Šiame straipsnyje nagrinėjama klausos ir regos suvokimo vertinimo svarba, ypač vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Aptariama, kaip nustatomi specialieji ugdymosi poreikiai, kokios negalios ir sutrikimai gali turėti įtakos klausos ir regos suvokimui, bei kokios ugdymo strategijos taikomos siekiant užtikrinti efektyvų mokymąsi. Taip pat aptariama sensorikos svarba ir sensorinio profilio nustatymo procesas, kuris padeda individualizuoti ugdymosi procesą.
Specialiųjų Ugdymosi Poreikių Nustatymas
Vienoje klasėje gali mokytis įvairių ugdymosi poreikių turintys vaikai: įprastos raidos, ypač gabūs, patiriantys mokymosi sunkumų. Išskiriamos šios mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupės:
- Mokiniai, turintys negalių.
- Mokiniai, turintys sutrikimų.
- Mokiniai, turintys mokymosi sunkumų.
Prie turinčiųjų specialiųjų ugdymosi poreikių priskiriami ir itin gabūs vaikai.
Tėvams arba mokytojams pastebėjus, kad vaikui sunkiai sekasi suprasti mokomąją medžiagą, kyla kalbėjimo ar kalbos, elgesio, emocijų, dėmesio sukaupimo sunkumų, kreipiamasi į mokyklos vaiko gerovės komisiją, kuri atlieka pirminį vaiko ugdymosi poreikių vertinimą. Ugdymo įstaigos specialistai ir vaiką ugdantys mokytojai atlieka pirminį ugdymosi poreikių vertinimą: aprašo vaiko galias ir sunkumus, kokie jo pasiekimai, elgesys, emocijos, bendravimo ir socialiniai įgūdžiai.
Negalios ir Sutrikimai, Turintys Įtakos Klausos ir Regos Suvokimui
Yra įvairių negalių ir sutrikimų, kurie gali turėti įtakos klausos ir regos suvokimui:
Taip pat skaitykite: Išankstinės pensijos sąlygos
- Intelekto sutrikimai
- Regos sutrikimai
- Klausos sutrikimai
- Kochlearinių implantų naudotojai
- Judesio ir padėties bei neurologiniai sutrikimai
- Įvairiapusiai raidos sutrikimai
- Kurčneregystė
- Kompleksinė negalia (kai yra kelios negalios)
Intelekto Sutrikimai
Intelekto sutrikimas pasireiškia pažintinių, elgesio, kalbinių, motorinių gebėjimų pažeidimais. Vaikams sudėtinga susivokti aplinkoje, bendrauti, tvarkytis buityje, įgytas žinias pritaikyti gyvenime, sutrikę jų socialiniai, savisaugos įgūdžiai. Intelekto sutrikimas gali būti: nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ir nepatikslintas. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl šio sutrikimo nustato savivaldybės Pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT). Intelekto sutrikimą turintys mokiniai ugdomi pagal individualizuotas bendrojo ugdymo programas, pagalbą jiems teikia specialusis pedagogas ir, esant poreikiui, kiti specialistai.
Svarbu paprastinti, konkretinti, siaurinti ugdymo programos turinį, daugiau laiko skirti pakartojimui, įtvirtinimui, mokinio socialinių, orientacinių gebėjimų ir savarankiško gyvenimo įgūdžių lavinimui, praktinių žinių pritaikymui gyvenime. Vis dėlto programos turinys turi sietis ir derėti su bendru ugdymo turiniu, kad mokinys galėtų dalyvauti bendroje klasės veikloje.
Regos Sutrikimai
Regėjimo sutrikimas, trukdantis mokytis, orientuotis erdvėje, savarankiškai gyventi, kurio negalima koreguoti akiniais ar kontaktiniais lęšiais iki normalaus regėjimo. Gali būti: vidutinė silpnaregystė, žymi silpnaregystė, aklumas su regėjimo likučiu, praktiškas aklumas, visiškas aklumas, kiti regėjimo sutrikimai. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl regos sutrikimų nustato savivaldybės PPT kartu su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) specialistais. Turintieji regos sutrikimą ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje arba, tėvų ar globėjų pasirinkimu, mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl regos sutrikimų.
Šiems mokiniams svarbu užtikrinti jiems reikalingą tiflopedagogo pagalbą, esant poreikiui pagalbą teikia ir kiti švietimo pagalbos specialistai. Reikalingas mokymo(si) aplinkos ir mokymo priemonių pritaikymas. Jiems leidžiami vadovėliai Brailio raštu. LASUC fondą sudaro apie 10 000 knygų Brailio raštu, apie 1 500 įgarsintų leidinių, beveik 20 000 egz. informaciją, išmokti sakytinės kalbos ir ja bendrauti.
Klausos Sutrikimai
Klausos sutrikimai skirstomi pagal klausos praradimo laipsnį ir individualius vaiko ypatumus: nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ir gilus (kurtumas). Šie vaikai ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje arba, tėvų ar globėjų sprendimu, mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl klausos sutrikimų. Jiems turi būti užtikrinama reikalinga surdopedagogo pagalba. Surdopedagogai padeda lavinti vaiko klausą, pataria, kaip jį ugdyti, mokyti lietuvių ir gestų kalbos. Esant poreikiui pagalbą teikia ir kiti švietimo pagalbos specialistai.
Taip pat skaitykite: Pagalba mokiniams su dideliais specialiaisiais poreikiais
Kochleariniai Implantai
Kochlearinis implantas - tai aukštos technologijos elektroninis medicininis prietaisas, susidedantis iš išorinio kalbos procesoriaus ir implanto, chirurginiu būdu įvedamo į vidinę ausį. Jis perduoda garsus tiesiai į klausos nervą. Sėkminga implantacija priklauso nuo operacijos, klausos likučių lavinimo iki operacijos, pooperacinio reabilitacijos proceso ir bendro specialistų ir tėvų ar globėjų bendradarbiavimo teikiant pagalbą vaikui. Po implantacijos surdopedagogai, logopedai moko vaikus girdėti ir suvokti kalbą, vėliau ištarti girdimus garsus ir žodžius.
Vaikui gali kilti sunkumų dalyvaujant grupinėje veikloje, gali būti sudėtinga suvokti garsus ir kalbos intonacijas, kirčiuoti žodžius, mokytis rišliai kalbėti, gali atsirasti socialinės adaptacijos sunkumų. Šių vaikų ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje, gaunant reikiamą pagalbą yra svarbus jų socialinei integracijai.
Įvairiapusiai Raidos Sutrikimai
Įvairiapusiai raidos sutrikimai apima autizmo spektro sutrikimus (vaikystės autizmas, atipiškas (netipiškas) autizmas, Asperger'io sindromas), Retto sindromą, kitus įvairiapusius raidos sutrikimus. Šiems sutrikimams būdingi sunkumai šiose srityse: socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio. Būdingi riboti, stereotipiniai interesai, pasikartojanti veikla, gali būti stebimi sunkumai elgesio ir bendravimo, kalbos ir komunikacijos, sensorinės integracijos ir pažintinių procesų srityse. Dažniausiai raida būna sutrikusi nuo pat kūdikystės, išimtiniais atvejais sutrikimai pasireiškia per pirmuosius 5-erius gyvenimo metus. Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai savitai suvokia aplinką, dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems sudėtinga pamatyti bendrą situacijos kontekstą.
Kiekvienas šių sutrikimų turintis vaikas yra individualus, turintis savo galias ir sunkumus. Gali išsiskirti itin netolygiais gebėjimais įvairiose srityse. Retto sindromas yra autizmo forma, nustatoma tik mergaitėms: iki pusantrų metų jos vystosi normaliai, o tada praranda turėtus įgūdžius.
Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl įvairiapusių raidos sutrikimų nustato savivaldybės PPT, remdamasi tėvų pateiktais išrašais iš sveikatos priežiūros įstaigų. Šie vaikai ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje kartu su bendraamžiais arba, tėvų ar globėjų sprendimu, klasėje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įvairiapusių raidos sutrikimų. Ugdytis vaikui padeda pritaikyta, emociškai saugi ir priimanti aplinka, teigiami paskatinimai, tinkami ugdymo, vizualinio struktūravimo metodai ir būdai bei mokymo priemonės.
Taip pat skaitykite: Specialiųjų poreikių nustatymas
Judesio ir Padėties bei Neurologiniai Sutrikimai
Tai grupė įgimtų ar įgytų ligų ar sutrikimų, kurie pažeidžia nervų sistemą ir/ar kitus organus, sukelia judumo, mokymosi ir socialinės adaptacijos sunkumų. Šie sutrikimai gali būti įgimti ar įgyti persirgus centrinės ar periferinės nervų sistemos ligomis, patyrus traumą. Sutrikimai gali apriboti vaiką pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę bei asmenybės raidą. Gali būti: vidutiniai arba sunkūs judesio ir padėties sutrikimai bei lėtiniai neurologiniai sutrikimai. Kiekvienas judesio ir padėties ar lėtinių neurologinių sutrikimų turintis mokinys yra unikalus, turintis skirtingus gebėjimus ir savo apribojimus.
Įtraukimas į ugdymo procesą yra lengvesnis, kai mokytojas supranta kiekvieno mokinio poreikius. Mokyklose taikomas universalaus dizaino principas leidžia užtikrinti tokią negalią turinčių vaikų įtrauktį į ugdymo procesą. Mokiniui, kuriam nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai dėl šių sutrikimų, svarbiausia yra tinkamas mokymosi aplinkos pritaikymas.
Sutrikimai, Apsunkinantys Ugdymosi Procesą
Sutrikimams priskiriami mokymosi sutrikimai, elgesio ir emocijų sutrikimai, kalbos ir kalbėjimo sutrikimai bei kompleksiniai sutrikimai (įvairūs sutrikimų deriniai). Šie sutrikimai gali apsunkinti ugdymosi procesą. Bendrieji mokymosi sutrikimai pasireiškia mokymosi pasiekimų atsilikimu iš dviejų ir daugiau dalykų. Šis sutrikimas yra tikėtinas, kai intelektiniai gebėjimai yra žemi ir tolygiai išlavėję. Specifiniai mokymosi sutrikimai (skaitymo, rašymo ar matematikos mokymosi sutrikimai) pasireiškia mažesniais nei tikėtina pagal vaiko intelektinius gebėjimus skaitymo, rašymo ir matematikos mokymosi pasiekimais.
Sutrikimų priežastis nėra intelekto, sensoriniai sutrikimai, netinkamas ugdymas ar sociokultūrinės sąlygos. Neverbaliniai mokymosi sutrikimai - tai neuroraidos sutrikimai dėl kurių vaikui sunku suvokti ir išreikšti neverbalinius ženklus, tinkamai reaguoti ir prisitaikyti socialinėse situacijose. Sutrikimui gali būti būdinga: mokymosi sunkumai, motorinių įgūdžių stoka, vizualinės erdvinės informacijos apdorojimo sunkumai, bendravimo sunkumai. Verbaliniai vaiko gebėjimai, vidutiniai ar aukštesni nei vidutiniai.
Elgesio ir Emocijų Sutrikimai
Tai įvairūs sutrikimai, pasireiškiantys elgesio ar / ir emocinėmis reakcijomis, smarkiai besiskiriančiomis nuo įprastų amžiaus, kultūros ir etinių normų bei išreikštu nedėmesingumu, impulsyvumu ar/ir prasta elgesio ar emocijų reguliacija. Šiems sutrikimams būdinga tai, kad tai nėra laikina, tikėtina reakcija į stresą keliančius aplinkos įvykius, sutrikimai nuolat pasireiškia ne mažiau nei dviejose skirtingose srityse. Priskiriami: aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimai, elgesio sutrikimai, emocijų sutrikimai.
Aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimai pasireiškia amžiaus neatitinkančiais dėmesingumo, padidėjusio aktyvumo arba hiperaktyvumo ir impulsyvumo požymiais, kurie ryškėja jau ikimokykliniame amžiuje. Elgesio sutrikimai pasireiškia pasikartojančiu, nuolatiniu kitų teises pažeidžiančiu, agresyviu, provokuojančiu, įžūliu elgesiu, kuris trunka ilgiau nei 6 mėnesius. Nustatant elgesio sutrikimus būtina atsižvelgti į vaiko amžiaus tarpsniams būdingus elgesio ypatumus. Emocijų sutrikimai pasireiškia nuolatiniu nerimu, baime, nuovargiu ir įtampa, emocijų, savęs vertinimo, motyvacijos pokyčiais.
Kalbėjimo ir Kalbos Sutrikimai
Šiai grupei priskiriami visos kalbos sistemos ar jos dalies sutrikimai. Būdingi tarimo, sklandaus kalbėjimo ar balso valdymo sunkumai, taip pat šiai grupei priskiriami kalbos raiškos ar / ir kalbos suvokimo sunkumai. Skiriami kalbėjimo sutrikimai (tai įvairūs garsų tarimo, sklandaus kalbėjimo ir balso sutrikimai) ir kalbos sutrikimai (tai visos kalbos sistemos ar jos dalies sutrikimai, kai vaikas turi sunkumų dėl kalbos išraiškos ar/ir kalbos suvokimo bei rašytinės kalbos sutrikimai, kaip sakytinės kalbos sutrikimo pasekmė.
Mokymosi Sunkumai
Mokymosi sunkumai kyla, kai dėl nepalankios (kultūrinės / kalbinės, pedagoginės, socialinės-ekonominės) aplinkos ar susidariusių aplinkybių apribojamos vaiko galimybės realizuoti savo gebėjimus įsisavinant ugdymosi programas. Sunkumai laikini, specialieji ugdymosi poreikiai, nustatyti dėl mokymosi sunkumų, gali būti įveikiami suteikiant atitinkamą socialinę, specialiąją pedagoginę ir/ar psichologinę pagalbą. Esant poreikiui pagalbą gali teikti ir mokinio padėjėjas. Prie šių sunkumų priskiriami: mokymasis ne gimtąja kalba arba gyvenimas kitoje kultūrinėje/kalbinėje aplinkoje, sulėtėjusi raida, sveikatos problemos, nepalankūs aplinkos veiksniai, emocinės krizės. Prie mokymosi sunkumų priskiriami ir nerealizuoti ypatingi gabumai, kai vaiko pasiekimai neatitinka jo aukštų intelektinių gebėjimų dėl asmenybės ar aplinkos veiksnių.
Sensorika ir Jos Svarba
Mes patiriame pasaulį per savo pojūčius: regėjimą, klausą, lytėjimą, skonį, uoslę, kūno padėties jutimą ir kūno judėjimą. Sensorinė informacija ateina iš mūsų pačių kūno ir mus supančios aplinkos. Svarbu suprasti, kad tuos pačius pojūčius, kiekvienas asmuo gali patirti labai skirtingai, nes kiekvienas iš mūsų turi unikalų sensorinį profilį.
Kas yra Sensorika?
Sensorika arba sensorinė sistema - tai kompleksinis biologinis mechanizmų rinkinys organizme, skirtas suvokti ir apdoroti iš aplinkos bei kūno vidaus gaunamą informaciją. Ši sistema leidžia organizmui suvokti labai skirtingus stimulus ir prisitaikyti prie aplinkos sąlygų. Sensorinė sistema apima įvairius pojūčius, kurie suteikia daug informacijos.
Pagrindiniai Sensorinės Sistemos Komponentai
- Receptoriai: tai specializuotos ląstelės ar organai, kurie užfiksuoja specifinius stimulus iš aplinkos. Pavyzdžiui, akių tinklainėje yra regos receptoriai, o ausyje yra klausos receptoriai.
- Nervų sistemos takai: kai receptoriai užfiksuoja stimulą, jie perduoda informaciją į nervų sistemą. Nervų sistemos takai perneša šią informaciją į smegenis, kur ji yra apdorojama.
- Smegenys: smegenys yra pagrindinis organas, kuris apdoroja sensorinę informaciją. Čia vyksta kompleksinis informacijos suvokimas ir interpretavimas, leidžiantis mums suvokti ir reaguoti į mus supančią aplinką.
Sensorinė sistema yra svarbi organizmo dalis, nes ji leidžia mums prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, užtikrinant saugumą ir efektyvų sąveikavimą su aplinka. Tai taip pat svarbu normaliam judėjimui ir elgesiui kasdieniniame gyvenime.
Pagrindiniai Pojūčiai
Sensorinę sistemą sudaro įvairūs skirtingi pojūčiai. Šiai dienai yra aptikti pagrindiniai 8 pojūčiai:
- Rega (vizualinis pojūtis): suvokimas apie tai, kas vyksta aplinkoje, per akies organo suteikiamą informaciją. Formų, dydžių, spalvų, šviesos šaltinių atpažinimas.
- Klausa (auditorinis pojūtis): suvokimas apie garsus aplinkoje per ausų organus. Vibracijų, garso bangų, skirtingų garsumo lygių ir garso šaltinių atpažinimas.
- Lytėjimas (taktilinis pojūtis): jutimas, susijęs su kūno paviršiumi (oda) ir liečiančiomis medžiagomis. Tekstūrų, temperatūrų, formų atpažinimas.
- Skonis (gustatorinis pojūtis): suvokimas apie skonį per burną.
- Kvapas (olfaktorinis pojūtis): jutimas, susijęs su kvapais, juntamas per nosies organą. Oro šaltinio, skirtingų cheminių medžiagų ir jų išskiriamų kvapų atpažinimas. Padeda suvokti gerą ir netinkamą kvapą.
- Kūno padėties pojūtis (propriocepcija): suvokimas apie kūno judesius ir poziciją erdvėje be regos pagalbos. Tai leidžia mums jausti, kur yra mūsų kūno dalys, net jei mes nežiūrime į jas. Dar pasireiškia per giliųjų raumenų ir sąnarių jutimą.
- Judėjimo pojūtis (vestibulika): jutimas, susijęs su galvos padėties erdvėje suvokimu, judesiu, pasukimu ir linijiniu judėjimu. Tai yra susiję su vidinės ausies veikla, ir padeda mums išlaikyti kūno pusiausvyrą ir koordinaciją judant.
- Vidinė jutimo sistema (interocepcija): suvokimas apie vidaus kūno būseną ir organų veiklą. Apima tokius pojūčius kaip alkis, troškulys, vidinės temperatūros jutimas, skausmai. Tai padeda mums suprasti, kas vyksta vidaus organuose ir atkreipti dėmesį į kūno sveikatą bei signalus, jei kažkas ne taip.
Kiekvienas iš šių pojūčių yra svarbus mūsų suvokimui apie pasaulį ir prisitaikymui prie jo.
Kas yra Sensorinis Profilis?
Sensorinis profilis yra individualus kiekvieno žmogaus pojūčių suvokimo ir apdorojimo būdas. Jis apibūdina, kaip asmuo reaguoja į įvairius sensorinius stimulus, tokius kaip garsai, vaizdai, lytėjimas, skonis ir kvapas. Sensorinis profilis gali būti nustatomas naudojant įvairius testus ir klausimynus, kurie padeda įvertinti, kaip asmuo reaguoja į skirtingus sensorinius dirgiklius.
Šiais metais dešimtokų patikrinamąjį egzaminą ne visi galėjo laikyti vienodomis sąlygomis. Vienas mokinys su negalia gavo jam nepritaikytas užduotis. Dėl to buvo pasiskųsta lygių galimybių kontrolierei. Skunde, kurį gavo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, nurodyta, kad š. m. gegužės 8 d. To priežastis - mokinys negavo jam pritaikytų lietuvių kalbos ir literatūros egzamino užduočių, nors pagal teisės aktus tai padaryti buvo privaloma. Skunde atkreiptas dėmesys, kad mokinys su individualiaisiais ugdymosi poreikiais buvo traktuojamas taip, lyg jų neturėtų, tad egzamino metu atsidūrė nelygiavertėje padėtyje.
Pasak lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės, tyrimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, rodančių, kad prie egzamino nepritaikymo galėjo prisidėti pati mokykla. „Lygių galimybių įstatymas aiškiai nurodo, kad būtina užtikrinti vienodas sąlygas vertinant mokymosi pasiekimus, o tai šiuo atveju nebuvo padaryta. Tarnyba įspėjo NŠA dėl diskriminacijos bei rekomendavo įstaigai imtis veiksmų, užtikrinant, kad pasiekimų patikrinimai būtų prieinami visiems mokiniams, nepaisant negalios.
Anot NŠA, bendras principas yra Pasiekimų patikrinimų užduotis rengti pagal Universalaus dizaino mokymuisi (UDL) principus. „Todėl kai kurie pritaikymai, kurių reikėjo patikrinimus vykdant tradiciniu būdu, tapo neaktualūs ar pertekliniai. Be to, užduotis atliekant elektroniniu būdu, jose yra daugiau uždarų klausimų, todėl asmuo atsakydamas renkasi vieną iš siūlomų atsakymų, o tai pakeičia papildomus nukreipiamuosius klausimus, kuriuos reikėjo pateikti tradiciniu būdu rengiamose užduotyse. Nauja, kad visų užduočių pateikimas bus „Verdana“ šriftu, kuris yra prieinamas asmenims, turintiems regos negalią, tinkamesnis dėmesio sutrikimų turintiems mokiniams.
Pasak agentūros atstovų,su atnaujintomis bendrosiomis programomis yra paruoštas rekomendacijų paketas, kaip mokytojams dirbti su specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniais, rengiamos pritaikytos skaitmeninės užduotys ugdymo procesui, vyksta mokymai mokyklos specialistams, didinamas pasiekimų vertinimo procedūrų pritaikomumas. 2025 m. NŠA startavo su lietuvių kalbos ir literatūros PUPP užduoties tekstų konvertavimu į garsinį įrašą. Anot agentūros, ši iniciatyva pasiteisino ir planuojama, kad 2026 m. „Paruošiamieji darbai 2025-2026 mokslo metų patikrinimams jau įsibėgėję. Šiuo metu intensyviai konsultuojamės su mokyklomis ir jų profesionaliais pedagogais, kurie dirba su mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių.
14 straipsnis. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymas
1. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo paskirtis - padėti mokiniui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, pripažįstant ir plėtojant jų gebėjimus ir galias.
2. Mokinio ugdymosi poreikių pirminį vertinimą atlieka mokyklos Vaiko gerovės komisija ir esant poreikiui mokyklos vadovas skiria švietimo pagalbą.
3. Mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais vertina pedagoginė psichologinė tarnyba. Pedagoginės psichologinės tarnybos vadovas skiria švietimo pagalbą ir ugdymo pritaikymą.
6. Mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, formaliojo švietimo programas gali baigti per trumpesnį ar ilgesnį negu nustatytą laiką, gali mokytis su pertraukomis, šias programas gali baigti atskirais moduliais. Mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 21 metai, pabaigos.
7. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos, kiti švietimo teikėjai. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys nedidelių ir vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių, gali vykdyti vienas mokytojas arba mokytojas, ugdymo procese dalyvaujant švietimo pagalbą teikiančiam asmeniui, arba daugiau kaip vienas mokytojas, o ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, vykdo mokytojas, ugdymo procese dalyvaujant švietimo pagalbą teikiančiam asmeniui, arba daugiau kaip vienas mokytojas.
Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.).
Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.
Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar. universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą.
Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus. žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis.