Barbarizmai - tai nevartotini svetimi žodžiai, kuriems randame savų pakaitų. Šis terminas yra padarytas iš žodžio „barbaras“ - „svetimšalis; griovėjas; tamsuolis“.
„Kalbos praktikos patarimai“ barbarizmus žymi n. svet., t.y. neteiktina (nevartotina) svetimybė. Trumpai barbarizmą vadinti svetimybe nelabai tinka, nes dalį svetimybių (svetimos leksikos) esame įteisinę ir vartojame.
Mūsų neatsakinga veikla augina FSB agentų tinklą Lietuvoje
Barbarizmų Šaltiniai
Daugiausia barbarizmų yra atėję iš kaimynų slavų:
- Iš baltarusių: gadynė (= laikas, metas, laikotarpis, epocha);
- Iš lenkų: kolioti (= plūsti, keikti, koneveikti), plėmas (= dėmė).
Yra imta taip pat iš rusų kalbos, ypač naujesniais laikais - sovietmečiu: kurtkė (= striukė), nakleika (= lipdukas), univermagas (= universalinė parduotuvė), skladas (= sandėlis, sandėliukas); ukolas (= dūris, injekcija).
Dalis barbarizmų yra iš germanų kalbų: biškį arba biskį (= truputį, mažumėlę, šiek tiek), liuosas (= laisvas), balkis (= sija), žiurstas (= prijuostė), buterbrodas (= sumuštinis, sviestainis), jo (= taip).
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Dabar daug nevartotinų svetimybių plūsta iš Vakarų - ypač iš anglų kalbos. Jeigu žurnalistai, politikai, kai kurių sričių specialistai pastebi, kad ne vieną jų toleruoja kaimynų kalbos (rusų, lenkų, latvių), tai bando juos laikyti tarptautiniais žodžiais, nors dažniausiai jie nėra tokie.
Pavyzdžiai
Ar reikia žodžio sponsorius, kai turime savą žodį rėmėjas ir jau prigijusį tarptautinį žodį mecenatas (meno rėmėjas)? Ar reikia žodžių menedžmentas, menedžeris, jeigu jau prieškario Lietuvoje buvo sukurtas trumpas skambus žodis vadyba, o dabar pasiūlytas neblogas naujadaras vadybininkas? Ar geriau imidžas už įvaizdį, hotelis už viešbutį, presa už spaudą? Kodėl tyneidžeris, o ne paauglys, skinhedas ar skinas, o ne skustagalvis? Argi vietoj lietuviui nesmagaus nekaitomo šou su neįprastu dvibalsiu ou daug kur negalėtų būti tikslesni įprastiniai žodžiai - nelygu ką turime galvoje: renginys, reginys, koncertas, spektaklis, vaidinimas?
Vietoj parduotuvė jau neleistinai pasakoma šopas, vietoj savaitgalis - vykendas, vietoj įstaiga, kontora, raštinė - ofisas. Kai kas net perima angliškus žodžius su dėmeniu -menas: biznesmenas (= verslininkas), polismenas (= policininkas), sportsmenas (= sportininkas), šoumenas (= renginių vedėjas, vadovas, organizatorius).
Ypač daug naujų svetimybių atplūdo su naujais buities daiktais, drabužiais, maisto produktais, nes lietuviškai jų pavadinti be kalbininkų talkos iš pradžių nemokėta: bodis ((= glaustinis, glaustinukė), burgeris (= suvožtinis), o konkrečiai: čyzburgeris (= sūrainis, sūrio suvožtinis), fišburgeris (= žuvainis, žuvies sumuštinis), hamburgeris (= mėsainis, mėsos suvožtinis), čipsai (= (bulvių) traškučiai), hotdogas (= dešrainis), kornfleiksai (= (kukurūzų) dribsniai), leginsai (= tamprės, timpės), miusliai (= dribsniai (su priedais), javainiai), pampersai (= sauskelnės), popkornai (= (kukurūzų) spragėsiai), puzlis ar puzlė (= dėlionė, dėstas, kartais kibučiai), rolikai (= riedučiai), snekas (= užkandis, užkandukas), steikas (= (amerikietiškas) kepsnys, didkepsnis), steipleris (= segiklis), šeikeris (= kokteilių plaktuvė).
Angliškai be reikalo pavadinta daug naujesnių sportinių žaidimų, sporto inventoriaus ir terminijos dalykų: armrestlingas (= rankos lenkimas), dartas, dartsas (= smiginis, smigis - žaidimas; smigė, strėlytė), holbolas (= trijulių krepšinis), peintbolas (= dažasvydis), pleiofai (= atkrintamosios rungtynės, varžybos), serfingas (= banglentė), skeiteris (= riedutininkas, kartais riedlentininkas), šortrekas (= trumpasis takas), vindserfingas (= burlenčių sportas; burlentė).
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Atsirado ir kitokių nereikalingų angliškų pavadinimų bei terminų: barteris arba barteriniai mainai (= natūriniai (prekių) mainai), hotelis (= viešbutis), impičmentas (= (valstybės) apkalta), kileris (= (samdomas) žudikas), pabas (= alinė, aludė, smuklė), parkingas (= (automobilių) aikštelė), rentingas (= trumpalaikė nuoma), taimeris (= laikmatis).
Barbarizmai ir Kalbos Dalys
Barbarizmas gali būti ne viena kalbos dalis. Dažniausi barbarizmai yra daiktavardžiai.
Iš kaimynų į Lietuvą patekęs koks buities daiktas, drabužis, apavas, valgis dažniausiai atsinešė ir svetimą pavadinimą: bantas (= kaspinas, kartais peteliškė), baranka, baronka (= riestainis), barchatas (= aksomas), basanoškės (= basutės), basket(k)ės (= sportukai, sportbačiai), blicas (= blykstė), o blicturnyras (= žaibo turnyras), bliūdas (= dubuo), bonka, bonkė (= butelis), britva (= skustuvas; skutimosi peiliukas), bulka (= batonas; bandelė; pyragas), dekis (= užtiesalas, užklotas, pledas), dratas (= viela); fara(s) (= žibintas), grafkė, grapkė (= žiogelis), guzikas (= saga), gvintas (= sriegis), kalnierius (= apykaklė), klapanas (= vožtuvas), kleckai (= kukuliai), knatas (= dagtis), kvasas (= gira), ląstai (= plaukmenys), mostis (= tepalas), papkė (= aplank(al)as, jei sudedama ir surišama; segtuvas, jei lapai į vidų įsegami), planka (= įuosta, juostelė), ploščius (= lietpaltis - neperlyjamas, apsiaustas - nuo dulkių, šalčio), prosas (= lygintuvas), šlanga(s) (= žarna), šlipsas (= kaklaraištis), šniūras (= virvė, virvutė, virvėlaidis; varstis, varsčiukas, raištelis), špakli(u)s (= glaistas), špilka (= smeigė, smeigelė; segtukas), štatyvas (= stovas), tapkės (= šlepetės, šliurės), tomatai (= pomidorai), vailokai (= veltiniai), žgutas (= varžtas), žiletė (= (skutimosi) peiliukas), žilka (= valas).
Barbarizmų Keitimas
Barbarizmai labai kenkia kalbos grynumui, yra ryškios klaidos. Kad žodis barbarizmas, paprastai nustato ir pakaitų pasiūlo kalbininkai.
Dažniausiai savų lietuviškų pakaitų randama tarmėse: šitaip pečius pakeistas krosnimi (nors tarmėse krosnis - tai tik iš akmenų sukrauta, paprastai pirtyse), rasoda - pasodai ar daigai, pančeka - kojinė.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Kartais aiški slavybė pakeista mažiau žinoma germanybe, kuri tapo norminiu žodžiu: dūda - trimitas, smičius - strykas.
Trūkstamą barbarizmo pakaitą sukurdavo ir kalbininkai: pavyzdžiui, labai greitai prigijo Jono Jablonskio pasiūlytas puikus naujadaras degtukas vietoj kadaise vartoto barbarizmo sierčikas.
Ypač daug barbarizmų buvo pašalinta bendrinės kalbos kūrimo metu XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje.
Prasidėjus sovietmečiui, plūstelėjo barbarizmų iš rusų kalbos. Ne į visus iš karto dėmesys (antai sovietmečiu parduotuvių prekių etiketėse ilgai buvo rašoma maikė, trusikai), todėl jie paplito, pasiekė net tarmes, o kai barbarizmas įsigali, jį pakeisti sunku. Ir dabar ne iš karto pasiūlomas pakaitas kokiai plintančiai spaudos populiarinamai anglybei.
Ne visada pasiūlytieji barbarizmų pakaitai būna vykę - kartais tenka juos keisti. Maikę siūlyta keisti tiksliais pakaitais sportinukai, vasarinukai, berankoviai marškinėliai, bet jie buvo per ilgi, nelabai patogūs: atrodo, būtų patogiau marškučiai, marškutė; etiketėse taisyklingai parašoma ir marškinaičiai.
Vietoj trusikai siūlyta sakyti glaudės, bet vėliau imta daryti berniukų aprangos skirtumą: glaudės - tai aptemptos (žargonišku barbarizmu tariant, plavkės), o neaptempti trusikai - tai trumpikės.
Atsiradusį naują rašiklį, vadintą barbarizmu šarikas, pasiūlyta keisti vertiniu šratinukas, bet visuomenei atrodė svarbiau ne nematomas šratelis, o tai, jog rašoma tušu, todėl net į norminį žodyną patekęs šratinukas buvo ignoruojamas ir įsitvirtino spontaniškai atsiradęs tušinukas.
Barbarizmą raskladuška buvo pasiūlyta keisti sudedamoji lovelė, bet tai neprigijo, nes ši lovelė iš tiesų ne sudedama, o lankstoma, suglaudžiama (panašiai netiko sudedama lazda - iš tiesų ji sustumiama, sudedami skėčiai - iš tiesų jie lankstomi, sustumiami). Vėliau tokią lovelę siūlyta vadinti suglaudžiamoji, glaustinė, sulankstoma lovelė, bet, atrodo, gražiausias, trumpiausias, patogiausias būtų neseniai pasiūlytas pakaitas lankstukė.
Aiškius, tikslius, pakankamai trumpus barbarizmų pakaitus visuomenė mielai priima.
Greitai buvo atsikratyta įvairių religijos srities barbarizmų: pekla (= pragaras), griekas (= nuodėmė), spaviednė (= išpažintis), daugybės kadaise plačiai vartotų buities barbarizmų: abrūsas (= rankšluostis), dziegorius (= laikrodis), košeliena (= šaltiena).
Daugelis lietuvių rašydami arba viešai kalbėdami barbarizmų vengia, nes juos pakankamai pažįsta ir vertina kaip neabejotinus kalbos teršalus, o kiek dažniau pavartoja tik buityje - arba iš įpratimo, arba kad barbarizmas kartais trumpesnis, patogesnis.
Tačiau kartais barbarizmų vartojama dėl šių priežasčių:
- Nelabai žino, kuo pakeisti, pvz.: tašė (= rankinė, o ne krepšys, nes per bendras žodis, ir ne rankinukas, nes šis mažesnis); grielka (tai šildyklė ar šildynė, o ne šildytuvas, nes -tuvas tinka tik nusakant didelius daiktus, plg. šaldytuvas); knopkė (jų yra trejopų, tai ir keisti reikia trejopai: smeigtukas - lapui prismeigti, mygtukas - mechanizmo, spaustukas, spraudė, spraudelė - pirštinės, rankovės).
- Dėl barbarizmo pakaito dar nėra galutinai sutarę patys kalbininkai arba jų pasiūlyti pakaitai dviprasmiški. Negalima vienu žodžiu antklodė keisti barbarizmų adijalas ir kaldra, nes tai skirtingi dalykai. Antklodė vartotina vietoj adijalas ar odijalas, o kaldra, koldra - tai apklotas arba reikia pridėti pažyminius: vatinė antklodė, pūkinė antklodė (tik ne duknos). Negalima kelių barbarizmų keisti vienu žodžiu užvalkalas, nes nesusikalbėsime. Jei pagalvė (ne paduška) velkama užvalkalu, tai nelabai tinka ir vietoj čecholas sakyti užvalkalas; arba sudarytina pora: užvalkalas - antklodės, o užvalkaliukas - pagalvės, o dar geriau vietoj čecholas vartoti kokį atskirą žodį: antvalktis, tarmių žodžius dvikartė ir ypač pakankamai aiškų dvilinkė.
- Barbarizmas įsimenamas iš grožinės literatūros ir todėl atrodo toleruotinas. Kol lietuvių kalba nebuvo sunorminta, barbarizmus vartojo ir nemaža žymių rašytojų. Jų neišvengė net norminimo laikotarpiu kūręs Maironis.
- Barbarizmų pasitaiko ir šių dienų raštuose, o tai irgi klaidina. Prastesnėje spaudoje aptinkame minėtus veiksmažodžius bujoti, kolioti, neboti, daiktavardžius arenda, prūdas, žiurstas, nemaža naujųjų anglybių ar kitų Vakarų skolinių. Svetimų bendračių bevelyti, velyti spaudoje nebeaptinkama, bet gana dažnai parašoma: jis bevelijo (= buvo linkęs, norėjo) tai nutylėti. Mes bevelytume (= norėtume; Mums būtų geriau) susitikti su pačiu viršininku. Jie bevelijo (= verčiau ryžosi) žūti, o ne vergauti. Bene tvirčiausiai spaudoje laikosi svetimas veiksmažodis rėdyti, vartotas ir Žemaitės, kai kurių kitų literatūros klasikų. Šiltai ką rėdyti - tai rengti; eglutę rėdyti - puošti; viską gerai surėdyti - sutvarkyti.
Hibridai
Kaip matome, kai kurie barbarizmai (surėdyti, parėdymas, aprėdai.) nėra grynieji, o daliniai - juose ryškūs ir lietuviški elementai. Taigi hibridai yra žodžiai mišrūnai. Juose yra ir savų, ir svetimų elementų, t.y. Daliniai barbarizmai, t.y. Barbarizmams artimiausi tie hibridai, kurių šaknis ((kartais ir visas kamienas) yra barbarizmo, o lietuviškas tik priešdėlis ar priesaga.
Bulka yra barbarizmas, taigi ne ką laimime jį pašvelnindami gražia lietuviška priesaga -utė ir sakydami bulkutė (= bandelė). Nevartotinas bliūdas (= dubuo), todėl netinka ir vediniai bliūdelis, bliūdukas (= dubenėlis). Netinka pletkai, netiks ir pletkinti (= apkalbėti, liežuvauti), pletkininkas, -ė (= liežuvautojas, -a; apkalbėtojas, -a). Taisome blatnas, taisytina ir blatnumas (= apsukrumas, suktumas, landumas), mislyti (= galvoti) - ir pamislyti (= pagalvoti), sumislyti {= sugalvoti), išmislas ar prasimislijimas (= pramanas, prasimanymas). Kadangi netinka miera, netinka išmiera (= dydis, numeris - jei drabužio, avalynės; matmuo, formatas - jei lakšto). Daboti yra iš slavų atėjęs veiksmažodis, todėl nevartotina ir daboklė (= areštinė).
Yra hibridų su svetimu priešdėliu, ypač da-: dabaigti (= baigti, pabaigti), damokėti (= primokėti), daleiskim (= sakykim, tarkim), o dar daugiau jų būna su svetimomis priesagomis, ypač -avas, -avoti, -ka: smėliavas, -a (= smėlinis, -ė; smėlio spalvos), žiemavoti (= žiemoti), kaimynka (= kaimynė), nors visų čia pateiktų žodžių šaknys yra savos, lietuviškos.
Lentelė. Barbarizmai ir jų lietuviški atitikmenys
| Barbarizmas | Lietuviškas atitikmuo |
|---|---|
| Kurtkė | Striukė |
| Nakleika | Lipdukas |
| Univermagas | Universalė parduotuvė |
| Šopas | Parduotuvė |
| Vykendas | Savaitgalis |
Lietuvių kalbos tarmės
tags: #brudas #socialinis #darbas