Šiandien Lietuvoje pensijas gavo apie 600 tūkst. žmonių, iš kurių apie 200 tūkst. gauna pensijas į namus. Tačiau realiai nieko nemokamo nebūna, todėl pensijų išnešiojimą apmoka "Sodra" ir tai vien pernai kainavo apie 8 mln. eurų.
Kitaip tariant, pensijų pristatymas į namus kainuoja apie 1 proc. išmokamos sumos, o atsiėmimas mokėjimo įstaigoje, tai yra banke - apie 0,5 proc.
Pažvelkime, kaip yra kitose šalyse. Pavyzdžiui, Estijoje nuo pat nepriklausomybės pradžios - nori gauti pensiją į namus, susimoki 15 eurų ir atneš. O pas mus ši paslauga atliekama visų kitų sąskaita. Pas mus yra švaistomi pinigai.
Panašūs skaičiai ir Kaune bei Kauno rajone, kur pensijų namuose sulaukia 12,5 proc. O štai Klaipėdoje tokių pensijų gavėjų yra per 20 proc. Klaipėdos mieste pensijų išnešiojimas per mėnesį kainuoja 23,4 tūkst. eurų. Šilutėje - 9,2 tūkst. eurų, Kretingoje - 7,9 tūkst. eurų.
Iš viso Klaipėdos regione per mėnesį pensijų išnešiojimas "Sodrai" kainuoja 42 tūkst. eurų, o per metus - net 420 tūkst. eurų. Nors, pavyzdžiui, Kaune pensijų gavėjų yra beveik perpus mažiau nei Klaipėdoje, pensijų pristatymo paslauga per pastaruosius 12 mėnesių Kauno mieste ir Kauno rajone kainavo 615 tūkst. eurų.
Taip pat skaitykite: Namo paieška kaime: ką svarbu žinoti
Pensijų anuitetai: kas tai yra ir kaip jie gali prisidėti prie oresnės mūsų senatvės?
Saugumo prasme tai yra pats nesaugiausias būdas gauti pensiją. Įsivaizduokite, žmogus be apsaugos nešioja grynuosius pinigus. Grynųjų pinigų išnešiojimas niekada nebus saugesnis už banko kortelę.
Paslaugos teikėjas įsipareigoja pensijas išmokėti visiems pagal suderintą grafiką ir prisiima paslaugos teikimo rizikas, todėl klausimai apie draudimą turėtų būti teikiami paslaugos teikėjams.
Ar tikrai žmogus kitais būdais negali gauti tos pensijos, tik - į namus? Klausimų labai daug. Kodėl latviai ir estai tą klausimą išsprendė iš karto? Nes tai - ne katalikiški kraštai, ten elgiamasi racionaliai.
Jeigu žmonės turi lūkestį tokios socialinės paslaugos, kurią jie gaudavo ilgą laiką, mes nieko nekeisime. Neversime tų žmonių naudotis bankais, jeigu jie nenori. Ir tai yra socialinė paslauga, kuri yra būtina. Mažinti socialinių standartų mes pagrindo neturime.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Šitas klausimas iškyla jau ne pirmą kartą. Bet realybė yra tokia, kad vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo stilius yra toks, jog pensijų išnešiojimas į namus yra beveik neišvengiamas, nes kai kurie jų nelabai toli nuo savo kaimo trobelės nukeliauja. Jei būtų galimybė to išvengti, tikrai "Sodra" to nedarytų. Socialinio nepasitenkinimo kaina yra labai didelė.
Man pačiam asmeniškai teko susidurti su keliais piliečiais, kurie nepripažįsta bankų ir kortelių. Jie reikalauja, kad jiems grynaisiais mokėtų ir kad jie grynaisiais galėtų atsiskaityti. Ir tokių žmonių procentas Lietuvoje gana didelis. Ir tas išnešiojimas apmokamas iš tų pačių pensininkų pensijų. Čia yra draudimo pinigai. Manau, reikia daugiau švietėjiško darbo, bet yra karta žmonių, kurie savo pinigus saugo pagalvėse, ir čia nieko nepadarysi. Prievarta - ne pats geriausias dalykas demokratinėje šalyje.
Nuo sausio pirmosios „Sodra” paliko vienintelį pensijų išmokėjimo būdą - per banką. Tačiau aiškėja ir daugiau naujosios pensijų mokėjimo tvarkos „kliurkų”. Pasirodo, pensijas per bankus turės atsiimti ir neįgalūs pensininkai, nes nuo šių metų sausio 1-osios neįgalūs pensininkai nepatenka į sąrašus pensininkų, kuriems pensijos bus nešamos į namus.
Kaip žinia, nuo šių metų sausio pirmosios į pensiją išėję žmonės nebegali rinktis pensijų pristatymo būdo. Anksčiau pensininkas galėjo pasirinkti, ar nori pensiją gauti į namus, ar pats pasiims pašte arba banke. Dabar pensija pensininkams į namus bus atnešama tik tuo atveju, jei pensininkas gyvena gyvenvietėje, kurioje nėra banko ar bankomato, arba jei pensininkui 80 ir daugiau metų.
Be to, į namus bus atnešamos neįgalumo pensijos. Tačiau neįgalumo pensijos, anot E. Žakario, skiriamos tik iki senatvės pensijos. Pensinio amžiaus sulaukusiam neįgaliam žmogui neįgalumo pensija pakeičiama senatvės pensija. Todėl visi neįgalūs žmonės, kuriems šiemet sukanka pensinis amžius, privalės keliauti į banką, čia atsidaryti sąskaitas ir kiekvieną mėnesį prašyti giminių, pažįstamų ar artimųjų, kad pinigėlius paimtų iš bankomato ir jiems atneštų.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Čia paliekama niša korupcijai, vagystėms ir kitiems negeriems dalykams. Juk neįgalūs žmonės savo giminėms, draugams ar pažįstamiems turės paduoti banko korteles su kodais, kad šie paimtų pinigėlius. Manau, kad toks „Sodros” taupymas išprovokuos žymiai daugiau problemų, nei sutaupyti pinigai, kurių nebereikės mokėti pensijų išnešiotojams.
Dirbantys pensininkai piktinasi, kad „Sodra” pataikauja bankams ir jiems nebeleidžiama rinktis pensijų gavimo būdo. „Sodra” peni bankus, kito paaiškinimo neturiu.
Apskritai, nežinau, kas per publika sėdi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Jie visiškai šiuose reikaluose nesigaudo. Todėl pensininkai turi būti aktyvūs ir reikalauti, kad nelogiški, nesąžiningi pakeitimai būtų atstatyti.
Seimo narį stebina, kad prašymus pervesti pensijas į bankus Sodros teritoriniai skyriai priima nedalyvaujant patiems pensininkams. Nereikalingi ir pensininkų asmens dokumentai. Žmonės neinformuojami, kad išgryninant pinigus, bankui kaskart teks sumokėti mokestį, nepaaiškinama, kad kaimuose gyvenantiems pensininkams, norintiems pasiimti pensijas, reikės vykti iki artimiausio bankomato arba patikėti banko kortelę ir PIN kodą pažįstamiems ar giminaičiams.
„Asmenys, kuriems pensijos skiriamos naujai, Sodroje neinformuojami apie galimus pensijos gavimo būdus, liepiama iš karto nurodyti banko, į kurį bus pervedama pensija, sąskaitos numerį.
Ministro Lino Kukuraičio nuomone, išmokų mokėjimo būdas iš tiesų turi būti laisvai pasirenkamas: jeigu senjoras labiau norėtų naudotis „Lietuvos pašto“ paslaugomis nei banko, tuomet tokia pasirinkimo galimybė turi būti užtikrinta. Ministras pasiūlė „Sodros“ vadovui tartis su „Lietuvos paštu“ ir kitais tiekėjais dėl tokių galimybių užtikrinimo“.
Pensininkai ir šiandien turi galimybę pasirinkti pensijų pristatymo būdą, nes atsižvelgiama į tokias socialiai jautrias aplinkybes, kaip žmogaus amžius (80 metų), negalia, netgi finansinių paslaugų prieinamumas vietovėje, kurioje žmogus gyvena. Tiesa, jeigu žmogus neatitinka nė vieno šių kriterijų, tuomet pensija pervedama į asmens sąskaitą banke.
Vertinant tai, kad daugiausia senjorų, gaunančių pensijas į namus, yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje - miestuose, kur yra ir bankomatų, ir kortelėmis visur galima atsiskaityti, tokie apribojimai yra racionalūs. Nes pensijos pristatymas į namus yra gana nepigi paslauga - „Sodrai“ ir mokesčių mokėtojams tai kainuoja iki 1 proc. pristatomos sumos. Paslauga atsiimti pensiją pašte kainuoja apie 0,5 proc. sumos.
Pensijų pristatymas į namus yra paslauga, kurią „Sodra“ perka viešaisiais pirkimais.
Bet, pensininkams pageidaujant, šiuo metu derinama galimybė, kad senjorai galėtų atsiimti pensiją pašte net ir tokiu atveju, jeigu jiems tokia paslauga nepriklauso. Senjorai sutinka už paslaugą susimokėti.
Daugeliui senjorų pensijos pervedimas į sąskaitas banke kelia daug problemų. EPA-Eltos nuotr.
Pensijų kompensacijos
Lapkričio pabaigoje - gruodžio pradžioje Lietuvos pensininkus jau turėtų pasiekti pirmosios sumažintų pensijų kompensacijos. „Reikia atkreipti dėmesį, kad jie [pensininkai - LRT.lt] nesitikėtų gauti visų 1000 litų iš karto. To nebus“, - sakė M. Sinkevičius.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė sakė besidžiaugianti, kad jau lapkričio 25 d. pirmosios išmokos turi pasiekti banko sąskaitas turinčius senjorus.
M. Sinkevičius paaiškino, kad žmonės galės aiškiai matyti, kokią išmokos sumą jie gauna. Pervedant pinigus į sąskaitą, bus vykdomi du pavedimai. Atskirai kompensacija bus įteikta ir tiems, kuriems pensija atnešama į namus. Senjoras gaus du lapelius ir dvi sumas. Pirmoji išmoka sudarys 20 proc. galutinės kompensuojamos sumos.
A. M. Sinkevičius pateikė pavyzdį, kad vidutinė kompensavimo suma, kuri bus išmokėta pensininkui, yra 1000 litų. Ši suma bus išmokėta per trejus metus. Taigi 1000 litų turintis gauti pensininkas šiais metais gaus 200 litų. Tai sudaro minėtuosius 20 proc. Vėliau po 400 litų senjoras gaus 2015 m. Pastarieji pinigai taip pat nebus išmokėti vienu kartu. Po atitinkamą sumą, šio pavyzdžio atveju, 100 litų, žmogus gaus kiekvieną 2015 m. ir 2016 m ketvirčio paskutinį mėnesį - kovą, birželį, rugsėjį ir gruodį.
„Tai yra vokai, ant kurių bus „Sodros“ logotipas. Jokie kiti vokai negalioja, tik su „Sodros“ logotipu. Ant tų vokų bus parašyta: „Įteikiant atplėšti“. Be minėtos informacijos, laiško gavėjas voke taip pat ras specialų kodą. Jei pensininkui kils klausimų, jis gali paskambinti į „Sodrą“ informacijos telefonu 1883 arba kreiptis į artimiausią teritorinį skyrių.
M. Sinkevičius pateikė pavyzdį, kad laiške gali būti nurodyta, jog šiais metais senjorui turi būti išmokėta 300 litų siekianti kompensacija, bet jis gaus tik 270 litų. Taip gali nutikti dėl įsiskolinimų ar kitų priežasčių.
Jeigu žmogus per savaitę nuo lapkričio 17 d. nesulaukia laiško, jis turėtų kreiptis į „Sodrą“. M. Sinkevičius pabrėžė, kad gražinamos sumos paskaičiuotos tik dėl einamųjų draudžiamųjų pajamų mažinimo. Į tai nepateks mažinimas, kuris buvo atliktas dirbantiesiems pensininkams.
Pagal šių metų balandžio pabaigoje įsigaliojusį įstatymą, skiriasi pensijų grąžinimas mirusiųjų artimiesiems. Jei senjoras mirė po įstatymo įsigaliojimo, paveldėjimas galioja ir suma bus grąžinta teisėtiems turto paveldėtojams.
| Kompensacijos etapas | Laikotarpis | Išmokos dydis (nuo 1000 Lt) |
|---|---|---|
| Pirmas | Šiais metais | 200 Lt |
| Antras | 2015 m. | 400 Lt (po 100 Lt kas ketvirtį) |
| Trečias | 2016 m. | 400 Lt (po 100 Lt kas ketvirtį) |
Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makaravičienė. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.
tags: #kas #kaime #atnes #pensija #pensininkui