Epizodinio psichikos sutrikimo gydymo metodai ir eiga

Epizodinio psichikos sutrikimo eiga ir gydymas apima įvairius diagnostinius ir terapinius metodus, priklausančius nuo simptomų pobūdžio, intensyvumo ir trukmės. Daugumos psichikos sutrikimų gydymui efektyviausia yra kompleksinė pagalba, apimanti įvairius gydymo metodus: medikamentinį gydymą, smegenų stimuliacijos metodus, psichosocialinę pagalbą, kineziterapiją, ergoterapiją ir psichoterapiją.

Diagnozė ir klasifikacija

Išskiriami konkretūs diagnostiniai vienetai: sutrikimas priskiriamas skirsniui „Šizofrenija ir kiti psichoziniai sutrikimai“. XX a. simptomus bei ligos eigą ir kognityvinė patologija, dažniausiai buvo diagnozuojama šizofrenija. 1933 m. Kasanin pasiūlė terminą „šizoafektinė psichozė“. Šizoafektinio sutrikimo diagnozė yra ir DSM-IV-TR, ir TLK-10.

Nepaisant akivaizdaus pacientų, turinčių gretutinių psichozės ir afektinių simptomų, buvimo, daugelyje tyrimų padaryta išvada, kad šizoafektinis sutrikimas, kaip atski ra diagnozė, neegzistuoja. Dėl tyrimuose pabrėžiamos abejonės šia diagnoze ir diagnostinių kriterijų gausos, kyla daug klausimų, susijusių su šių pacientų gydymu ir priežiūra.

Ligos eiga

Ligai būdinga banguojanti eiga su pagerėjimais ir pablogėjimais, kartais gali tęstis visą gyvenimą. Šio sutrikimo gydymas yra visada ilgas ir sudėtingas, be to, po sėkmingo gydymo kurso praėjus kuriam laikui, liga linkusi pasikartoti.

Šizoafektinio sutrikimo tyrimo rezultatai parodė, kad ankstyvas, laiku skirtas medikamentinis gydymas, kartu su kitais gydymo metodais, duoda geresnius rezultatus. Pacientams, turintiems šizoafektinį sutrikimą, daug naudos gali suteikti psichoterapija bei psichoedukacinės programos.

Taip pat skaitykite: Valgymo sutrikimai ir epizodinis psichikos sutrikimas

Medikamentinis gydymas

Esant neišvengiamam poreikiui gali būti skiriami įvairūs šių vaistų grupių medikamentai: neuroleptikai, antidepresantai, trankviliantai, nootropai, smegenų degeneraciją mažinantys vaistai, simptominis gydymas. Įvairūs vaistų deriniai taikomi tada, kai gydymas vienu vaistu yra nepakankamai efektyvus. Atipinių antipsichotikų ir antidepresantų deriniai. Veikimo mechanizmas yra svarbus deriniams.

Antidepresantais gydymas yra ilgas, trunkantis mėnesiais, metais. Kartu gydoma ir esanti depresija, kitos nerimo formos, antidepresantų vartojimas leidžia atsisakyti benzodiazepinų arba juos vartoti tik retkarčiais.

Benzodiazepinai veikia greitai ir efektyviai, turi mažai nepageidaujamų poveikių, bet nešalina ligą palaikančio galvos smegenų cheminio disbalanso sutrikimo. Ilgiau juos vartojant, atsiranda pripratimo rizika, esama dozė tampa nebeefektyvi, nutraukimas sukelia tokius pačius, kaip ir ligos, simptomus. Tačiau šie vaistai yra nepamainomi, siekiant greito būklės stabilizavimo, o kartais tik jie vieni toleruojami.

Farmakoterapijos tikslas

Visų gydymo būdų esmė - grąžinti cheminių medžiagų pusiausvyrą galvos smegenyse, tik šis tikslas pasiekiamas įvairiais keliais. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad depresiją sukelia cheminių medžiagų, kurios perduoda informaciją tarp smegenų ląstelių, disbalansas. Tai pirmiausia serotonino, dažnai vadinamo „laimės hormonu“, trūkumas bei kitų medžiagų - noradrenalino, dopamino - tarpusavio pusiausvyros pakitimai.

Smegenų stimuliacijos metodai

EIT, kaip gydymo metodas, pirmą kartą pradėtas taikyti 1938 m. Italijoje. Elektros impulsų terapijos procedūra atliekama taikant trumpalaikę bendrinę nejautrą, dalyvaujant gydytojui anesteziologui, psichiatrui ir slaugytojai. Procedūros metu specialiais elektrodais leidžiami aiškiai apibrėžtos trukmės ir stiprio elektros srovės impulsai, kurie sukelia elektrofiziologinius ir biocheminius pokyčius galvos smegenyse.

Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki

Visos procedūros trukmė - kelios minutės. Tarptautinės studijos, tyrusios ilgalaikį EIT efektyvumą, duomenimis, šis gydymo metodas yra efektyvus, ir studijos autoriai rekomenduoja jį taikyti, nepaisant visuomenėje nusistovėjusių mitų. EIT yra efektyvus metodas bipoliniam sutrikimui gydyti, kai gydymas medikamentais yra nepakankamai efektyvus. EIT ir medikamentinio gydymo derinys gali būti taikomas gydyti įvairias šizofrenijos formas.

Nustatytas didesnis tokio kombinuoto gydymo efektyvumas nei taikant tik medikamentinį gydymą. EIT yra pranašesnis gydymo metodas sunkiai depresijai su psichozės simptomais gydyti už gydymą tik medikamentais. EIT yra saugus ir efektyvus gydymo metodas vaikų ir paauglių ūmiems psichikos sutrikimams gydyti, kai medikamentinis gydymas nėra pakankamai efektyvus. Jokių ilgalaikių nepageidaujamų šio gydymo reiškinių nenustatyta.

Kaip ir bet kuri medicininė procedūra, šis gydymo metodas gali turėti nepageidaujamų reiškinių, dažniausiai pasitaikantys - trumpalaikiai kognityvinių funkcijų sutrikimai, kurie dažniausiai praeina per 3 dienas. Tuo pačiu įrodyta, kad po 15 dienų kognityvinės funkcijos tampa geresnės, nei iki gydymo.

Transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS)

TMS (transkranijinė magnetinė stimuliacija). Tai ypač modernus, neinvazinis, beskausmis metodas, naudojamas nervų sistemos ligų diagnostikai bei gydymui.

Psichoterapija ir psichoedukacija

Psichoterapija - tai gydymo metodas apimantis psichikos ir asmenybės sutrikimų gydymą, kuris remiasi pacientų keitimosi procesu betarpiško kontakto su psichoterapeutu metu, siekiant geresnio paciento biologinio, psichologinio bei socialinio funkcionavimo.

Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui

  • Individuali psichoterapija - psichoterapeutas dirba su vienu pacientu.
  • Atskleidžiamoji psichoterapija (arba giluminė) - ja siekiama, kad pacientas įsisąmonintų, suvoktų savo sutrikimų priežastis, siekiama paskatinti tam tikrų jo asmenybės struktūrų ir jos funkcionavimo būdų atsikūrimą.
  • Palaikomoji psichoterapija - ja siekiama, kad patologiniai psichiniai ir somatiniai paciento organizmo procesai, kurių negalima paveikti, turėtų kuo mažesnę įtaką paciento gyvenimui.
  • Šeimos terapija - dar viena psichoterapijos rūšių, kur yra įvardinami ryšiai bei priklausomybės tarp paciento aplinkos narių, kurie yra svarbiausi sprendžiant pagrindines to žmogaus problemas.

Pacientams, turintiems šizoafektinį sutrikimą, daug naudos gali suteikti psichoterapija bei psichoedukacinės programos. Psichoterapiniai metodai leidžia koreguoti asmenybės, elgesio ir mąstymo ypatumus, kurie sudaro prielaidas ir sąlygas nerimauti. Šie konfliktai, elgesio modeliai gali būti sėkmingai koreguojami įvairiomis psichoterapinėmis technikomis, kurių pagrindinis privalumas prieš gydymą vaistais - nėra nepageidaujamų poveikių bei efektas išlieka, baigus gydymą.

Psichosocialinė reabilitacija ir šeimos konsultavimas

Psichosocialinė reabilitacija. Socialinė pagalba, reabilitacija. Muzikos, dailės, judesio, maisto gaminimo terapija, kaniterapija (šunų terapija). Taikomi metodai priklauso nuo besikreipiančių asmenų poreikių ir specialistų teorinės orientacijos.

Artimųjų bei šeimos narių konsultavimas taikomas tuomet, kai sergančiojo šeima ar jos nariai susiduria su problemomis, atsirandančiomis dėl artimojo ligos (dažniausiai pykčio, kaltės, bejėgiškumo jausmai, su kuriais yra sunku susitaikyti; neretai depresinė simptomatika, miego sutrikimai, psichosocialinės veiklos sutrikimai, krizė šeimoje).

Teisiniai aspektai ir priverstinis gydymas

1. Psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, atsisakantis hospitalizavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai hospitalizuojamas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, tik jeigu iš paciento elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui.

Jeigu psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią stacionarines asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, pristatomas greitosios medicinos pagalbos asmens sveikatos priežiūros specialisto sprendimu, sprendimą dėl priverstinio hospitalizavimo priima psichikos sveikatos priežiūros įstaigos, į kurią pristatytas psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, gydytojas psichiatras arba gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras.

Priverstinai hospitalizavus asmenį, gydytojas psichiatras privalo nedelsdamas kreiptis į pacientą dėl rašytinio sutikimo jį gydyti konkrečiais vaistais ar priemonėmis (būdais).

3. Motyvuotą sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo ilgiau kaip 3 darbo dienas būtinumo, įvertinę psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento psichikos sveikatos būklę, kartu priima du psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai psichiatrai ir vienas psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgaliotas įstaigos administracijos darbuotojas.

4. Teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, gali priimti sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios.

6. Išnykus priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo aplinkybėms ir gydytojui psichiatrui arba gydytojui vaikų ir paauglių psichiatrui rekomendavus, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga privalo nutraukti psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą anksčiau, negu baigiasi terminas, kuriam teismas pratęsė priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą.

Kompleksinės priežiūros svarba

Jaunieji psichiatrai pritaria, kad Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistemoje ypač trūksta valstybės finansuojamų psichologinių paslaugų. Psichoterapija - svarbus ir reikalingas psichikos sutrikimų gydymo metodas, kuris šiuo metu Lietuvoje yra prieinamas tik nedaugeliui pacientų - tik tiems, kurie turi galimybę jį pasirinkti už asmenines lėšas.

Tačiau tuo pačiu nori atkreipti dėmesį ir į tai, kad psichikos sutrikimai tiek savo kilme, tiek eiga ir pasireiškimu labai skiriasi, todėl nėra vieno universalaus gydymo metodo. Akcentuojant tik vieną gydymo metodą skatinamas visuomenės supriešinimas prieš kitus, tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje taikomus efektyvius ir mokslo įrodymais pagrįstus gydymo metodus.

Įstaigos ir paslaugos

Esame privati gydymo įstaiga, teikianti pirminio lygio ambulatorines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas. Teikiamos mokamos ir nemokamos psichikos sveikatos priežiūros paslaugos. Nemokamai KONSULTACIJŲ IR GYDYMO CENTRE teikiama būtinoji pagalba ir pirminio lygio paslaugos. Pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos - psichiatrijos, priklausomybės ligų psichiatrijos, vaikų ir paauglių psichiatrijos, medicinos psichologijos, psichikos sveikatos slaugos, socialinės priežiūros paslaugos.

Pažymos apie įrašymą/neįrašymą į psichikos sutrikimų turinčių asmenų sąrašą Konsultacijų ir gydymo centras, UAB už asmens nurodytą laikotarpį išdavimas (forma Nr.). Išrašas iš asmens sveikatos istorijos/siuntimas (forma Nr.).

DARBO LAIKAS: I-IV - 9-14 val. II,III,V - 9-17 val. VI,VII - nedirbame. ADRESAS: Nepriklausomybės gt. 36-1, Šalčininkai. Ateities gt. 9-200, Vilnius. Adresas susirašinėjimui: V. sveikatos centras, Parko 15, 2048 Vilnius.

Klinikiniai pastebėjimai ir tyrimų rezultatai

Tyrimo tikslas - išanalizuoti įrodymais pagrįstą informaciją apie šizoafektinio sutrikimo gydymo būdus. Atlikta sisteminė mokslinės literatūros apžvalga ir analizė. Duomenų buvo ieškoma Google Scholar, UpToDate, SpringerLink bei Medline (PubMed) duomenų bazėse. Apžvalgai atrinkti viso teksto straipsniai, kurių pavadinimas ar reikšminiai žodžiai nurodė sąsają su nagrinėjama tema. Atrinkta, išanalizuota ir apibendrinta 11 straipsnių.

Tyrimo rezultatai parodė, kad ankstyvas, laiku skirtas medikamentinis gydymas, kartu su kitais gydymo metodais, duoda geresnius rezultatus.

Specifiniai sutrikimai, dažnai susiję su epizodais

Taip pat aprašomi kiti psichikos sutrikimai, kurie gali komplikuoti epizodų eigą ir gydymą: depresija, generalizuotas nerimo sutrikimas, ADHD suaugusiųjų ir vaikų atvejais. Depresijos gydymas medikamentinis (antidepresantai, nerimą slopinantys, miegą gerinantys ir kt.). Generalizuotas nerimo sutrikimas gydomas medikamentais ir psichoterapija, benzodiazepinai naudojami trumpalaikiam stabilizavimui, bet turi priklausomybės riziką.

ADHD ir komorbidumas

Kai kuriems pacientams, sergantiems ADHD, gali būti reikalingas ilgalaikis gydymas. Dažniausiai ADHD gydymui skiriami psichostimuliatoriai - medžiagos, kurios galvos smegenų centrinėje nervų sistemoje didina dopamino ir noradrenalino koncentraciją. Jeigu sutrikimas savaime nepraeina iki 17 metų, labai tikėtina, kad jis pasireikš ir suaugus.

Reabilitacija ir socialinė parama

Socialinė pagalba, reabilitacija yra būtinos siekiant atkurti paciento gebėjimą funkcionuoti kasdieniame gyvenime. Psichosocialinės intervencijos, reabilitacijos programos ir šeimos konsultavimas palaiko ilgalaikį išgydymą bei sumažina atkryčių riziką.

Santrauka apie gydymo metodų įvairovę

Šizoafektinio ir kitų epizodinių psichikos sutrikimų gydymo metodų yra įvairių (farmakologinis gydymas, psichoterapija ir psichoedukacija, elektrokonvulsinė terapija), tačiau jų taikymas per mažai apibrėžtas ir nėra konkrečių gydymo gairių. Daugumos psichikos sutrikimų gydymui efektyviausia yra kompleksinė pagalba, o ne vieno metodo akcentavimas.

Gydymo sritis Pavyzdiniai metodai Paskirtis
Farmakoterapija Antipsichotikai, antidepresantai, benzodiazepinai, nootropai Simptomų mažinimas, cheminės pusiausvyros atstatymas
Smegenų stimuliacija EIT (ECT), TMS Sunkūs atvejai, medikamentams atsparios būklės
Psichoterapija Individuali, atskleidžiamoji, palaikomoji, šeimos terapija Asmenybės ir elgesio korekcija, psichoedukacija
Psichosocialinė reabilitacija Ergoterapija, meninė terapija, kaniterapija Socialinių funkcijų atstatymas, reintegracija

tags: #epizodinio #psichikos #sutrikimo #gydymas