręsti įvaikintojų šeimoje, labai svarbūs ir psichologiniai būsimų įtėvių ir vaiko ryšiai, kurių pašaliniai stebėtojai gali ir nepastebėti, bet kuriuos gali suprasti ir paaiškinti būsimieji įtėviai ir pats vaikas. Giminaičių vaidmuo, santykiai su tėvų globos netekusiu vaiku ir jų nuomonė yra labai svarbūs sprendžiant be tėvų globos likusio vaiko globos (rūpybos) nustatymo ir įvaikinimo klausimą, todėl visada atsižvelgiama ir siekiama užtikrinti geriausius vaiko interesus.
Iš tiesų tėvų globos netekusio vaiko globos (rūpybos) ar įvaikinimo organizavimas - tai siekiamybė suteikti tėvų globos netekusiam vaikui galimybę augti šeimoje ir užtikrinti jo prigimtinę teisę, kurioje jis jaustųsi saugus, mylimas, būtų užtikrinamos vaiko teisės ir geriausi interesai.
Įvaikinimo dokumentacija ir įrašai
Įregistravus įvaikinimą, į įtėvių pasus įrašomi duomenys apie įvaikį. Įvaikinimas registruojamas remiantis teismo sprendimu dėl įvaikinimo Civilinės metrikacijos įstaigoje, įregistravusioje vaiko gimimą. Registruojant įvaikinimą, įvaikintojai Civilinės metrikacijos įstaigai privalo pateikti vaiko gimimo liudijimą, teismo sprendimą dėl įvaikinimo bei savo pasus.
Registruojant įvaikinimą įrašomas civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo įrašas, kuriuo pakeičiami duomenys apie vaiką ir jo tėvus. Pakeitus atitinkamus duomenis įvaikio gimimo įraše, išduodamas naujas vaiko gimimo liudijimas.
Specialios situacijos: seserys ir broliai, sveikatos ypatumai
Draudžiama įvaikinti išskiriant seseris ir brolius (įstatymas numato išimtis, kai negalima užtikrinti seserų ir brolių gyvenimo kartu dėl jų sveikatos arba kai dėl įvairių aplinkybių seserys ir broliai jau buvo išskirti ir nėra galimybių užtikrinti jų gyvenimo kartu). Užsienio piliečių šeimos Lietuvoje gali įvaikinti tik specialių poreikių vaikus, t. y. tuos vaikus, kuriems nebuvo surasta Lietuvos Respublikos piliečių šeima, galinti globoti ar įvaikinti.
Užsienio šalių piliečiams sudaromos galimybės įvaikinti tik specialiųjų poreikių turinčius vaikus, t. y. tuos vaikus, kuriems nebuvo surasta Lietuvos Respublikos piliečių šeima, galinti globoti ar įvaikinti. Iš tiesų visais atvejais prioritetu laikoma tėvų globos netekusio vaiko globa (rūpyba) ar įvaikinimas Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems asmenims.
Praktinės pastabos: pageidavimai, eilės ir faktiškos aplinkybės
Ne, norėdami įvaikinti vaiką Lietuvos Respublikos piliečiai neturi laukti eilėje. Šiuo metu galimų įvaikinti vaikų apskaitoje yra daugiau vaikų, negu Lietuvos Respublikos piliečių, norinčių įvaikinti vaiką, todėl atsižvelgiant į šeimos pageidavimus įvaikinamas vaikas gali būti pasiūlytas iš karto po to, kai šeima yra įrašoma į norinčiųjų įvaikinti apskaitą.
Lietuvių šeimos retai kada sutinka įvaikinti vaiką, kurio tėvai serga psichinėmis ligomis, turi proto negalią, priklausomybę alkoholiui, narkotikams, baimindamiesi galimų pasekmių vaiko vystymuisi, sveikatai ir raidai. Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, dažniausiai pageidauja įvaikinti sveiką ar su nežymiais sveikatos sutrikimais nuo 3 mėn. iki 2 metų amžiaus mergaitę. Per metus įvaikintojų, norinčių įvaikinti vaiką iki 4-6 metų amžiaus, pasitaiko tik kelios.
Įvaikinimo konfidencialumo klausimai ir duomenų apsauga
Antroje straipsnio dalyje atskleidžiama kiekvieno asmens teisė į privatumą ir duomenų apsaugą remiantis tarptautinio lygmens teisės aktais. Taip pat straipsnyje aptariama įvaikinimo konfidencialumo samprata ir šiuolaikinė įvaikinimo konfidencialumo problemika Lietuvos Respublikoje, kai yra pažeidžiami geriausi vaiko interesai.
Dažniausiai įvaikinimo konfidencialumas yra pažeidžiamas, kai pareiškėjas, tvarkydamas įvaikinto vaiko ir trečiojo suinteresuoto asmens duomenis, juos savo paties iniciatyva pakeičia kito asmens kontaktiniais duomenimis. Tokiu atveju pareiškėjas, panaudodamas neteisingus kontaktinius duomenis, trečiam asmeniui atskleidžia įvaikinto vaiko duomenis.
Asmens teisė į privatumą ir duomenų apsauga remiasi tarptautinio lygmens teisės aktais, o įvaikinimo apskaita Lietuvos Respublikoje tvarkoma vadovaujantis ... Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Seimo priimtais teisės aktais, Prezidento dekretais, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais.
Įvaikinimo informacijos mainai ir grįžtamasis ryšys
Siekdama stiprinti vaikų apsaugą ir įgyvendinti Hagos konvencijos uždavinius, Įvaikinimo tarnyba bendradarbiauja su užsienio valstybių centrinėmis valdžios ir akredituotomis įvaikinimo institucijomis ir keičiasi informacija apie Hagos konvencijos nuostatų įgyvendinimą, taip pat renka iš šių institucijų grįžtamąją informaciją apie užsienio valstybių piliečių įvaikintų vaikų iš Lietuvos ugdymo ir gyvenimo sąlygas.
Kai kurios užsienio piliečių šeimos, prieš priimdamos sprendimą įvaikinti vaiką iš Lietuvos Respublikos, atvyksta į šalį, susipažįsta su kultūra, ragauja tradicinį maistą, pradeda mokytis lietuvių kalbos. Dalis užsienio piliečių šeimų stengiasi išsaugoti įvaikinto vaiko identitetą: prisijungia prie savo gyvenamojoje šalyje veikiančių lietuvių bendruomenių, kurios puoselėja Lietuvos tradicijas, sudaro sąlygas vaikui mokytis lietuvių kalbos, dalyvauja įvairiuose renginiuose, namuose gamina lietuviškus tradicinius patiekalus.
Pokalbis su Lietuvos Respublikos Vaiko teisiu ir ivaikinimo tarnybos vedeja Odeta Tarvydiene
Praktiniai pavyzdžiai ir papildomi aspektai
Įvaikinti leidžiama tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą (sąrašą). Iš pradžių tėvų globos netekusiam vaikui nustatoma laikinoji globa. Ji gali trukti iki 18 mėnesių. Jeigu tėvai nededa pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą, atsiranda pagrindas nustatyti vaikui nuolatinę globą. Sprendimą dėl tėvų valdžios ribojimo ir dėl nuolatinės globos nustatymo priima teismas.
Svarbu pastebėti, kad kiekvieno tėvų globos netekusio vaiko nuomonę globėjas privalo pateikti Tarnybai prieš vaiko įrašymą į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą. Nepavykus surasti įtėvių ar globėjų šeimos Lietuvoje, globėjas bendraudamas su vaiku išsiaiškina jo nuomonę dėl galimybės būti įvaikintam užsienio piliečių šeimoje. Jei vaikas palaiko itin artimus ryšius su broliais, seserimis, seneliais, giminėmis ar net tėvais, jis gali nesutikti dėl įvaikinimo ir tokiu atveju, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jis nebus siūlomas įvaikinti.
Dažnai kylančios problemos ir mitai
Apie įvaikinimą sklando nemažai mitų, kurie visiškai neatitinka tikrovės. Tai ilgas ir varginantis procesas, kuris turi būti atliktas ypač kruopščiai, nuosekliai, apsvarsčius visus už ir prieš, ir atsakingai bei teisiškai sutvarkius visus formalumus. Iš tiesų Lietuvos Respublikos įstatymai nustato, kad kai įvaikinamas dešimties metų sulaukęs vaikas, būtinas jo rašytinis sutikimas. Sutikimą vaikas duoda teismui, be šio sutikimo įvaikinti negalima.
| Aspektas | Reglamentas / Pastaba |
|---|---|
| Minimali amžiaus riba įvaikinti | Ne jaunesni kaip 3 mėn. |
| Įtėvių amžiaus riba | Iki 50 metų, vyresni - išimtiniais atvejais |
| Biologinių tėvų dalyvavimas | Nedalyvauja ir neturi teisės sužinoti, kas įvaikino vaiką |
| Įvaikinimo trukmė | Vidutiniškai 3-6 mėn., kai kuriais atvejais iki 1 metų ar ilgiau |
| Tarptautinis įvaikinimas | Pradedamas po 6 mėn., jei nėra LR piliečių prašymų |
Įvaikinti leidžiama tik Civilinio kodekso 3.209 straipsnyje nurodytus vaikus, t.y. tik tuos vaikus, kurie įrašyti į įvaikinamų vaikų apskaitą (sąrašą). Įvaikinimo apskaita Lietuvos Respublikoje tvarkoma vadovaujantis Konstitucija, Hagos konvencija ir kitomis Tarptautinėmis sutartimis, Civiliniu kodeksu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais.
tags: #teisiniai #ivaikinimo #aspektai