Socialinis darbas yra nauja daugialypė profesija, kuri reikalauja nuolatinio tobulėjimo: plėsti ir gilinti žinias, ugdyti įgūdžius ir remtis socialinio darbo vertybėmis. Tai skatina ne tik kintanti visuomenė, bet ir Lietuvos politinis kontekstas, kuris rodo, kad socialiniams darbuotojams būtina dirbti su skirtingų rasių, tautybės, amžiaus, lyties ar orientacijos žmonėmis.
Studijų pasirinkimas turi būti atsakingas - įvertinus asmeninius gabumus, interesų horizontus, siūlomų studijų kokybę, tolimesnes perspektyvas. Į pateiktus klausimus apie VU socialinio darbo studijų programą atsako šios programos komiteto pirmininkė prof. Laimutė Žalimienė, VU Filosofijos fakulteto dėstytoja doc. dr. Laimutė Žalimienė. Tai yra tarpdisciplininis mokslas, įdomus linkusiems kritiškai analizuoti visuomenės santvarkas ir sistemiškai mąstyti žmonėms.
Socialinis darbas laikomas kompleksinio pobūdžio profesija. Jos kompetencijos pagrindinės sudedamosios dalys yra žinios, vertybės ir įgūdžiai. Be specifinių socialinio darbo žinių, ši profesija žinias gali skolintis ir iš kitų socialinių mokslų. Tai daro socialinį darbą daugialypį ir kompleksišką.
Socialinio darbo svarba ir poreikis
Koks socialinio darbo vaidmuo mūsų pasaulyje? Be socialinio darbo šiuolaikinė vakarietiška visuomenė negalėtų funkcionuoti, tad šis vaidmuo yra tikrai reikšmingas. Socialinio darbo poreikis didžiausias tada, kai solidarumas tarp skirtingų visuomenės sluoksnių žemas, socialinės atskirties mastai dideli, o bendruomeniškumas suiręs.
Socialinio darbo absolventų praktinės veiklos laukas labai platus ir įvairus: jie dirba socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo, teisėtvarkos ir kt. sistemose, viešajame, nevyriausybiniame ar privačiame sektoriuose. Dirbant šį darbą nebus rutinos - kiekviena diena bus kitokia, su vis nauju iššūkiu ir vis nauja galimybe kurti. Socialinio darbuotojo darbas gali tapti gyvenimo būdu tik tiems, kurie yra pasirengę nesavanaudiškai dirbti žmonėms, kurie negali likti be pagalbos. Galime daryti išvadą, kad socialinio darbuotojo profesija yra ne tik profesija, bet pašaukimas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Pasaulis su socialiniais darbuotojais ir be jų
Įsivaizduokite pasaulį, kuriame gyvena vien socialiniai darbuotojai… Socialinių darbuotojų pasaulyje visi turėtų galimybę būti išgirsti, suprasti, būti priimti tokie, kokie yra. Tada pasaulyje būtų vien jautrūs, įsiklausantys, suprantantys, palaikantys, pasiruošę padėti žmonės. Taigi pasaulis būtų jautrus ir geras, nuoširdus, jame būtų labai daug bendraujama.
Socialinis darbas kaip profesija atsirado tik įsitvirtinus pilietinėms visuomenėms, ši profesija gyvuoja tik demokratinėse šalyse. Jei staiga neliktų socialinių darbuotojų, tuojau pat turėtų atsirasti kažkas kito, kas būtų vietoje socialinio darbo… Beje, taip buvo visais laikais ir visur - žmonės visada turėjo problemų ir visada turėjo tam tikrą būdą, kaip su jomis tvarkytis.
Tai specialistai, metantys iššūkį nelygybei, visų formų diskriminacijai ir įgalinantys žmones būti atsakingais už savo gyvenimą - taip socialinius darbuotojus, kovo 18 dieną mininčius Pasaulinę socialinio darbo dieną, apibūdina Mykolo Romerio universiteto (MRU) Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto (ŽVSF) docentė dr. A. Šiuo metu galima stebėti išaugusius darbo pasiūlymus socialiniams darbuotojams asmens sveikatos priežiūros sektoriuje, šeimos gydytojų ir paliatyvios pagalbos komandose, įkalinimo įstaigose, pabėgėlių integracijos programose ir kitur.
Socialinio darbuotojo kompetencijos ir iššūkiai
Socialiniam darbuotojui tenka dirbti su sunkiausia ir trapiausia materija - individais. Ne kiekvienas gali pajusti kito žmogaus vidinį pasaulį, jį suprasti, ne kiekvienas geba įsigilinti į konkrečias žmogaus problemas ir rasti būdus, kaip jas išspręsti.
Socialinis darbas laikomas kompleksinio pobūdžio profesija. Jos kompetencijos pagrindinės sudedamosios dalys yra žinios, vertybės ir įgūdžiai. R. L. Barkeris (1995) Socialinio darbo žodyne kompetencija vadina sugebėjimą atlikti darbą ar kitą įsipareigojimą. Kompetencija socialiniame darbe apima visus susijusius edukacinius ir empirinius reikalavimus: rodytus gebėjimus per įvertinimo ar atestavimo egzaminą, taip pat gebėjimą atlikti darbo užduotis ir, laikantis vertybių bei profesinio etikos kodekso, pasiekti socialinio darbo tikslus. Autorė teigia, kad atliekant socialinį darbą šios kompetencijos atsiranda ir gali būti pagrįstos tik pritaikius ŽINIAS, VERTYBES ir ĮGŪDŽIUS.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Žinios socialiniam darbuotojui yra tas svarbus pagrindas, kuris padeda kompetentingai atlikti savo pareigas. Socialinis darbuotojas, kuris savo darbe bandydamas bendrauti ir įsipareigoti kuriam nors klientui, turinčiam konkrečią problemą, privalo remtis teorine literatura ir tyrimais, ieškoti naujų papildomų žinių apie klientą ir apie problemą (ŽINIOS); jis turi būti nuovokus ir jautrus atsiradus etinių sunkumų (VERTYBĖS); be to turi pademonstruoti įžvalgumą ir pagrįstumą veikdamas (ĮGŪDŽIAI). Tik praktine veikla, kuri grindžiama vertybėmis, kuri tinkamai atliekama ir paremta žiniomis, kritine analize ir refleksija, yra laikoma kompetentinga.
Socialiniai darbuotojai kasdieninėje savo praktikoje vadovaujasi teisiniais dokumentais kaip Žmogaus teisių deklaracija, Socialinių paslaugų reglamentais, Vaiko teisių apsaugos įstatymais ir kitais reglamentais. Socialiniai darbuotojai, dirbantys kalėjimų ir probacijos tarnybose tai pat turi išmanyti šios srities teisinius reglamentus. Jie atskiro paslaugų gavėjo atveju palaiko ryšius su teisėjais, advokatais, antstoliais, policijos pareigūnais. Socialiniai darbuotojais tarpininkauja ir atstovauja žmonėms, kurie kreipiasi pagalbos netekę pajamų, gyvenamojo ploto ar patekę į sukčių pinkles.
Psichikos sveikatos sutrikimai yra labai paplitę visame pasaulyje. Tai yra didžiulė problema, kuri turi įtakos ne tik sveikatai, bet ir socialinei gerovei, darbingumui ir gyvenimo kokybei. Socialiniams darbuotojams, dirbantiems su asmenimis, turinčiais psichikos negalią, tenka svarbus vaidmuo užtikrinant jų gerovę ir gyvenimo kokybę. Socialiniai darbuotojai dirbdami su psichikos negalią turinčiais asmenimis dažnai susiduria su vidinėmis ir išorinėmis dilemomis sprendžiant moralinius klausimus, susijusius su jų asmeniniu ir profesiniu vaidmeniu. Taip pat svarbu atsižvelgti į santykius su klientais, kolegomis, vadovais, organizacija ir visuomene.
Socialiniai darbuotojai turi įgyvendinti veiksmus, kurių tikslas yra pagerinti klientų gyvenimo kokybę, bet kartu išlaikyti profesionalumą, etiškumą ir atsižvelgti į teisės aktus. Sprendžiant psichikos sveikatos problemą socialiniams darbuotojams reikia turėti pakankamą žinių ir kompetencijų lygį, kad galėtų užtikrinti kokybišką pagalbą ir reabilitaciją asmenims, turintiems psichikos negalią. Visapusiškas socialinių darbuotojų išsilavinimas, nuolatinis tobulėjimas ir mokymasis yra būtinas siekiant geriau suprasti ir spręsti psichikos negalią turinčių asmenų problemas ir užtikrinant klientų gerovę.
Socialinių darbuotojų atliekami vaidmenys gali skirtis priklausomai nuo asmens poreikių ir galimybių. Socialiniai darbuotojai turi turėti lankstų požiūrį, kuris padėtų prisitaikyti prie specifinių poreikių ir galimybių, su kuriomis susiduria psichikos negalią turintys asmenys. Svarbu, kad socialinis darbuotojas nuolat vystytų savo kompetencijas, gebėjimus ir žinias, kad galėtų atlikti savo darbo funkcijas kokybiškai ir tinkamai reaguotų į iššūkius, su kuriais susiduria. Tai gali apimti savęs vertinimą, refleksiją, mokymąsi, taip pat reikia turėti gerą palaikymo ir paramos sistemą siekiant gerų darbo rezultatų.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Socialinis darbuotojas padeda psichikos negalią turintiems asmenims įvairiais būdais: emocinės paramos teikimu, kokybiškomis paslaugomis, priežiūros bei paslaugų koordinavimu, siekiu užtikrinti asmens gerovę ir palaikyti jo savarankiškumą. Kiekvienas atliekamas vaidmuo yra svarbus ir prisideda prie bendro tikslo - gerinti psichikos negalią turinčių asmenų gyvenimo kokybę ir gerovę. Svarbu nuolat ugdyti savo profesinę kompetenciją ir gilinti žinias.
Socialinio darbo samprata, anot McPherson ir Abell (2022), yra profesija, pirmiausia susijusi su psichosocialinių problemų ir trūkumų, egzistuojančių asmens ir jo socialinės aplinkos santykiuose, ištaisymu. Šis reiškinys visuomenėje vienokiu ar kitokiu pavidalu egzistavo visada, tačiau mokslinį pagrindą įgijo paskutiniaisiais XIX a. dešimtmečiais. Dažniausiai pastebima klaidinga nuomonė apie socialinį darbą yra ta, kad žmonės labdarą, paramos teikimą ir savanorišką veiklą klaidingai laiko socialiniu darbu, tačiau iš tikrųjų tai nėra socialinis darbas, nes jis nesuteikia ilgalaikio žmogaus problemų sprendimo ir neįgalina žmogų savarankiškai susidoroti su savo problemomis.
Iššūkiai ir perspektyvos
Manau, kad socialinio darbo praktikai patiria didelį iššūkį - visuomenės spaudimą ir lūkestį užtikrinti prieinamas, savalaikes ir efektyvias socialines, kompleksines paslaugas įvairioms gyventojų grupėms. Pavyzdžiui, NVO socialiniai darbuotojai dėl finansavimo stokos ir politinių sprendimų gali patirti nusivylimą dėl jų vykdomos veiklos svarbos ar sustabdymo. Karas Ukrainoje ir karo grėsmės veikiama šalies ekonominė situacija paliečia ir socialinio darbo praktiką bei paslaugų gyventojams plėtrą.
Lietuvoje bendrai gyventojų socialinė gerovė auga, tačiau skurdo ir nepritekliaus problema išlieka aktuali ir reikalaujanti sprendimų, socialinės paramos bei paslaugų prieinamumo. Todėl šių specialistų poreikis, pasak dr. A., didėja.
Svarbiausias dalykas yra norėti dirbti šį darbą - be šio noro bus sunku, gal net geriau nebandyti… Apskritai visiems stojantiesiems labai norisi palinkėti surasti save - suprasti, ką jie nori ir gali daryti su užsidegimu, ir tai daryti! Absolventų perspektyvos tikrai nenuobodžios! Dirbant šį darbą nebus rutinos - kiekviena diena bus kitokia, su vis nauju iššūkiu ir vis nauja galimybe kurti.
Jeigu socialinį darbą reiktų palyginti su augalu, koks tai būtų augalas? Socialinis darbas galėtų būti palygintas su kaktusu, kuris simbolizuoja ištvermę, tikslo siekimą, atsidavimą. Arba beržas. Kuklus, tylus, jautrus, neužgožiantis kitų. Arba Ąžuolas ar koks kitas Pasaulio medžio prototipas.
Kodėl verta rinktis šią studijų programą? Taip pat platus spektras įstaigų, kuriose bus galima dirbti socialiniu darbuotoju - socialinės apsaugos ir socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, švietimo, teisėtvarkos, užimtumo, krašto apsaugos sektoriuje, savivaldybių ir nevyriausybinėse organizacijose.
| Kompetencija | Aprašymas |
|---|---|
| Žinios | Teorinės žinios, tyrimų duomenys, žinios apie klientą ir jo problemą |
| Vertybės | Nuovokumas, jautrumas etiniams sunkumams |
| Įgūdžiai | Įžvalgumas, pagrįstumas veikiant |
Svarbu nuolat ugdyti savo profesinę kompetenciją ir gilinti žinias.
tags: #socialinio #darbuotojo #vaidmuo #siuolaikineje #visuomeneje #konferencijos