Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, gana greitai buvo susivokta, kad sovietmečiu vartoti terminai, apibūdinantys negalią turinčius žmones, yra įžeidžiantys ir žeminantys asmenį. Tiesa, vienas iš jų, bene mažiausiai įžeidžiantis (tarp kitų), buvo invalido terminas, kuris vis dar tebėra Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne.
1999 m. Socialinės apsaugos terminų žodyne buvo oficialiai panaudotas negalios terminas, apibrėžiant ją kaip „ribotą žmogaus pajėgumą atlikti įprastus ir normalius kiekvienam sveikam asmeniui veiksmus“. Lietuvoje žodis negalia labai prigijo oficialioje ir praktinėje vartosenoje. Jis laikomas iš esmės tinkamu ir pakankamai pagarbiu vienokių ar kitokių sutrikimų turinčiam asmeniui pavadinti.
Tačiau ar iš tiesų įvyko esminis perėjimas nuo žeminančio prie pagarbaus negalią turinčio asmens įvardijimo? Ar iš tiesų žodžiu negalia, neįgalusis vadiname tai, ką norime vadinti ir kaip turėtume vadinti? Neretai girdžiu ir skaitau, kaip žmonės, tarp jų ir žurnalistai, vartoja frazes neįgali valdžia, neįgalus Seimas, neįgalus vadovas ir panašiai, taip nurodydami asmens ar institucijos nepajėgumą ar negebėjimą.
Tad kyla abejonių, ar terminas neįgalus iš tiesų pakeitė žodį invalidas, kuris tame pačiame Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne apibrėžiamas kaip visai ar iš dalies netekęs darbingumo žmogus, o neįgalusis - visai ar iš dalies negalintis dirbti. Invalido terminas nuo senų laikų buvo naudojamas karo suluošintiesiems, kaip netinkamiems karinei tarnybai, pavadinti. Šiandien Lietuvoje neįgalumo ir darbingumo nustatymo tvarka, taikoma negalią turinčiam asmeniui, yra ne kas kita, kaip asmens negalėjimo, netinkamumo, nedarbingumo, silpnumo nustatymas dėl jo ligos ar kitų ypatybių.
Asmenį menkinanti žodžio neįgalus, kaip ir invalidas, reikšmė yra akivaizdi. Reikia pripažinti, kad esmės nepakeitėme invalidą pakeitę neįgaliu. Kodėl, įvardijant negalią turintį žmogų, neįvyko esminio pasikeitimo turinyje? Ko gero, dėl dviejų priežasčių. Pirma, dėl pažodinio vertimo iš anglų kalbos. Antra, dėl vertimo nesuvokiant negalios, kaip reiškinio, kitaip tariant - dėl teorinio neraštingumo ir mažo socialinio jautrumo.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų atostogų gairės
Jei disabled versime paraidžiui, gausime neįgalus. Tačiau tiksli angliškojo žodžio reikšmė kyla iš socialinio negalios modelio, kuris reiškia, kad žmogus yra socialinių aplinkų nugalintas arba išgalintas. Taip fizinio prieinamumo nebuvimas uždaro kelius fizinę negalią turintiems asmenims. Gestų kalbos, subtitrų, Brailio rašto, lengvai suprantamos kalbos ar kitų alternatyvių informacijos ir komunikacijos būdų menkas visuotinumas socialiai izoliuoja neregius, kurčiuosius, intelekto negalią turinčius asmenis.
Pedagoginių metodų, skirtų mokyti įvairius vaikus drauge, stoka į edukacinę atskirtį išstumia regos, klausos, intelekto sutrikimų turinčius arba autistiškus ir kitus vaikus. Nuo 2006 m. žmogaus teisių standartas negalios srityje yra Jungtinių Tautų konvencija, kuri buvo inicijuota pačių neįgaliųjų, todėl ji yra laikoma autentišku ir patikimu instrumentu su negalia susijusiai politikai ir praktikai kurti. Konvencijoje naudojama asmens su negalia, arba negalią turinčio asmens sąvoka (angl. person with disability).
Ši negalios samprata yra paremta esminiu žmogaus teisių principu - asmens orumu, asmens dimensiją laikant pagrindine. Negalia, arba sutrikimas, yra antrinis. Lietuviškas neįgaliojo terminas iš tiesų neturi nei pirmosios (socialiniu modeliu grįstos, nugalinto, angl. disabled), nei antrosios (orumu grįstos, negalią turinčio asmens) tiesioginės reikšmės. Beje, kitur pasaulyje naudojamas prancūziškas žodis handicap, arba, kalbant apie asmenį, personne handicapée.
Handicap kilo iš angliškos frazės hand in cap (ranka kepurėje), kuri reiškia lygius šansus visiems burtus traukiantiems dalyviams. Būtent tai ir nusako JT Neįgaliųjų teisių konvencija, kuria šalys narės įsipareigoja skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų negalią turinčių asmenų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. Lietuva Konvenciją ratifikavo 2010 metais, taigi, įsipareigojo įgyvendinti žmogaus teisėmis grįstą negalios sampratą.
Konvenciją reikia suprasti kaip negalios sampratos esminį posūkį - atsisakant diskriminacijos ir įgyvendinant žmogaus teises. Taigi, Konvencija skelbia žmogaus teisėmis ir socialinę negalios sampratą, kitaip, tariant, bet kurį negalią turintį asmenį traktuoja esant oriu ir turinčiu lygias teises su visais žmonėmis.
Tenka pripažinti, kad negalią ir negalią turintį asmenį nusakančios terminologijos klausimas nėra išspręstas, nes negalios sampratos pasikeitė santykinai labai neseniai, prieš daugiau nei dešimtmetį, priėmus Konvenciją. Net jos preambulėje pripažįstama, kad neįgalumo sąvoka yra vis dar tebeplėtojama. Terminai yra istoriškai nulemtos realybės ir kolektyvinės sąmonės atspindys. Pakeisdami invalidą neįgaliu nepakeitėme esmės.
Negalia nusakoma diskriminacinėmis invalido reikšmėmis, pabrėžiant asmens nepajėgumą, o ne aplinkų pritaikymo ir įvairovės stoką. Negalių turintys žmonės vis dar susiduria su begale kliūčių savo aplinkose, įskaitant netikėjimą jų gebėjimais, darbo sąlygų atviroje darbo rinkoje nesudarymą, bendrojo ugdymo neprieinamumą, aplinkos visiems, arba universalaus dizaino, menką taikymą, komunikacijos formų įvairovės trūkumą.
neįgalùmas, negalià, asmens įgimta ar pablogėjusi fizinė arba protinė būklė, trukdanti ar ribojanti savarankiškai visiškai ar iš dalies patenkinti normalaus asmeninio ir (ar) socialinio gyvenimo poreikius. Kai kurių Rytų ir Vidurio Europos valstybių įstatymuose neįgalumas laikomas tarptautinio žodžio invalidumas sinonimu.
Bandymą globaliniu mastu suformuluoti neįgalumo sąvoką rodo Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2006 Neįgaliųjų teisių konvencija (Lietuva prisijungė 2007), kuri reglamentuoja neįgaliųjų teises ir galimybes. Konvencijoje pripažįstama, kad neįgalumas atsiranda dėl asmenų, turinčių ilgalaikių sveikatos (fizinės, psichikos, intelekto ar jutimo) sutrikimų, kurie gali trukdyti visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiomis teisėmis su kitais žmonėmis.
Pagal savo pobūdį neįgalumas gali būti laikinasis arba nuolatinis. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme (1991, nauja redakcija 2005) vietoj termino invalidas įteisintas naujas - neįgalusis, nustatytos neįgaliųjų lygios teisės ir galimybės visuomenėje. Įstatymu panaikintos buvusios 3 invalidumo grupės.
Siekiant išsaugoti asmenų teises, nustatytas pereinamasis laikotarpis (iki 2007 06 30), kai turėta I invalidumo grupė prilyginama 20 % (asmuo laikomas nedarbingu), II - 35 %, III - 50 % darbingumo lygiui.
Neįgalumo lygį ir darbingumo lygį pagal patvirtintus kriterijus ir tvarką nustato sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniai skyriai. Jei asmeniui nustatoma 0-25 % darbingumo, jis laikomas nedarbingu, 30-55 % darbingumo - iš dalies darbingu, nustačius 60-100 % darbingumo asmuo laikomas darbingu.
Darbingumo lygis gali būti nustatomas terminuotam laikui (nuo 6 mėnesių iki 2 metų) arba neterminuotai dėl tam tikrų priežasčių, pavyzdžiui, nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe, profesinės ligos. Asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, nenustatomas darbingumo lygis. Jiems gyvenamosios vietos savivaldybės sprendimu nustatomi specialieji poreikiai ir specialiųjų poreikių lygis.
Seime svarstant socialinio draudimo biudžetą įtraukta nuostata, kad „Sodra“ nuo kitų metų turės teisę tikrinti gydytojų priimtus sprendimus dėl neįgalumo grupės nustatymo. Pasak „Sodros“ atstovų, apstu atvejų, kai niekuomet nesirgę žmonės gauna I grupės neįgalumą. Juos vertins nepriklausoma komisija - nustačius piktnaudžiavimą išmokos bus atimtos.
Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas svarsto kitų metų „Sodros“ biudžetą ir tarifus, kurie įsigalios po mokesčių ir pensijų reformos. Biudžete kitąmet numatomas 412 milijonų eurų perteklius, kuris bus kaupiamas rezerve.
„Nuo [metai]. sausio pirmos dienos yra perskirstomos įmokos tarp darbdavio ir darbuotojo, dėl to keičiasi tarifai. Anot jos, tik motinystės socialinio draudimo biudžetas nebus padengtas, jame pritrūks [suma] eurų, visos kitos draudimo rūšys bus subalansuotos. Dvi naujovės, pasiūlytos Seime: individualios veiklos apmokestinimas socialiniu draudimu bus taikomas nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų.
„Pagal pirminį siūlymą socialinio draudimo įmokos būtų mokamos nuo 100 proc. pajamų. Dabar yra pateikti projektai, kad individualios veiklos atveju mokama nuo 90 proc. pajamų. Visi kiti - nuo 50 proc. Taip pat siūloma nustatyti vadinamąsias lubas ties 43 vidutiniais darbo užmokesčiais“, - sako J. Jis skaičiuoja, kad dėl siūlomų pasikeitimų „Sodros“ biudžetas pasikeistų nestipriai - netektų apie 6 mln. eurų, tai statistinės paklaidos ribose esanti suma. Tačiau dėl tokio sprendimo individualios veikos apmokestinimas kitąmet nedidėtų, išskyrus maždaug 200 asmenų, kurių metinės pajamos siektų daugiau nei 100 tūkst.
Seimas iš esmės linkęs spręsti problemą dėl neįgalumo nustatymo - nuo kitų metų „Sodra“ iš savo biudžeto finansuotų ir organizuotų gydytojų sprendimų patikrinimą įtartiniausiais atvejais. „Reikalinga Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos kontrolė, kad būtų nustatyta, ar išmokų gavėjai iš tikrųjų serga tam tikromis ligomis.
Anot jo, atrinkti asmenys būtų tikrinami tam tikroje komisijoje, ir ši priemonė būtų skirta prevenciškai atgrasyti gydytojus nuo neteisėtų sprendimų. „Čia pirminė gydytojų kontrolė - ar visi sprendimai ir dokumentai užpildyti teisingai, ir ar pacientas tikrai serga ta liga. Nes matome atvejų, kad gauna I invalidumo grupę, nors niekuo anksčiau nesirgo“, - sako „Sodros“ atstovas.
„Jei reikia, magnetinio rezonanso tyrimas, rentgenas ar kt., tam kad būtų gauta teisinga objektyvi išvada.“ Seimo socialinės apsaugos ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė patikino, kad ši problema yra labai aktuali, ir tai turi veikti kaip prevencija. „Tai yra medikų problema, nepagrįstai yra nuvertinama ir neįgalumo nustatymo tarnyba. Tai yra siūlymas, įvertinant ir Teisės departamento pastabas - daryti patikrinimus.
Tam numatant 100 tūkst. eurų. Paskaičiavome, kiek galėtų kainuoti tokių medikų klaidų patikrinimas“, - sako R. Šalaševičiūtė. Ji skaičiuoja, kad „pinigai nemaži“, kitąmet už 100 tūkst. J. Miskis papildė, kad „Sodra“ jau yra suplanavusi tokias lėšas biudžete. Anot jo, visose aplinkinėse valstybėse socialinio draudimo fondai turi galimybę kontroliuoti sprendimus dėl išmokų, tik Lietuvoje tokios galimybės nebuvo.
Anot jo, „Sodra“ šiuo metu tikrina trumpalaikių ligos atvejų sprendimus, ir kasmet patikrinami tūkstančiai asmenų. „Mes prognozuojame, kad pirmiausia šita kontrolė suveiks labiausiai prevenciškai, nes gydytojai žino šiuo metu, kad niekas jų išrašomų dokumentų ir sprendimų negali patikrinti“, - teigė „Sodros“ atstovai.
6 komiteto nariai pritarė šiam sprendimui, prieš buvo 2, o susilaikė 1. Parengtoje valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisoje nurodoma, kad dalyvauti papildomame sveikatos ištyrime, kurį organizuotų „Sodra“, būtų privaloma. „Gavus gydytojų specialistų išvadas, Fondo administravimo įstaiga sprendžia dėl kreipimosi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl naujo sprendimo dėl asmens neįgalumo lygio ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino priėmimo.
Neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar dalyvumo nustatymo pagrįstumo ir teisėtumo priežiūra
Fondo administravimo įstaigos atliekama neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo) lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumą ir teisėtumą asmeniui, turinčiam teisę gauti ar gaunančiam ligos išmoką, socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, socialinio draudimo negalios pensiją, socialinio draudimo senatvės pensiją asmeniui su negalia ar kitą išmoką, kurių skyrimas ir (ar) mokėjimas pavestas Fondo administravimo įstaigoms (toliau šiame straipsnyje kartu - išmokos), Fondo administravimo įstaiga turi teisę pasitelkti universitetinių ir respublikinių ligoninių, teikiančių antrinio ir tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (toliau - asmens sveikatos priežiūros įstaigos), gydytojus specialistus (toliau - gydytojai specialistai) klausimams pagal jų kompetenciją spręsti.
Prireikus Fondo administravimo įstaiga gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl papildomo asmens sveikatos ištyrimo, kurį asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo atlikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nurodymas asmeniui, kurio neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo) lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumą ir teisėtumą prižiūri Fondo administravimo įstaigos, dalyvauti papildomame sveikatos tyrime yra privalomas ir neskundžiamas.
Nurodyme asmeniui dalyvauti papildomame sveikatos tyrime Fondo administravimo įstaiga turi nurodyti jo įvykdymo terminą, kuris nustatomas atsižvelgiant į nagrinėjamą atvejį. Gavusi gydytojų specialistų išvadas, Fondo administravimo įstaiga priima sprendimą dėl asmens laikinojo nedarbingumo ir ligos išmokos mokėjimo.
Gavusi gydytojų specialistų išvadas, Fondo administravimo įstaiga sprendžia dėl kreipimosi į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Agentūra) dėl naujo sprendimo dėl asmens neįgalumo lygio ar dalyvumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino priėmimo. Priimtas naujas sprendimas įsigalioja Fondo administravimo įstaigos kreipimosi į Agentūrą dieną.
Gydytojų specialistų išvada Agentūrai ir Fondo administravimo įstaigoms yra privaloma.
Darbingumo lygio nustatymo kriterijai
Darbingumo lygis nustatomas atsižvelgiant į medicininius ir funkcinius kriterijus.
- Medicininiai kriterijai: Ligos, sužalojimai ar įgimti defektai.
- Funkciniai kriterijai: Asmens galėjimas atlikti įprastą veiklą, savarankiškai pasirūpinti savimi, dalyvauti visuomenės gyvenime.
Remiantis šiais kriterijais, nustatomas asmens darbingumo lygis procentais. Kuo mažesnis procentas, tuo didesnis nedarbingumas.
| Darbingumo lygis | Apibūdinimas |
|---|---|
| 0-25 % | Nedarbingu |
| 30-55 % | Iš dalies darbingu |
| 60-100 % | Darbingu |
Šalpos pensija
Jeigu Neįgalumas nustatytas po 24 metų, bet sveikatos sutrikimai dėl kurių atsirado negalia buvo iki 24 metų, tuomet priklauso šalpos pensija.
tags: #antrinis #neigalumas #tai