Esu Gabrielė Staškevičiūtė ir šiuo metu stiudijuoju kūrybinių industrijų bakalauro studijų programos trečiame kurse. Kūrybinės industrijos yra dinamiškos ir įvairiapusės industrijos, kurios apima įvairias veiklas, susijusias su kūryba, kultūra, technologijomis ir ekonomika.
Pagrindinės kūrybinių industrijų sritys ir socialinių medijų vaidmuo
Pagrindinės sritys: menai, dizainas, architektūra, kino ir muzikos industrija, reklama, žaidimų kūrimas, literatūra ir skaitmeninės medijos. Kūrybinės industrijos ne tik skatina inovacijas ir kūrybiškumą, bet ir prisideda prie ekonominės plėtros, darbo vietų kūrimo ir socialinės gerovės. Kūrybinės industrijos gali veikti tiek vietiniu, tiek tarptautiniu lygiu, o jų produktai dažnai pasiekia plačią auditoriją.
Technologijos yra vienareikšmiškai neatsiejama kūrybinio proceso dalis, nes sparičiai besivystantis dirbtinis intelektas, plačiai naudojami ir testuojami virtualios realybės sprendimai nepalieka kūrėjų nuošaly, ypač tų, kurie siekia adaptuotis prie auditorijos poreikių. Vartotojai tampa vis labiau išrankūs, nes yra galimybė tradicines kultūrines pramogas keisti virtualiomis patirtimis ir padidinti kūrybinių potyrių lauką. Kita vertus, technologijos padeda skirti daugiau laiko kūrybai ir idėjoms, išplėsti produktų ir paslaugų testavimo galimybes.
ArtTech ir tarpsektorinis bendradarbiavimas
Kultūros ir kūrybinės industrijos (KKI), ypač kūrybingumą ir technologijas sujungiantis „ArtTech“ subsektorius, ekspertų pažymimi kaip vieni svarbiausių katalizatorių socialinių inovacijų kūrime. Vienas apibrėžimų, kad tai - greitai besivystanti inovacijų kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriuje ekosistema, kurioje kūrėjai, kultūros ir meno organizacijos, startuoliai, smulkus ir vidutinis verslas kuria inovatyvius, dažniausiai naujausiomis technologijomis grįstus sprendimus kultūros sektoriaus iššūkiams spręsti ar integruoja technologijas į kūrybinius procesus.
„ArtTech“ sujungia vieną labai svarbų kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriaus išskirtinumą - gebėjimą būti tarp skirtingų sektorių ir formuoti savo ne kaip atskiros ir specifinės nišos įvaizdį, bet kaip kitoms verslo sritims naudingą partnerį, gebantį generuoti inovatyvias, socialiai atsakingas ir technologijomis paremtas idėjas. Svarstant apie ateitį, „ArtTech“ taps pagrindu kūrybos ir technologijų kaip vientisos ekosistemos formavimuisi, sujungiant skirtingas sritis ir prisidedant ne tik prie ekonominio sektoriaus potencialo didinimo, bet ir prie visuomeninių globalių problemų sprendimo.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Socialinės inovacijos ir KKI indėlis
Globalizacijos, geopolitinių ir visuomenės pokyčių bei gamtos procesų nulemtų iššūkių kontekste socialinės inovacijos įgyja ypatingą svarbą kaip priemonė šiems iššūkiams spręsti, kartu reikšmingai prisidedanti ir prie ekonomikos akceleracijos, visuomenės atsparumo didinimo bei valstybių konkurencingumo stiprinimo. Socialinių inovacijų terminas apibrėžiamas kaip atskleidžiantis naują idėją (produktai, paslaugos ar modeliai), kuria tenkinami įvairaus pobūdžio socialiniai poreikiai, sprendžiamos socialinės, ekonominės ar aplinkosaugos problemos bei daromas socialinis poveikis.
Kultūros ir kūrybinės industrijos, ypač kūrybingumą ir technologijas sujungiantis „ArtTech“, yra vieni svarbiausių katalizatorių socialinių inovacijų kūrime. Socialinių inovacijų pavyzdžių Lietuvoje dar turime gana mažai, lyginant su Nyderlandais, Jungtine Karalyste ar Danija, kur kūrėjai įsitraukia į psichikos problemų, demencijos ar ateities mokymosi aplinkų sprendimų kūrimą. Lietuvoje vis dar turime nedaug pavyzdžių, nes trūksta suvokimo, kas yra socialinis poveikis ar socialinės inovacijos, o stipriems projektams neretai stinga ir lėšų dėl tvarių finansavimo mechanizmų nebuvimo.
Valstybės ir ES vaidmuo, rekomendacijos „ArtTech“ plėtrai
Europos Sąjungos (ES) lygmeniu daug dėmesio ir finansų skiriama įgalinant KKI kurti socialinę vertę ir inovacijas. 2021-2027 m. Programos „Kurk Lietuvai“ dalyviai Šarūnė Abromaitė ir Gustas Navickas, atlikę Lietuvos KKI esamos situacijos analizę, pastebėjo neišnaudotą „ArtTech“ sektoriaus potencialą bei galimybes jungiant jį su kitais sektoriais.
Tarpsektorinio bendradarbiavimo vystymas leistų įgyvendinti tarpdisciplininius eksperimentinės plėtros (MTEPI) projektus, kuriant aukštos pridėtinės vertės socialines inovacijas. Atsižvelgdami į tai, Š. Abromaitė ir G. Navickas parengė rekomendacijas, skirtas padėti institucijoms formuluoti ir įgyvendinti KKI ekosistemos stiprinimo strategiją, kuri maksimaliai išnaudotų „ArtTech“ ir socialinių inovacijų sinergijos potencialą.
Pokyčiams įgyvendinti siūloma plėsti kūrybinių inovacijų, MTEPI tyrimus, skatinti ir remti infrastruktūros, kuri leistų išbandyti naujas idėjas, eksperimentuoti ir dalintis patirtimi, kūrimą. Siūloma įgalinti jau esamas institucijas, plėsti vykdomas programas, kurios jungtų skirtingus sektorius, suteiktų finansavimą, informacijos sklaidą, kompetencijas ir reikalingą infrastruktūrą.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Siūloma pradėti bendradarbiavimą tarp Kultūros ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei „ArtTech Hub“ ir naujai planuojamo steigti Nacionalinio socialinių inovacijų kompetencijų centro. Siekiant efektyvių ir teigiamų pokyčių KKI ekosistemai bei Lietuvos ekonomikai, skirstant finansavimą prioritetą patariama teikti „ArtTech“ sektoriui ir aukštos pridėtinės vertės projektams.
Finansavimo kriterijai ir MTEPI politika
Rekomenduojama sudaryti sąlygas finansuoti projektus, kurie atitinka aukštos pridėtinės vertės socialinei inovacijai atsirasti būtinus kriterijus (aukštos kvalifikacijos „ArtTech“ profesionalai, inovacijos naujumas, pritaikomumas rinkoje, komercializavimo potencialas, socialinė vertė). Taip pat siūloma skatinti MTEPI politiką, kuri pripažįsta tarpdisciplininių projektų svarbą ir teikia platesnę paramą, atsižvelgdama į jų įvairiapusišką poveikį. Kaip teigia tyrimo autoriai, inovacijos dažnai yra tarpdisciplininės, todėl į jų vystymą reikia įtraukti skirtingus veikėjus.
Tarptautiškumas, eksporto iššūkiai ir galimybės
Tarptautiškumo skatinimas, Lietuvos kūrybinės produkcijos matomumas pasaulyje ir formuojami tarptautiniai ryšiai tarp skirtingų šalių bei sektorių kūrėjų, yra būtina sąlyga siekiant didinti kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) sektoriaus konkurencingumą. Skaičiai rodo, kad tarptautiškumo skatinimas yra bene vienas svarbiausių prioritetų visoje ekonomikos grandinėje.
Lietuviškos kilmės kūrybinių industrijų eksportas, pastaruosius 10 metų nuosekliai augęs, 2023 m. stipriai smuko iki -14,9% ir 2024 m. dar nebuvo pajėgus atsitiesti. Svarbu ir tai, kad sektoriaus sukuriama apyvarta ar pridėtinė vertė kasmet auga greičiau nei eksporto apimtys. 2015-2024 m. lietuviškos kilmės KKI eksportas vidutiniškai kasmet paaugo 7,5%, kuomet sektoriaus apyvarta tuo pačiu laikotarpiu - 9,9%, o pridėtinė vertė - 10,6%.
Pirma, Lietuvos kūrybiniame sektoriuje šiandien ypač išsiskiria aukštosioms technologijoms imlios sritys, tokios kaip žaidimai. Vien Lietuvoje ši industrijos dalis generuoja daugiau nei kelis šimtus milijonų eurų pajamų. Taip pat audiovizualiniai projektai - nuo virtualiais sprendimais sukurto kino iki pavienių technologijomis grįstų projektų. Antra, Lietuvoje yra stiprių informacinių technologijų, dizaino, architektūros, kūrybinių industrijų specialistų. Trečia, maža Lietuvos rinka ir gana ribotos galimybės plėstis lokaliai didina kūrėjų motyvaciją savo kūrybinį potencialą išnaudoti ir už šalies ribų.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Klaidos, kurios neretai kartojasi, yra susijusios su pasirinktų eksporto rinkų pažinimu ir tinkamų eksporto strategijų parengimu. Produktai ar paslaugos turi būti adaptuotos tam tikram regionui. Pavyzdžiui, Europos Sąjunga pasižymi stipria inovacijų integracija leidybos, architektūros, dizaino srityse. Šiaurės Amerika, ypač Jungtinės Amerikos Valstijos, demonstruoja lyderystę audiovizualinių medijų, kino, reklamos ir kūrybinių technologijų industrijose. O Azija - neatsiejama nuo skaitmeninių technologijų integracijos į kūrybinius procesus.
KKI socialinis poveikis Lietuvoje
Ne tik kūrybinė, bet ir socialinė vertė - KKI veikia ne tik ekonominėje, bet ir socialinėje, kultūrinėje bei edukacinėje plotmėse, todėl gali spręsti socialinės atskirties, bendruomenių silpnėjimo, psichikos sveikatos, kultūrinės nelygybės ar pilietinio įsitraukimo stokos problemas. Ypač daug socialinio poveikio apraiškų galima matyti regionuose, kur vietos bendruomenės dalijasi idėjomis, sprendžia vienišumo, užimtumo problemas, skatina verslumą, kuria socialinius verslus.
Svarbiausia artimiausio meto užduotis - didinti sektoriaus žinojimą ir supratimą, kad kūrybiniai sprendimai gali generuoti ne tik ekonominę grąžą, bet ir prisidėti prie socialinės gerovės kūrimo. Šalia socialinio poveikio atsiranda ir socialinių inovacijų terminas, kuris apibrėžiamas kaip atskleidžiantis naują idėją (produktai, paslaugos ar modeliai), kuria tenkinami įvairaus pobūdžio socialiniai poreikiai, sprendžiamos socialinės, ekonominės ar aplinkosaugos problemos bei daromas socialinis poveikis.
Švietimas, studijų programos ir praktika
Be kūrybinių ir techninių įgūdžių, studijose dažnai mokomės ir apie projektų valdymą, verslumo principus bei kultūros politiką, kas padeda tapti profesionalais, galinčiais dirbti tiek kūrybinėse, tiek verslo aplinkose. Universitetai juda tokia linkme, įvesdami gretutinių studijų programas, kadangi studentas įgauna ir kitos srities žinių. Taip pat kuriasi tokie fakultetai, kaip KTU SHMMF, veikiantys technologijų sritį plėtojančiame universitete.
Kūrybos ir pramogų industrijų studijų programa skirta kūrybingiems, iniciatyviems ir kultūrą bei pramogas mylintiems žmonėms, norintiems kurti renginius bei dovanoti žmonėms nepamirštamus įspūdžius. Ši studijų programa jungia kultūros vadybos, kūrybinės komunikacijos, renginių organizavimo ir pramogų verslo žinias.
SMK Aukštoji mokykla - nepaprastai puikus pasirinkimas marketingo srities studijoms! SMK nuostabi dėstytojų komanda ir moderni infrastruktūra užtikrino aukščiausios kokybės mokymo procesą. Praktinės užduotys, daugybė įvairių užsiėmimų ir nuolatinis bendradarbiavimas su verslo sektoriumi leido įgyti reikiamų žinių ir gebėjimų mano ateities karjerai marketingo srityje.
Praktinės galimybės ir tarptautiniai mainai
Pasinaudodamas „Erasmus+“ programa išvykau studijuoti į Taivaną. Studijuodama SMK džiaugiausi kiekviena čia praleista diena, o paskaitų metu įgytas akademines ir praktines žinias sėkmingai taikau iki šiol. Baigusi studijas, sulaukiau širdžiai brangaus kvietimo iš SMK - iš pradžių dirbti su komunikacijos projektais, o vėliau ir dėstyti.
SMK studentams suteikia daug praktikos net tik paskaitų metu, bet ir įvairius per projektus. Tai labai svarbu, siekiant susipažinti su realiais darbo pasaulio iššūkiais bei norint įgauti praktinių įgūdžių. SMK užmegztos pažintys man padėjo vystyti pirmą startuolį, dalyvauti VU „Tech Hub“ pre-akceleratoriuje ir užmegzti ryšius su kitų startuolių įkūrėjais.
Praktiniai iššūkiai kūrėjams
Kūrybinių industrijų lauke menininkai susiduria su svarbia problema - tai savęs pateikimu ir „pardavimu“ rinkoje. Teigta, kad menininkams, siekiantiems būti sėkmingiems ir užsidirbti iš savo amato, dažnai tenka apriboti savo, kaip kūrybininko, norus bei patį kūrybiškumą, kadangi svarbesnis tampa savęs pardavimo klausimas. Tai yra neabejotinas minusas visiems KI srityje dirbantiems menininkams.
Pirma, orientuotis į kūrybinio potencialo išnaudojimą skatinant veikti plačiau, už sektoriaus ribų, bendradarbiaujant su kitais verslo segmentais; antra, kviesti šios srities atstovus į jiems skirtas specializuotas programas ir gilinti verslumo, socialinių inovacijų, technologinių galimybių aprėpties, tarptautiškumo žinias; trečia, skatinti sektorių išnaudoti technologinius sprendimus kaip įrankius ir susitelkti ties kūrybinių produktų ir paslaugų vertės pasiūlymų konstravimu.
Lietuvos privalumai ir menininkų socialinė atsakomybė
Lietuvoje kūrybinės industrijos turi ypač stiprų pagrindą dėl turtingos kultūrinės istorijos ir tradicijų, kurios šalyje yra vertinamos ir puoselėjamos. Tai leidžia menininkams ir kūrėjams pasiekti platesnę auditoriją ir prisidėti prie nacionalinės tapatybės formavimo. Be to, kūrybinės industrijos skatina bendruomenių vystymąsi ir socialinę integraciją, nes menas ir kultūra gali tapti svarbiu įrankiu sprendžiant socialines problemas ir stiprinant bendruomenių ryšius.
Menininkai gali būti socialinių pokyčių iniciatoriais, dažnai naudodami savo kūrybą kaip platformą, per kurią kalbama apie aktualias temas, skatinama diskusija ir ieškoma sprendimų. Kūrybinės industrijos taip pat gali padėti spręsti problemas, susijusias su ekonomine nelygybe, švietimu ir kultūriniu švietimu, skatindamos įvairovę ir įtraukimą į kultūrinį gyvenimą.
Iniciatyvos, renginiai ir viešas diskursas
Projektą „KKI akceleravimo veikla fiziniams asmenims, vykdantiems ūkinę veiklą, labai mažoms, mažoms, vidutinėms ir didelėms įmonėms VVL regione ir sostinės regione“ bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Tarptautinis bendradarbystės centras „Talent Garden Kaunas“ lapkričio 12 d. pakvietė visus besidominčius kūrybinėmis industrijomis į pirmąjį naujojo renginių ciklo seminarą „KI - tos industrijos“.
Jo metu KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dėstytojas doc. dr. Nerijus Čepulis supažindino su kūrybinių industrijų (KI) sąvoka bei jos padėtimi Lietuvoje. Renginį pradėjo VDU Menų fakulteto dekanė Ina Pukelytė. Auditorijai ji atskleidė iš kur kilo kūrybinių industrijų pavadinimas, kaip laikui bėgant kito KI ir kokios jos yra dabar. Kitokį, labiau kritišką požiūrį į kūrybines industrijas pateikė N. Čepulis.
Tinklo mentalitetas ir freelancerių augimas
Pamažu pereinama nuo industrinio mentaliteto, prie tinklo mentaliteto. Kūrybinių industrijų kūrėjas ir specialistas - ne viena sritimi apsiribojęs žmogus. Pati tinklo sąvoka nėra tokia varžanti, kaip industrijų, ir susijusi su naujomis technologijomis, neatsiejamomis nuo kasdienio gyvenimo. Spartėjanti globalizacija leidžia savo darbus skelbti visam pasauliui, įmanoma užmegzti kontaktus su tolimiausiuose kraštuose esančiais specialistais. Taip pat svarbus kūrybinių industrijų elementas yra spartėjantis tapimas laisvai samdomais darbuotojais (freelance).
Praktiniai pavyzdžiai ir iniciatyvų sektorius
2021-2027 m. Programos „Kurk Lietuvai“ dalyviai Šarūnė Abromaitė ir Gustas Navickas, atlikę Lietuvos KKI esamos situacijos analizę, pastebėjo neišnaudotą „ArtTech“ sektoriaus potencialą bei galimybes jungiant jį su kitais sektoriais. Tarpsektorinio bendradarbiavimo vystymas leistų įgyvendinti tarpdisciplininius eksperimentinės plėtros (MTEPI) projektus, kuriant aukštos pridėtinės vertės socialines inovacijas.
Šiame projekte Lietuvos kultūros taryba (toliau - LKT) įgyvendino 34 iniciatyvas. Siekdama išsiaiškinti projekto „Dizaino sparnai“ įtaką, naudodama kiekybinės ir kokybinės analizės priemones Lietuvos kultūros taryba atliko projekto poveikio vertinimo tyrimą. Projektui įgyvendinti skirtas 893 691 Eur finansavimas.
Rekomendacijos sektoriaus plėtrai
Siūloma plėsti kūrybinių inovacijų, MTEPI tyrimus, skatinti ir remti infrastruktūros, kuri leistų išbandyti naujas idėjas, eksperimentuoti ir dalintis patirtimi, kūrimą. Siūloma įgalinti jau esamas institucijas, plėsti vykdomas programas, kurios jungtų skirtingus sektorius, suteiktų finansavimą, informacijos sklaidą, kompetencijas ir reikalingą infrastruktūrą. Svarbu ir tai, kad sektoriaus sukuriama apyvarta ar pridėtinė vertė kasmet auga greičiau nei eksporto apimtys.
Siekiant didinti kūrybinių industrijų tarptautiškumą ir komercializavimo potencialą, reikalingas dėmesys rinkų pažinimui, produktų adaptavimui ir aiškioms eksporto strategijoms. Tai padėtų išvengti klaidų, susijusių su pasirinktų eksporto rinkų pažinimu ir tinkamų eksporto strategijų parengimu.
Įtraukties ir bendruomenės stiprinimas
Kūrybinės industrijos skatina socialinę integraciją. Menininkai dažnai dirba su įvairiomis socialinėmis grupėmis, įskaitant jaunimą, neįgaliuosius, senjorus, imigrantus ir kitas marginalizuotas bendruomenes. Per meną ir kūrybą jie skatina dialogą, supratimą ir tarpusavio bendravimą, taip mažindami socialinę atskirtį ir stiprindami bendruomenių ryšius.
Menininkų iniciatyvos Lietuvoje yra gyvas ir dinamiškas procesas, kuris ne tik praturtina kultūrinį gyvenimą, bet ir prisideda prie socialinės gerovės. Daugelis menininkų dalyvauja organizuodami kūrybines dirbtuves, kuriose jaunimas ir suaugusieji gali išreikšti save per meną. Be to, menininkai dažnai bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis ir socialinėmis įstaigomis, siekdami atkreipti dėmesį į aktualias socialines problemas, tokias kaip diskriminacija, smurtas, psichinė sveikata.
tags: #socialines #medijos #yra #kurybines #industrijos