Autizmo spektro sutrikimai (ASS) yra viena plačiausiai tyrinėjamų vaikų psichiatrijos sričių. Tačiau Lietuvoje su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais dirbantiems specialistams bei jų šeimoms labai trūksta bendrosios informacijos apie šių sutrikimų ypatumus. Taigi, kokios mokyklos Lietuvoje pritaikytos autistiškiems vaikams? Kokios ugdymo galimybės jiems teikiamos? Su kokiais iššūkiais susiduria šeimos ir specialistai?
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ laikosi principo, kad kiekviena šeima turi teisę pasirinkti tinkamą ugdymo variantą savo autistiškam vaikui, atsižvelgiant į jo unikalius poreikius ir gebėjimus.
Įtraukusis ugdymas - ar jam pasiruošta?
Autizmo spektro sutrikimų ypatumai ir iššūkiai
Autizmo spektras yra toks įvairus, kad jo pradžioje gali būti ypatingai komunikabilus asmuo, tačiau susiduriantis su sensoriniais iššūkiais, o spektro pabaigoje - intelekto negalią turintis asmuo.
Specialistai sutaria, jog psichikos sveikatos paslaugų vaikams pasiekiamumas ir kokybė Lietuvoje yra nepakankama. Tačiau šis atotrūkis yra dar didesnis specialiųjų poreikių turintiems vaikams, o ypatingai - ASS turintiems vaikams.
Kita problema ta, jog visi medicinos centrai, skirti suteikti pagalbą šeimoms auginančioms vaikus su specialiais poreikiais, yra išsidėstę didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Todėl mažesnės savivaldybės stokoja patyrusių specialistų bei resursų.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Lietuvoje stinga visus šiuos specialistus apjungiančių darbo strategijų, kad pagalba būtų nuosekli, apimanti visas vaiko gyvenimo sritis - tiek sveikatos specialistus, tiek pedagogus, tiek šeimos ir draugų aplinkas.
ASS turinčių vaikų šeimoms dažnai neužtenka pinigų pirkti visų reikiamos komandos narių reguliarias paslaugas visus metus, kadangi dalies specialistų pagalba iš valstybės biudžeto teikiama tik labai ribotą skaičių kartų per metus.
SCERTS metodikos pritaikymas Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje naudojami metodai orientuoti į elgesio terapiją, tačiau trūksta į santykį orientuotų modelių. Todėl projektu siekiama apmokant specialistus pritaikyti naują Lietuvoje SCERTS metodiką darbui su ASS turinčiais vaikais.
SCERTS - socialinis-komunikacinis, emocijų reguliavimo ir transakcinės pagalbos modelis. Šis modelis orientuojasi į gydytojus vaikų ir paauglių psichiatrus, psichologus, ergoterapeutus, logopedus, socialinius darbuotojus, pedagogus.
Šią metodiką galima sklandžiai taikyti Lietuvoje, kadangi šalyje pacientams prieinamos visų modelyje dalyvaujančių specialistų paslaugos - vaikų ir paauglių psichiatrų, psichologų, ergoterapeutų, logopedų, pedagogų, socialinių darbuotojų, spec. pedagogų.
Taip pat skaitykite: CSR Lietuvoje
Remiantis moksliniais įrodymais pagrįsta SCERTS metodika, kuri apima vaiko išplėstinę šeimą, mokyklą bei socialinę aplinką, teikiama nuosekli, kompleksinė pagalba.
UAB „Medgintras“ vykdomo projekto „SCERTS modelio pritaikymas Lietuvoje“ tikslas - sveikatos paslaugų netolygumų mažinimas, adaptuojant Lietuvoje nenaudotą metodiką darbui su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais, apmokant specialistus bei išplėstinės šeimos narius. Šis tikslas tiesiogiai atliepia bendrą programos „Socialinės integracijos stiprinimo mechanizmai vaikams ir jaunuoliams su aukštos rizikos elgsena ir (ar) iš nepalankių aplinkų“ pagal 2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Sveikata“ tikslą - prevencijos gerinimas ir sveikatos netolygumų mažinimas.
Projekto metu bus glaudžiai bendradarbiaujama su mažosiomis Lietuvos savivaldybėmis - Joniškio r., Kaišiadorių r., Kazlų Rūdos bei Varėnos r. Taip mažinant sveikatos teikiamų paslaugų atskirtį tarp Lietuvos didelių miestų ir mažų miestelių.
Todėl šis projektas orientuojasi į mažąsias savivaldybes, kuriose stinga specialistų, mokančių naudoti ir pritaikyti inovatyvius gydymo metodus darbui su specialiųjų poreikių vaikais.
Šios metodikos tikslas - sukurti spontanišką funkcionalų bendravimą ir santykius su bendraamžiais bei suaugusiais, išmokyti susitvarkyti su kasdieniniais iššūkiais ir prisitaikyti prie dinamiškos aplinkos, gebant reguliuoti savo emocines reakcijas.
Taip pat skaitykite: Tendencijos ir Iššūkiai: Autizmas Lietuvoje
Viso projekto ir viešinimo metu bus siekiama ne tik tiesiogiai padėti vaikams turintiems ASS. Projekto įgyvendinimo metu naudojama nauja Lietuvoje SCERTS metodika atliepia tikslinės grupės - vaikų, turinčių ASS bei jų šeimos narių poreikius.
Šio projekto įgyvendinimui būtinos EEA ir Norvegijos finansinio mechanizmo lėšos, kurios bus naudojamos metodikai įsigyti, mokomajai medžiagai paruošti, specialistų bei vaikų, turinčių ASS, šeimos narių apmokymui. Taip pat gautų rezultatų analizavimui, projekto viešinimui, taip mažinant teikiamų paslaugų trūkumą tikslinei grupei.
Pagrindiniai projekto etapai:
- Iš užsienio įsigyti, paruošti ir adaptuoti naudojimui, Lietuvoje dar netaikomą, SCERTS metodiką.
- Pasitelkiant metodiką ir partnerio žinias, apmokyti specialistus ir išplėstinės šeimos narius mažosiose savivaldybėse, taip mažinant teikiamų sveikatos paslaugų atskirtį tarp savivaldybių.
- Viešinti projektą ir juo pasiektus rezultatus naudojantis Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis ir mažinti stigmatizaciją visuomenėje.
- Įgyvendinti užsibrėžtus dvišalės partnerystės tikslus, bendradarbiaujant su specialistais, dirbančiais su ASS turinčiais vaikais bei jų šeimomis.
- Užtikrinti projekto rezultatų tvarumą po projekto pabaigos. Tai užtikrinama vykdant veiklas, susijusias su specialistų mokymu, suteikti sąlygas jau apmokytiems specialistams kelti savo kompetenciją bei suteikti metodika paremtas paslaugas vaikams, turintiems ASS.
Pasiekus užsibrėžtus uždavinius, UAB „Medgintras“ kartu su partnere įgyvendinamas projektas pristatys Jungtinėje Karalystėje, kur iš „Brookes Publishing“ (JAV) įsigyta ir Lietuvai adaptuota SCERTS metodika. Pagal šią metodiką bus apmokyti Joniškio r., Kaišiadorių r., Kazlų Rūdos, Varėnos r. savivaldybių specialistai, dirbantys su vaikais, turinčiais ASS, bei jų išplėstinės šeimos nariai.
Projekto dalyviai:
- Bendruomenė. Į programą bus įtraukiami savivaldybės administracijos atstovai, švietimo skyriaus vadovai, kurie organizuoja visą bendrą pagalbą vaikui. Gilinti žinias bus kviečiami socialiniai darbuotojai, kurių tiesioginis darbas yra specialiųjų poreikių vaikų integracija visuomenėje, adaptacija bendruomenėje, įtraukiant juos ir jų šeimas į konkrečioje aplinkoje vykdomas grupines veiklas.
- Mokykla. Mokymuose dalyvaus mokytojai, bus skatinami dalyvauti mokyklos administracijos atstovai. Viena iš pagrindinių sričių, kuriose taikoma SCERTS metodika - mokykla. Mokykloje su modeliu susipažinę pedagogai ir spec. pedagogai taikys išmoktas technikas ir kurs naują santykį su ASS turinčiu vaiku. Modelyje akcentuojamas ne tik mokytojų, bet visos klasės vaikų įtraukimas, kurie skatinami empatiškai reaguoti į ASS vaiką.
- Draugai. Vaikų bendravimą organizuoja bei stipriai veikia tėvai ir mokymo įstaigos darbuotojai, todėl draugai įtraukiami per artimųjų ir mokytojų mokymą. Draugai bus įtraukti skatinti bendravimą, padėti kurti draugiškus santykius, iškilus sunkumams, suteikti pagalbą. Draugų įtrauktis bus aptariama II ir III mokymų etape, o procesas aptariamas individualiose konsultacijose.
Tiesioginę projekto naudą gaunanti tikslinė grupė yra specialiųjų poreikių vaikai (turintys elgesio ir emocijų sutrikimus, negalią ar raidos sutrikimus). Šiuo atveju, autizmo spektro ir su tuo susijusius raidos sutrikimus turintys vaikai. Taip pat tiesioginę nauda gauna šių vaikų šeimos nariai bei specialistai dirbantys su specialiųjų poreikių vaikais (psichiatrai, psichologai, ergoterapeutai, logopedai, socialiniai darbuotojai, pedagogai).
Netiesioginę projekto naudą gaunanti tikslinė grupė yra Kaišiadorių, Joniškio, Varėnos bei Kazlų Rūdos savivaldybės, kuriose bus vykdomas projektas. Taip pat šių savivaldybių ugdymo įstaigos, vietos bendruomenės, vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, draugai/klasiokai.
Projekto vykdytojas: UAB MEDGINTRAS
Projekto pavadinimas: SCERTS modelio pritaikymas Lietuvoje
Projekto kodas: LT03-2-SADM-K01-035
Tinkamų finansuoti projekto išlaidų suma: Projektui įgyvendinti skiriama iki 230748,42 eurų, iš kurių iki 196 136,16 eurų yra Europos ekonominės erdvės finansavimo mechanizmo lėšos ir iki 34 612,26 eurų yra bendrojo finansavimo lėšos.
Sutarties pasirašymo data: 2021 m. birželio 11 d.
Projekto įgyvendinimo terminas: 2021 m. birželio 11 d. - 2024 m.
Kauno Prano Daunio ugdymo centras: sėkmės istorija
Kaune gyvenančios ir autistiškus vaikus auginančios šeimos turi nuostabų variantą - galimybę pasirinkti mokyklą, kurioje ne tik užtikrinama palanki aplinka plačiąja prasme, bet teikiamas šiuolaikinis ir kokybiškas ugdymas. Būtent tokia yra Kauno Prano Daunio ugdymo centras.
Mokyklos direktorė Raimonda Juknevičienė kasdienio darbo ir išskirtinio atsidavimo dėka sugebėjo sukurti autistiškiems vaikams ir jų šeimoms saugumo uostą. Jos nepaliaujamas įsipareigojimas autistiškų vaikų gerovei, kokybiškam ugdymui, atvirumas tėvų įsitraukimui į procesą, noras dalytis žiniomis daro unikalų poveikį Lietuvos autistiškų mokinių ugdymui.
Mokyklos filosofija - kiekvieno ugdytinio pripažinimas ir visapusiškas ugdymas pagal kiekvieno poreikius.
Mokyklos prioritetai yra saugi ir maloni aplinka, jos tausojimas ir puoselėjimas, elgsena pagal susitartas taisykles, emocinis, fizinis ir psichologinis komfortas.
Mokyklos personalas - puikūs specialistai: gydomosios kūno kultūros mokytojai, specialieji pedagogai, logopedai. Jie siekia, kad kiekvienas mokinys patirtų sėkmę, kad būtų ugdomi ir plėtojami jo individualūs gebėjimai.
Mokiniai gauna psichologo, sveikatos priežiūros specialisto, socialinio pedagogo, logopedo pagalbą.
Mokykloje mokosi 192 mokiniai, iš kurių 5 - turintys regos sutrikimą, o likusieji - autistiški. Visi vaikai turi didelių ir labai didelių ugdymosi poreikių, ugdymo spektras apima tiek gabius, tiek mokymosi sunkumus patiriančius vaikus. Mokykloje yra 23 klasės, kuriose mokosi po 6-7 mokinius. Kiekvienoje klasėje dirba mokytojo padėjėjas.
Mokykla yra dešimtmetė, o vėliau tenka priimti sprendimą: toliau mokytis bendrojo lavinimo mokyklose, profesinėse mokyklose ar dalyvauti socialinių įgūdžių programose.
Direktorė patikslina, kad pirmenybė patekti į mokyklą yra Kauno miesto gyventojams ir tiems, kurie lanko darželį: „Tačiau turime daug pavyzdžių, kai į mūsų mokyklą patenka ir vaikai iš kitų miestų. Viena mamytė savo atžalą 5 metus kasdien atveždavo iš Alytaus, o šiandien buvęs mūsų mokyklos ugdytinis mokosi Alytaus bendrojo ugdymo mokykloje. Mama įsitikinusi, kad jos sprendimas vežioti vaiką į mūsų mokyklą buvo vienas geriausių gyvenime. Turėjome ugdytinį iš Vilniaus. Kai kurie tėveliai netgi pakeitė gyvenamąją vietą ir persikėlė į Kauną, kad jų vaikas galėtų mokytis mūsų mokykloje.“
Pasak direktorės, aplinkos pritaikymas reiškia, kad viskas yra apgalvota, sukurtos ir įrengtos nusiraminimo erdvės, atskiros zonos, kur vaikai gali jaustis saugūs. Taip pat didelis dėmesys skiriamas dienotvarkės sudarymui: „Svarbu, kad vaikai tiksliai žinotų, kas ir kada vyks, kada užsiėmimo pradžia ir pabaiga, ar ateis svečių, ar bus pokyčių. Pavyzdžiui, turi būti muzikos pamoka, o mokytojas susirgo ir vaikai neinformuoti. Tai gali sukelti stresą ir daug vaikų praras emocinę pusiausvyrą, gali pradėti netinkamai elgtis.“
Mokiniai ugdomi ne tik mokykloje, aktyvus socializacijos procesas vyksta ir neformalioje aplinkoje. Ugdytiniai kartu su mokytojais dažnai lankosi įvairiose vietose: muziejuose, renginiuose, sporto salėse, baseinuose, parkuose - visur, kur eina jų bendraamžiai.
Mokykla ypač daug dėmesio skiria socialinių ir gyvenimo įgūdžių lavinimui, dedamos visos pastangas, kad kiekvienas vaikas gautų išsilavinimą, atitinkantį jo individualius poreikius ir gebėjimus.
R. Juknevičienė aktyviai įtraukė ir vaikų tėvelius į mokyklos aplinkos kūrimą, kad jie taptų neatsiejama bendruomenės ir komandos dalis. Pagal poreikį centras teikia psichologinę pagalbą tėvams, organizuoja tėvų savipagalbos grupės, teikia pagalbą autistiškų vaikų broliams bei seserimis, nes tai yra labai svarbu - jų vaikystė taip pat kitokia, jie irgi susiduria su didžiuliais iššūkiais. Taip rodomas teigiamas ir prasmingas pavyzdys, kaip tėvai gali veiksmingai dalyvauti ugdymo procese ir kaip mokykla gali atliepti visų šeimos narių poreikius.
„Mūsų mokyklos sėkmę lemia tai, koks personalas dirba. Svarbu, kad mokytojas priimtų ir suprastų vaiką, žinotų kuo ir kaip gali jam padėti. Viskas prasideda nuo noro padėti vaikui, noro tobulėti, ieškoti individualaus priėjimo prie kiekvieno. Galiu pasidžiaugti, kad su komanda esame susitelkę ir vieningai dirbantys dėl autistiškų vaikų gerovės“, - dalijasi R. Juknevičienė.
Direktorė akcentuoja, kad dabar jie jau išaugo į didelę mokyklą su gausiu kolektyvu, o personalas užaugo kartu su mokykla: „Niekas neparuošė mokytojų specialiai mūsų mokyklai. Tikrai reikia žinių ir asmeninių gebėjimų suvaldyti klasę. Nors klasėse tik po septynis mokinius, tačiau jie visi turi specifinių poreikių: vienas nekalba, kitas turi elgesio problemų, trečias hiperaktyvus ir t.t. Daug mūsų specialistų iš mokytojo padėjėjo išaugo į mokytojus, specialiuosius pedagogus, psichologus.“
„Tiek savo komandos narius, tiek bendraujant su kitų mokyklų mokytojais, skatinu neskirstyti vaikų į „lengvus ir sunkius.“ Niekada negali žinoti, kada jis parodys savo potencialą. Turėjome visai nekalbantį, socialiai apleistą mokinį ir nutarėme jį perkelti į stipresnę klasę, kad galėtų mokytis. Pirmasis pusmetis buvo labai sunkus, ir galvojome, kad teks grįžti atgal, tačiau lūžis įvyko, vaikas pradėjo bendrauti, pradėjo kalbėti, ko galvojome niekada nebus. Šiandien jis yra savarankiškas ir profesinėje mokykloje mokosi plytelių klojėjo profesijos. Tokių atvejų yra ne vienas, labai svarbu išlaukti“, - pasakoja R. Juknevičienė.
R. Juknevičienė kasdienio darbo ir išskirtinio atsidavimo dėka sugebėjo sukurti autistiškiems vaikams ir jų šeimoms saugumo uostą. Jos nepaliaujamas įsipareigojimas autistiškų vaikų gerovei, kokybiškam ugdymui, atvirumas tėvų įsitraukimui į procesą, noras dalytis žiniomis daro unikalų poveikį Lietuvos autistiškų mokinių ugdymui.
„Kai atėjau dirbti į įstaigą, galvojau, kad nepavyks, nes buvo labai sunku vienoje vietoje matyti tiek daug vaikų, kuriems reikia pagalbos. Bet po pusmečio supratau, kad jie yra tokie patys vaikai kaip ir visi, tik reikia ieškoti kitokių būdų, kaip jiems padėti, kad jie atsiskleistų. Kai įsitraukiau į darbą ir pradėjau matyti rezultatus - tai buvo pats didžiausias postūmis eiti toliau. Šis darbas ir bendruomenė man pačiai yra didelė dovana: aš galiu realizuoti save, įveikti iššūkius, parodyti, kad neįmanoma yra įmanoma. Dirbantiems ugdymo įstaigose linkiu vieno - pažinti vaiką, suprasti jo poreikius, sukurti aplinką, kurioje vaikas galėtų mokytis“, - linki R. Juknevičienė.
Parengta pagal Agnės Bykovos straipsnį „Lietaus vaikai“ žurnale.
Taigi, Lietuvoje yra ugdymo įstaigų, kurios sėkmingai dirba su autistiškais vaikais, tačiau vis dar susiduriama su iššūkiais, ypač mažesniuose miestuose ir savivaldybėse. Svarbu, kad būtų skiriamas didesnis dėmesys specialistų apmokymui, naujų metodikų pritaikymui ir tėvų įtraukimui į ugdymo procesą.
Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl ugdymo metodai turi būti pritaikomi individualiai, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir gebėjimus. Tik tokiu būdu galima užtikrinti, kad kiekvienas autistiškas vaikas gautų kokybišką išsilavinimą ir galėtų atsiskleisti savo potencialą.