A. Landsbergienė - žinoma Lietuvos edukologė, verslininkė ir motina, kuriai dėmesys visuomenėje nemažai dėmesio skiriamas ir dėl jos švietimo tinklo „Vaikystės sodas“ bei Karalienės Mortos mokyklos. Šio straipsnio tikslas - nagrinėti Landsbergienės valdomų įstaigų veiklą, įtraukties politikos įgyvendinimą bei iššūkius, susijusius su neįgalių vaikų integracija šalies mokymosi procesuose. Pasakojime remiamasi viešais srautais įmonių ataskaitose, teikiamomis aiškinamosiomis išvadomis ir jos pačios pasisakymais.
Įmonių veiklos apžvalga ir finansiniai duomenys
2018 metais „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokykla gavo bendrų dotacijų ir subsidijų iš savivaldybių; pasak įmonių aiškinamųjų raštų, „Vaikystės sodas“ gavo 697 900 eurų dotaciją (mokinio krepšelį) ir 779 400 eurų subsidiją (savivaldybės kompensaciją), o Karalienės Mortos mokykla - 684 500 eurų dotaciją (mokinio krepšelį), 73 700 eurų subsidiją iš Vilniaus miesto ir 15 200 eurų iš Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių. Šie skaičiai iliustruoja, kokią finansinę paramą gauna privatinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos iš vietinių biudžetų.
Tačiau DELFI išaiškino, kad informacija apie klientus, plėtros planus ar kainodarą laikoma komercine paslaptimi, todėl viešinti jos negalima. Vis dėlto teisė į finansinę informaciją ir dotacijų srautai leidžia apibendrinti, kiek vaikų gali būti finansuojama per mokinio krepšelį, ir kokios lėšos tenka regionams.
2018 metų pabaigoje „Vaikystės sodas“ turėjo 16 padalinių (sodelių), iš kurių 12 buvo Vilniuje, du Kaune, po vieną Klaipėdoje ir Panevėžyje. Karalienės Mortos mokykla turėjo keturis padalinius: du Vilniuje ir po vieną Kaune bei Klaipėdoje. Toks padalijimas leidžia įvertinti, kuriose savivaldybėse yra didžiausias įstaigų paslaugų koncentravimas ir kur dengiamos subsidijų išlaidos.
Moliauojama į tėvų ir vaikų finansinę aplinką
Pagal Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros tyrimo ataskaitą, vienam mokiniui skiriamos mokinio krepšelio lėšos miesto savivaldybėje vidutiniškai siekė apie 1 332 eurus. Tai reiškia, kad „Vaikystės sode“ gavo apie 524 vaikus šios lėšos, o Karalienės Mortos mokykloje - apie 514 vaikų. „Mokinio krepšelis“ naudojamas įvairioms išlaidoms: pedagogų atlyginimams, vadovėliams, mokinių pažintinei veiklai, psichologinei pagalbai ir pan. Tai leidžia suprasti, kad valstybės parama nėra „mokyklos pajamos“ tokiu tiesioginiu būdu, o skiriama visiems mokiniams, nepriklausomai nuo to, ar lankosi valstybės ar privatioje įstaigoje.
Taip pat skaitykite: Kas yra agresyvus asmuo?
Be to, kai kurios savivaldybės teikia papildomas subsidijas, kurios gali būti pervestos tiesiai tėvams, o ne įstaigoms, todėl subsidijų nauda gali būti tiesiogiai įvardijama kaip sumažinimas klientui mokėtinos kainos už paslaugas. Taip pat nurodoma, kad kai kurios savivaldybės skiria papildomas dotacijas, kurios gali būti paskirstomos skirtingais būdais, priklausomai nuo vietos politikos.
Vaikų skaičiaus į musų įsivaizdavimą ir paslaugų kaštų perspektyva
Remiantis aiškinamaisiais raštais, 2018 metais „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokykla galėjo lankyti apie 590 vaikų. Aiškinamieji teigia, kad viename „Vaikystės sodo“ padalinyje pernai buvo apie 90 vaikų, o viename Karalienės Mortos mokyklos padalinyje - apie 150 vaikų. Apskaičiuota, kad bendras įmonių pelnas siekė apie 1,7 mlrd. eurų - tai leidžia įvertinti, kiek optimistiškai ar pesimistiškai įvertinti įstaigų ekonominį svorį ir galimybes investuoti į paslaugų kokybę bei įtrauktį.
Tačiau svarbu, kad finansiniai duomenys neatspindėtų vieno vaiko išlaikymo tiksliai - vienas vaikas „Vaikystės sode“ per metus galėjo būti pelnou už 860 eurų (apskaičiuota pagal bendrą pelną ir vaikų skaičių). Tai yra tik ekonominis įvertinimas, kuris gali būti netikslus dėl įvairių išlaidų ir investicijų į infrastruktūrą bei personalą.
Keičiasi infrastruktūra ir įvaizdis
Be išorinių laikraščių pranešimų, įmonių tinklų svetainėse galima rasti registro duomenis, kurie rodo, kad 2010-ais metais pradėtas „Vaikystės sodas“ tinklas augo. Šiuo metu tinklo adresų sąrašas rodo braižą: Vilniuje dauguma padalinių, o Klaipėdoje ir Panevėžyje taip pat įsikūrę atskiri padaliniai. Nors tinklo puslapyje galima rasti kainų informaciją, svarbu įvertinti, kad kainodara gali būti koreguojama prisitaikant prie savivaldybių subsidijų ir galimų nuolaidųamaan.
Taip pat pažymėtina, jog kai kurios įstaigos laikui bėgant pertvarkė savo padalinių tinklą - kai kurios įstaigos uždarė padalinius, o kiti plėtėsi ar konsolidavo veiklą su motininėmis įmonėmis. Ši platėjimo dinamika lemia ne tik vietinę paslaugų prieinamumą, bet ir galimybes integruoti įtrauktį bei specialias paslaugas vaikams su specialiaisiais poreikiais.
Taip pat skaitykite: Kaip reikalauti, jei esate neįgalus
Specialiosios pagalbos vaikams centras
Dr. Austėja Landsbergienė per savo veiklas skatina įtraukti į mokymą daugiau pagalbos vaikui teikiančių specialistų: logopedų, psichologų, specialiųjų pedagogų, dailės ir muzikos terapijos specialistų. Jos iniciatyva buvo įkurtas Pagalbos vaikui centras, kuris siekia užtikrinti, kad kuo daugiau vaikų gautų reikiamą pagalbą tiek mokykloje, tiek už jos ribų. Lietuvos švietimo sistemoje trūksta kai kurių specialistų, todėl centras siekia sujungti mokytojus, specialistus ir šeimas bendroms pastangoms, teikiančioms vaikams tinkamą pagalbą.
Edukologė pabrėžia, kad įtraukimas yra ne tik moralinė, bet ir praktinė būtinybė: „neužtenka tik gerų norų, būtinas kompleksinis požiūris“. Ji nurodo, jog svarbiausia - kurti integruojančią aplinką, kurioje kiekvienas vaikas turi galimybę gauti reikiamą pagalbą ir kur tas pagalbos teikimas yra koordinuotas tarp mokyklos, specialistų ir šeimos.
Tėvų, vaikų ir lyderystės ugdymas
Dr. A. Landsbergienė akcentuoja, kad svarbiausia pradžia - nuo vaikystės laikų įgyta atsakomybė ir lyderystė. Ji teigia, kad tėvai turėtų skirti daug dėmesio vaikų mokymuisi, savarankiškumo ugdymui ir atsakomybės skatinimui. „Laikui bėgant, jaunoji karta auga būtent tokia“, - sako ji. Užauginti vaikai keičia rūpesčius ir reikalauja naujojo tėvų požiūrio į laiką, dėmesį ir planavimą.
Pasak Landsbergienės, kelionės ir patirtys - tai investicijos į vaikų išsilavinimą ir pasaulio pažinimą, o ne į materialines vertybes. Ji pabrėžia, kad geras ugdymas prasideda nuo pasiruošusios ir stabilios komandos, kurią sudaro mokytojai, centrai ir šeimos nariai. Vaikai mokosi empatijos, ir tokie patys - bei suaugusiųjų pavyzdžiu - kaip elgtis su tais, kurie turi skirtingą gebėjimą priimti aplinką. „Geriau suprantama bus kitaip negalintiems, kai aplinkui žmonės tokiu pat tikslu įtraukti į jos pasaulį“, - teigia ji.
Praktiniai patarimai tėvams: pasiruošimas mokyklai
Landsbergienė siūlo iš anksto planuoti pasiruošimą mokyklai. Pasak jos, per vėlyvas pirkimo procedūras gali kilti stresas ir nesusipratimai. Ji rekomenduoja kartu su vaiku apgalvoti, ką pirkti, kokybės ir patvarumo kriterijais pasireikšti, bei skatina įtraukti vaikus į finansinį raštingumą: “apsipirkimas mokyklai - puiki proga ugdyti vaiko finansinį raštingumą”.
Taip pat skaitykite: Pagalba Lietuvoje
Taip pat patariama, kad parduotuvėse reikėtų lankytis su iš anksto paruoštu prekių sąrašu, o tėvai turėtų būti šalia ir patarti: kuprinė turi būti tinkamo dydžio, su reguliuojamomis petnešomis, nugarėlė turi būti standi, siūlės tvirtos, o atšvaitas - pridėtas saugumo sumetimams. Kanceliarinės priemonės turi būti kokybiškos ir atsparios išlakimams, o pieštukai - tinkamo minkštumo, kad būtų rašūs. Taip pat svarbu pasirinkti tinkamą sportinę aprangą ir avalynę su geru sukibimu.
Nagrinėjant mokyklinio amžiaus vaikų pasiruošimą, Landsbergienė pabrėžia, kad reikia įvertinti vaikų norus ir tėvų galimybes. Pasak jos, svarbu ne tik priemonių įsigijimas, bet ir tai, kaip vaikas įgyja savarankiškumo, atsakomybės ir gebėjimo argumentuoti savo poreikius. Ji pabrėžia, kad vaikai turi įsitikinti, jog už visas prekes sumokama ir reikia įvertinti jų tikrą poreikį bei kokybę. Tokiu būdu galima skatinti vaikų savarankiškumą ir atsakomybę už savo pasirinkimus.
Individualūs pasiekimai ir ateities perspektyvos
Privačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokykla jungiasi į „Globeducate“ tinklą: „Globeducate“ valdo daugiau nei 65 mokyklas ir programas 11 šalių, o partnerystė su Pasauliniu gamtos fondu (WWF) suteikia papildomų galimybių mokiniams ugdytis atsakomybę už aplinką. Šiuo žingsniu dalis Lietuvos mokinių gauna tarptautinį kontekstą ir galimybes būti Europos švietimo tinkle, skatindama internacionalizaciją ir aukštesnį standartą.
Be to, įmonių finansiniai rodikliai rodo, kad augimo tendencijos tęsiamos: 2024-2025 finansiniais metais Karalienės Mortos mokykla gavo apie 7,555 mln. eurų pajamų - 17 proc. daugiau nei ankstesniais metais, o jos grynasis pelnas išaugo 52,5 proc. iki 2,259 mln. eurų. Tuo pat metu „Vaikystės sodas“ finansinių rezultatų atskaitoje rodo didelius pajamas ir augimą, nors informacijos apie dividendus įmonė Registrų centrui nėra pateikusi. Tokie duomenys įrodo, kad privatinės ugdymo įstaigos Lietuvoje gali būti tvirtos finansinės platformos, kai yra aiški strategija ir tvirtas vadybinis pagrindas.
Įtraukties etikos ir ateities kelias
Apie įtrauktį kalbama ne tik kaip apie teisinį reikalavimą, bet kaip apie socialinę būtinybę, kuri suteikia vaikams su negalia galimybę augti šalia savo bendraklasių ir gauti tinkamą palaikymą. Dr. Austėja Landsbergienė teigia, kad įtraukties procesas turi būti sisteminis, o ne tik retorinis: reikia suvienyti mokytojus, specialistus ir šeimas, siekiant, kad kiekvienas vaikas gautų tai, ko jam reikia. Ji taip pat pabrėžia, kad įtrauktis gali skatinti empatiją ir bendradarbiavimą tarp vaikų bei suaugusiųjų, o vaikams augant, keičiasi jų požiūris į negalią, ir jie išmoksta gerai bendrauti su visais.
- Auxiliary paslaugos - logopedai, psichologai, specialieji pedagogai - būtinos integruotos pagalbos įstaigose.
- Finansinė parama - dotacijos ir subsidijos turi būti skirstomos aiškiai, kad vaikų tėvai suprastų, kaip mažėja jų išlaidos.
- Kainodaros ir paslaugų kokybės skaidrumas - svarbu, kad tėvai ir vaikai aiškiai suprastų, už ką moka.
- Apšvietos ir infrastruktūros plėtra - užtikrinti prieigą vaikams su negalia (liftai, įranga, adaptacijos).
- Tarptautinis bendradarbiavimas - partnerystės su tarptautinėmis švietimo tinklais bei WWF pourtų programų įtrauktis.
tags: #a #landsbergene #neigalus #vaikai