Kartais darbdaviai susiduria su sunkumais, kai jų darbuotojai neinformavę, be jokių paaiškinamų priežasčių neatvyksta į darbą. Kaip darbdaviams reikėtų elgtis ir kokių veiksmų imtis?
Šiame straipsnyje aptarsime, ką turi žinoti darbdaviai apie pravaikštas, atsakomybę už jas ir kokius veiksmus reikia atlikti.
Naujo darbuotojo pridėjimas
Kas yra pravaikšta?
Pravaikšta yra laikoma darbuotojo neatvykimu į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pravaikšta žymima PB ir už šią dieną darbuotojas negauna nustatyto darbo užmokesčio. Jeigu darbuotojas dėl pravaikštų nedirbo, darbo užmokestis neskaičiuojamas.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) priminė, kad Darbo kodekse yra pateiktas šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas. Vienas iš tokių yra neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties, t. y. pravaikšta. Už ją nemokamas darbo užmokestis. Inspekcijos specialistų nuomone, pravaikštų žymėjimo tikslas - kad darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pateikiama informacija būtų tiksli ir atspindėtų realią situaciją.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė pravaikštą įvardijo kaip piktybinį veiksmą, kai darbuotojas visą dieną neateina į darbą ir nepraneša darbdaviui, nereaguoja į jo pranešimus.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Dažniausios pravaikštų priežastys
Anot A. Maldutytės, dažniausiai pravaikštos įvyksta pirmadieniais, kai po savaitgalio žmogus dar nespėja atsigauti po savaitgalio. Ji nurodė, kad tai nebūtinai turi būti pirmadienis, mat yra žmonių, dirbančių slenkančiu grafiku. Tad pagrindinė priežastis vis tiek išlieka blogi žmogaus įpročiai ar priklausomybės.
„Tokiais atvejais pasiteisinimai dažniausiai būna kaip mokykloje - nespėjo į autobusą, kažkas numirė iš artimųjų. Būna, kad ir tie patys žmonės miršta po kelis kartus. Na, čia toks juokas per ašaras“, - kalbėjo pašnekovė.
Pasak jos, būna ir tokių atvejų, kuomet darbuotojas nepranešęs neateina į darbą ir tiesiog dingsta: „Darbdaviai jų ieško ir rūpinasi baimindamiesi, ar, neduok dieve, darbuotojui ko nors nenutiko. Galiausiai sužino, kad darbuotojas apsigalvojo ir tiesiog nebenori čia dirbti.“
Anot darbdavių, jiems neretai tenka išgirsti kvailų darbuotojų pasiteisinimų. Tokių, kaip, pavyzdžiui, dar vienos to paties vieną kartą jau anksčiau „palaidoto“ artimojo laidotuvės.
Kita vertus, kai kurie specialistai pastebi, kad būna atvejų, kuomet darbdaviai pravaikštas įrašo už nieką, tad darbuotojams reikia būti atidiems.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo pensijos gavėjų sveikatos draudimo įmokos
Ką daryti prieš žymint pravaikštą?
Prieš žymėdamas pravaikštą, darbdavys turi pareikalauti, kad darbuotojas dėl jos pasiaiškintu raštu per nustatytą protingą laiko terminą, paprastai per 7 kalendorines dienas. Nepavykus gyvai gauti pasiaiškinimo darbo vietoje, galima siųsti reikalavimą pasiaiškinti registruotu paštu. Jei per nustatytą terminą darbuotojas atsisako pasiaiškinti arba nepateikia pasiaiškinimo, pravaikštą galima žymėti ir be pasiaiškinimo.
Ji nurodė, kad prieš žymint pravaikštą turi būti atliktos tam tikros procedūros. Darbdavys dėl pravaikštos turi perspėti, darbuotojui turi būti suteikta galimybė pasiaiškinti.
Taigi, darbdavys turi atlikti aibę dokumentacijos vien tam, kad darbuotojui už tą dieną nereikėtų mokėti atlyginimo ar kad būtų galima jį atleisti. Tai, pasak jos, yra neadekvačiai didelė našta, turint neatsakingą darbuotoją.
Darbuotojui kiekvieną mėnesį privalu gauti algalapį. Jei jis mato, kad atlyginimas mažėja, turi aiškintis priežastis - kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir pravaikštas užginčyti. Darbdavys tokiu atveju turi įrodyti, kad jis pravaikštas surašė pagrįstai.
Pranešimas Sodrai apie pravaikštas
Darbdavys turi teikti 12-SD pranešimą „Sodrai“, taip pranešdamas apie nedraudiminį laikotarpį, kai už darbuotoją nėra mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Pranešimą reikia pateikti ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nedraudiminio laikotarpio pabaigos (darbuotojui grįžus į darbą). Jei pravaikšta nusitęsia per kelis mėnesius, ir prasidėjus naujam mėnesiui darbuotojas darbe nepasirodo, 12-SD pranešimas teikiamas nurodant nedraudiminius laikotarpius.
Taip pat skaitykite: Parama daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje
Pildant pranešimą A5 ir A6 langeliuose nurodomas pranešimo pateikimo priežasties kodas ir pavadinimas: 09-pravaikšta.
Pavyzdys
Darbuotojas neatvyksta į darbą nuo 2024-05-13 iki 2024-06-10. Įvertinus visas aplinkybes ir darbdaviui nustačius pravaikštą, pildomas 12-SD pranešimas. Langeliuose A13 nurodoma laikotarpio pradžia 2024-05-13, A14 langelyje nurodoma laikotarpio pabaiga 2024-05-31. Kitas 12-SD pranešimas pildomas už tolimesnį laikotarpį, atitinkamuose langeliuose pasirenkant datas 2024-06-03 iki 2024-06-10.
Atleidimas iš darbo už pravaikštas
Darbo sutartis darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės gali būti nutraukiama vadovaujantis darbo kodekso 58 straipsniu 1 d. „Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą.“. Pagal DK 58 str. 3 d. 1 punktą neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.
Dėl pravaikštų darbuotojas gali būti atleidžiamas be įspėjimo, taip pat nemokant jam išeitinės išmokos. Tačiau, pasak inspekcijos, siekiant nutraukti darbo sutartį pravaikštų pagrindu, darbdavys turi įrodyti darbuotojo neatvykimo į darbą faktą, o darbuotojas turi įrodyti priežasčių, dėl kurių jis negalėjo atvykti į darbą, svarbumą.
Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė, kuri yra kraštutinė. VDI pabrėžė, tik gavus rašytinį darbuotojo pasiaiškinimą, įvertinus pažeidimo sunkumą, padarinius, aplinkybes ir pan., galėtų būti priimamas sprendimas nutraukti darbo sutartį dėl šiurkštaus pareigų pažeidimo.
Darbdavys turi nuspręsti dėl darbo sutarties nutraukimo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo.
Veiksmai prieš atleidžiant darbuotoją
Prieš atleisdamas darbuotoją, vadovaudamasis DK 58 str., darbdavys privalo atlikti keletą veiksmų:
- Nustačius protingą terminą (paprastai per 7 kalendorines dienas), pareikalauti raštiško darbuotojo pasiaiškinimo dėl neatvykimo į darbą.
- Pasiaiškinime nurodytas pažeidimas - neatvykimas į darbą, turi būti įvertinamas pagal DK 58 str. 5 d.
- Labai svarbu, kad pirmą kartą būtų užfiksuotas šiurkštus pareigų pažeidimas - neatvykimas į darbą be priežasties.
- Darbdavys per vieną mėnesį nuo užfiksuotos pravaikštos dienos privalo įspėti, kad antrą kartą įvykus tokiam pačiam pažeidimui darbo sutartis bus nutraukta.
- Tuomet tik antrą kartą pasikartojus tokiam pačiam pažeidimui, darbo sutartis gali būti nutraukiama.
Atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju
Priėmus sprendimą atleisti darbuotoją, turi būti išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogos (jei turi jų sukaupęs), priklausantis darbo užmokestis už dirbtą darbo laiką. Mokėti išeitinės kompensacijos darbdaviui neprivaloma.
Ar pravaikštos matomos kitiems darbdaviams?
LPSK pirmininkės teigimu, gąsdinimai, kad kitas darbdavys matys pravaikštas ir dėl to nepriims į darbą, yra visiška nesąmonė.
LĮĮA atstovės teigimu, mitas dėl kitiems darbdaviams matomų pravaikštų galėjo atsirasti iš senų laikų. Pasak jos, kai nebuvo viskas skaitmenizuota, buvo darbo knygelė, kurią žmogus nešdavo į darbą ir į ją būdavo rašoma, kur jis dirbo, kokias pareigas ėjo, kada pradėjo dirbti ar išėjo. Ten taip pat buvo žymima ir atleidimo priežastis, pavyzdžiui, pravaikštos.
VDI nurodė, kad darbdavių teisė gauti informaciją apie darbuotoją nėra absoliuti ir yra ribojama įstatymų. Darbo teisės įstatymai nenumato galimybių darbdaviams matyti buvusio darbdavio darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kur žymimos pravaikštos. Taigi pravaikštas mato tik šiuo metu esamas darbdavys.
Pasekmės darbuotojui dėl pravaikštų
Kad ir kaip bebūtų, dėl pravaikštų žmonės gali netekti ne tik atlyginimo ar darbo, bet ir išmokų, pašalpų, taip pat draudimo stažo, nuo kurio ateityje priklausys ir pensija.
Jos aiškinimu, bedarbiams, atleistiems iš darbo dėl jų pačių kaltės, nedarbo išmoka pradedama mokėti praėjus 3 mėnesiams nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos, tačiau ne anksčiau negu nuo bedarbio statuso įgijimo dienos.
Ji nurodė, kad pravaikštos yra nedraudiminis laikotarpis, kas reiškia, kad neįeina į stažą. Pašnekovė pažymėjo, kad dėl to asmuo gali negauti išmokų, nes tiesiog pritrūksta stažo.
Taigi, svarbu ir tai, kad fiksuotų pravaikštų kiti asmenys matyti negali, nebent tai yra atleidimo iš darbo priežastis arba naujas darbdavys pasikalbės su ankstesniu.