Lietuvoje ilgėjant gyvenimo trukmei bei daugėjant pensinio amžiaus žmonių skaičiui vertėtų susimąstyti, ar verta savo pensiją patikėti tik valstybei, t.y. Sodrai. Jei dirbančiųjų skaičius ateityje mažės, o pensininkų skaičius didės, kyla natūralus klausimas, kaip Sodra surinks reikalingus pinigus „padoriai“ pensijai. Be abejo, visada galės padidinti mokesčius dirbantiems, taip tikintis surinkti trūkstamas lėšas. Taip pat galės papildomai skolintis, taip dar labiau didinant Sodros „deficitą“.
Pavyzdžiui, šiuo metu valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija siekia 112 eurų, o vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtina socialinio draudimo stažą, siekia 269 eurus. Kaip manote, ar tokia pinigų suma Jums užtikrins komfortabilią senatvę ir ar mažėjant dirbančiųjų ir pensininkų santykiui galima tikėtis drastiško bazinių pensijų augimo ateityje? Labiau tikėtina, kad ne. Taigi, jei senatvėje norime gyventi ne ką prasčiau, negu kad gyvenome dirbdami, turėtume pamąstyti apie papildomą pinigų kaupimą.
Pensijų kaupimo sistema - tai galimybė asmenims, kurie moka socialinio draudimo įmokas, šalia jų dalį lėšų kaupti privačiuose pensijų kaupimo fonduose. Pirma pakopa - tai valstybinio socialinio draudimo (Sodros) pensija. Šiuo atveju pinigai nėra kaupiami, jie tiesiog surenkami ir perskirstomi. Norint gauti senatvės pensiją yra reikalingas minimalus 15 metų darbo stažas. Neturint 15 metų stažo, Jūs gausite tik pašalpos pensiją. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jeigu per metus asmuo gauna ne mažesnes negu 12 mėnesių minimalių mėnesinių algų dydžio pajamas, į stažą įskaitomi visi metai, tačiau jei pajamos yra mažesnės - į stažą įskaitomas proporcingai trumpesnis laikotarpis.
Socialinio draudimo pensiją sudaro trys dalys: pagrindinė dalis, papildoma dalis ir priedas už darbo stažo metus. Pagrindinė dalis priklauso nuo stažo metų, papildoma dalis priklauso ir nuo stažo ir nuo metų, taigi, jeigu mokėsite mažiau įmokų Sodrai, tai pagrindinė dalis nesumažės, o sumažės tik papildoma dalis. Priedą už stažo metus gauna asmenys, turintys daugiau nei 30 metų stažą. Tačiau realybė tokia, kad ir kokią pensiją gausite iš Sodros, ji Jums greičiausiai neužtikrins „sočios“ senatvės.
Sulaukę pensinio amžiaus pensijų sistemos kaupimo dalyviai pensiją gaus iš dviejų šaltinių: iš Sodros ir iš savo sukauptų lėšų. Norėdami tapti pensijų sistemos kaupimo dalyviu, Jūs turite pasirašyti su pasirinktu II pakopos pensijų fondu sutartį, o apie kaupimą ši bendrovė praneš Sodrai ir užregistruos sutartį. Prieš pasirenkant II pakopos pensijų fondą, atidžiai perskaitykite pensijų fondų taisykles ir susipažinkite su taikomais mokesčiais.
Taip pat skaitykite: Pensijų reforma: ką reikia žinoti
Įmokos dalis, kuri buvo pervedama į II pakopos pensijų fondus nuo 2004 metų pastoviai kito. Tarkime nuo 2004 iki 2008 metų, t.y. 2009 metų viduryje ji buvo sumažinta iki 3%, o metų pabaigoje iki 2%. Nuo 2014 metų sistema vėl keitėsi - pensijos įmokos dalį sudarė 2% iš Sodros, 1% papildomos dalyvio pajamų įmokos ir 1% pensijų įmokos iš valstybės biudžeto, skaičiuojamos nuo vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje. 2016 metais socialinio draudimo įmokos dalis liko nepakitusi, t.y. 2%, tačiau papildoma dalyvio pajamų įmokos dalis ir papildoma įmoka iš valstybės biudžeto buvo padidintos iki 2%. 2020 metais planuojama, kad iki 3.5% bus padidinta socialinio draudimo įmokos dalis. Taigi, jei viskas bus pagal planą, 2020 metais kaupiant maksimaliai kas mėnesį bus galima sukaupti 7.5% nuo pajamų, o tai yra labai artima rekomenduojam minimaliam santaupų dydžiui - 10%.
Labai svarbu prisiminti, kad II pakopos pensijų fondo sukaupta suma priklauso nuo Jūsų atlyginimo dydžio. Taigi, kuo didesnis atlyginimas, tuo Jūs sumokėsite didesnes įmokas į pensijų fondą. Taip pat svarbus privalumas yra tas, kad visa sukaupta suma pensijų fonde priklauso tik Jums, o tai reiškia, kad Jums numirus, ją paveldės Jūsų vaikai ir valstybė neturės į tai jokių teisių. Nepaisant visų privalumų, II pakopos pensijų kaupimas turi ir tam tikrų trūkumų. Svarbiausias trūkumas yra tas, kad pasirašę II pensijų pakopos kaupimo sutartį, jos nutraukti negalėsite (nebent per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo). Dar vienas svarbus trūkumas yra mokesčiai. Nuo kiekvienos įmokos Jums reikės sumokėti įsigijimo mokestį (šiuo metu vyrauja 0.5 - 1.0% mokestis nuo investuojamos sumos, tačiau nuo 2017 metų įsigijimo mokestis turėtų būti panaikintas), taip pat yra mokamas valdymo mokestis (šiuo metu standartiškai yra taikomas 0.65 - 1.0% metinis valdymo mokestis). Na o jeigu norėsite pakeisti pensijų fondą ar pensijų fondo valdymo įmonę, Jums dar gali tekti sumokėti ir už tai.
Investuoti į III pakopos pensijų fondus gali visi norintys ir netgi tie, kurie nemoka mokesčių ir nedalyvauja I ir II pensijų pakopose. Jūs galite pasirinkti net kelis III pakopos pensijų fondus. Įmokos nėra automatiškai pervedamos į fondus, tačiau nuėję į banką Jūs galite pasirinkti paslaugą - tiesioginį debetą, kad šios įmokos būtų periodinės. III pakopos pensijų fondai turi dar vieną ypač didelį privalumą - mokestinę lengvatą. Įmokoms, mokamoms į III pakopos pensijų fondą, taikoma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata - nuo įmokų, per metus sumokėtų į pensijų fondą, sumos kitais metais, pateikus pajamų deklaraciją, grąžinama 15% sumokėto pajamų mokesčio.
jei III pakopos pensijų fonde lėšas būsite išlaikę ne trumpiau kaip 5 metus ir gaudami išmoką būsite sulaukę 55 metų amžiaus (jeigu pensijų kaupimo sutartį sudarėte iki 2012 m. - 5 metus, o po 2013 m. - trumpesniam laikotarpiui). Paprastam žmogui, kuris dirba ir nelabai domisi investicijomis, kyla natūralus klausimas - kokį pensijų fondą pasirinkti? Iš tiesų pensijų fondai beveik niekuo nesiskiria nuo įprastinių investicinių fondų. Norint išsirinkti tinkamą pensijų fondą Jums reiktų pagalvoti, kokią riziką Jūs galite prisiimti ir kokio amžiaus pinigus pradėjote kaupti pensijų fonde. Tuo tarpu, likus keleriems metams iki pensijos rekomenduojama rinktis konservatyvų pensijų fondą, kurį sudaro obligacijos. Nepamirškite, kad kiekvienam pensijų fondui reikia mokėti mokesčius, todėl, jeigu iki pensijos liko nedaug metų ir negalite apsispręsti, ar verta dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje, galite pasinaudoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengta pensijų skaičiuokle. Nepamirškite, kad prieš pasirenkant pensijų fondą būtinai reikia susipažinti su pensijų fondo taisyklėmis. Išmokos II ir III pakopos pensijų fonduose yra išmokamos skirtingai.
Sulaukus pensinio amžiaus yra privaloma sudaryti sutartį su gyvybės draudimo bendrove ir iš jos įsigyti kasmėnesinę pensijų išmoką iki gyvos galvos - anuitetą. Prieš pasirinkdami gyvybės draudimo įmonę, kuri siūlo mokėti anuitetą, būtinai susipažinkite su visų bendrovių sąlygomis ir išsirinkite Jums tinkamiausias pasirinkdami tinkamiausią iš Jums pasiūlytų anuiteto rūšių. Galite pasirinkti, kad anuitetas būtų mokamas Jūsų įpėdiniams po Jūsų mirties, tačiau tai darys įtaką ir Jūsų anuiteto dydžiui. Lietuvos bankas sudaro anuitetų bazinio dydžio lentelę, pagal kurią nustato, kokio amžiaus reikia būti ir kokį kapitalą reikia būti sukaupus, kad būtų išmokama vienkartinė ar periodinė išmoka.
Taip pat skaitykite: Pokyčiai pensijų sistemoje
III pakopos pensijų fondo išmokas galima atsiimti kada panorėjus, tačiau nepamirškite, kad reikės grąžinti 15% GPM lengvatą, jeigu ja pasinaudojote anksčiau laiko. Pensijų fondai - tai investiciniai fondai, kurių tikslas yra generuoti papildomas pajamas asmeniui senatvėje. Tokie fondai yra itin svarbūs išsivysčiusiose ekonomikose, kur gimstamumas nedidelis, o visuomenė sparčiai sensta. Vakarų Europoje šių fondų sistema stipriai išvystyta, o tomis lėšomis disponuoja didelės sumos. Tuo tarpu Lietuvoje pensijų fondų istorija dar palyginti jauna, ir visą mūsų pensinę sistemą galima vadinti tik užuomazgomis. Plačiau: Pasaulyje yra gan skirtingų tokio tipo fondų sistemų. Taip pat skirtingos šių sistemų kryptys yra JAV ir Europoje.
JAV pensijų fondais dažniausiai rūpinasi bendrovės, savo darbuotojams kaip dalį darbo užmokesčio siūlydamos įvairius pensinius planus. Gyventojai apsisprendę pasitraukti iš II-os pakopos pensijų fondo, tai galės padaryti nuo 2026 metų pradžios iki 2027 metų pabaigos. Tokiu atveju jie galės atsiimti savo sumokėtas įmokas ir investicinį pelną, tačiau neatgaus valstybės (Sodros) įmokų, už kurias bus priskaičiuojami papildomi „Sodros“ pensijų apskaitos vienetai to asmens valstybinei pensijai.
I pakopa - tai yra standartinė valstybinė pensijų sistema. Čia „Sodra“ iš gyventojų renka VSD (valstybinio socialinio draudimo) mokestį, kuris perskirstomas Sodros biudžgete, ir didžioji dalis jo nukeliauja dabartinių pensininkų pensijoms, o likusi dalis kitoms socialinėms išmokoms. I-oje pakopoje lėšos nėra kaupiamos - čia jos paprasčiausiai surenkamos ir išmokamos. Dabartinė vidutinė pensija sudaro maždaug 250 eurų (2015 m.), kas stipriai atsilieka nuo vidutinio darbo užmokesčio. Dar sunkiau nuspėti kiek pensijos atsiliks nuo vidutinio darbo užmokesčio po 20 metų, kai visuomenė Lietuvoje taip sparčiai sensta.
II pakopa - tai pasirinktinos įmokos į fondus, kai prie privačių įmokų kaupimo prisideda ir „Sodra“. Gyventojas pats renkasi ar nori dalyvauti šiame mechanizme. Dalyvavimo II-osios kaupimo pakopoje taisyklės buvo jau ne kartą keistos, o 2019 metais jos vėl keičiasi iš esmės: pačio asmens dalis pervedama iš atlyginimo 2019 metais siekia 1,8% ir palaipsniui didėja iki 3% 2023 metais, bei skatinamoji įmoka iš biudžeto lygi 0,3 proc. III pakopa - tai asmens taupymas pensijai savarankiškai, naudojantis tam tikromis valstybinėmis lengvatomis.
2019 metais II-os pakopos principas bus toks: 1,8%+0,3%: pačio asmens dalis pervedama iš atlyginimo lygi 1,8% (pasirinktinai 3%, taip pat palaipsniui didėja iki 3% 2023 metais), bei skatinamoji įmoka iš biudžeto lygi 0,3 proc. Norint atsisakyti tolimesnio II-os pakopos pensijos kaupimo, reikia per 6 mėnesius nuo metų pradžios parašyti prašymą pensijų fondą valdančiai bendrovei. Tiek II-os pakopos, tiek ir III pakopos pensiniai fondai yra valdomi privačių bendrovių. Tokius fondus valdyti gali tik tam licenciją turinčios Valdymo įmonės, o tokią licenciją išduoda Lietuvos bankas.
Taip pat skaitykite: Ką svarbu žinoti renkantis pensijų kaupimą
Amplico Life Pierwsze S.A. Nesvarbu ar tai II-os pakopos, ar III-os pakopos pensijos kaupimas, gyventojas gali pasirinkti pageidaujamą investicinio fondo rizikingumą, pasirinkdamas labiausiai tinkamą fondo kryptį. Gyvenimo ciklo strategija - jos principas paprastas: kūriama keletas fondų, suskirstant juos pagal rėžius, taikomus tam tikram gyventojų amžiui. Iki kol gyventojui lieka keliolika metų iki pensijos, iš esmės beveik visa lėšų dalis investuojama į akcijas. Artėjant prie pensinio amžiaus, nuosekliai didinama obligacijų dalis.
Konservatyvūs - investuojantys į obligacijas. Tai fondai, kurie gali investuoti tik į valstybines (ES arba EBPO šalių) obligacijas bei indėlius - patys saugiausi. Didelės grąžos iš jų tikrai tikėtis neverta, ir jie net visuomet aplenks realią infliaciją. Mišrūs - investuojantys tiek į obligacijas, tiek į akcijas. Šie pensijų fondai dalį investicijų nukreipia į akcijas, dalį į įmonių bei valstybių obligacijas. Agresyvūs - investuojantys į akcijas. Tai aukščiausios rizikos pensijų fondai. Ilguoju laikotarpiu tokia investavimo strategija atneša didžiausią grąžą, tačiau dideli svyravimai taip pat gali sukelti nemažai galvos skausmo.
Kuri strategija geriausia? Atrodo, kad klausimas paprastas, bet jei tikrai būtų viena geriausia strategija, tai niekas kitų ir nesiūlytų. Pagrindinis argumentas dėl rizikos lygio pasirinkimo turėtų būti laikotarpis likęs iki pensijos: jei likęs mažiau nei dešimtmetis - derėtų apsistoti ties konservatyviu investavimu. Laikui bėgant pasirinktą kryptį galima nesunkiai pakeisti kita. Teoriškai, geriausia kilimo laikotarpiu investuoti į agresyvius investicijų fondus, o kritimo laikotarpiu - į konservatyvius.
Kalbant apie II-os pakopos pensijų fondus, jų sukauptais pinigais galima pradėti naudotis tik suėjus pensiniams amžiui (įskaitant išankstinę pensiją). Šiuo metu pensinis amžius vyrams ir moterims skirtingas, bei kintantis - jei nežinote, kada išeisite į pensiją, pasinaudokite pensijinio amžiaus skaičiuokle. Suėjus pensiniam amžiui atsiimti sukauptą sumą iš karto. Šis būdas galimas tik tuo atveju, jei sukaupta suma neviršija tokios sumos, pagal kurią bazinis anuitetas iš II-os pakopos pensijų fondo būtų lygus pusei valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio. Atskaitai - 65 metų į pensiją išeinančiam asmeniui fonde sukauptos sumos dydis turėtų būti mažesnis nei 11 tūkst. Atsiimti pensiją anuiteto būdu.
Anuitetas - tai kasmėnesinė išmoka iki gyvos galvos. Tuo tarpu, kalbant apie III-os pakopos pensijų fondus, pinigų atsiėmimo tvarka kiek skiriasi nuo II-osios pakopos. Lietuvos pensijų sistemoje daug problemų. Pirmiausia, yra sudėtingas pats kaupiamų senatvės išmokų kūrimo etapas - norint, kad pensijos būtų kaupiamos ateičiai iš valstybės (ar „Sodros“ lėšų), tam reikia skirti dalį lėšų iš dabar surenkamų mokesčių. Tą problemą dar labiau gilina sparčiai senstanti visuomenė, ir išvažiuojantys iš šalies darbingi žmonės. Kita savarankiško kaupimo problema - dažni pokyčiai ir sistemos nestabilumas. Net ir paskutinė koalicija Lietuvoje žada į sistemą įnešti daug naujovių. Neturėtų paliesti tas, kurios kaupia lėšas ir privačiosiomis lėšomis (pervedant nustatytą dalį tiesiai iš darbo užmokesčio). Nesant stabiliai veikiančios sistemos, pasitikėjimas rinkos dalyviais gali kisti. Kadangi nuo kitų metų laukia didelės pensijų sistemos permainos, klausimas kiek sistema išliks populiari, ir naudinga didžiajai daliai būsimų pensininkų? Ar verta kaupti, ką daryti atsisakius tolimesnių įnašų?