Globos nustatymas pilnamečiui asmeniui yra svarbus procesas, užtikrinantis tinkamą rūpinimąsi asmeniu, kuris dėl sveikatos ar kitų priežasčių negali savarankiškai pasirūpinti savimi. Kreipiantis į teismą dėl globos nustatymo, būtina sumokėti žyminį mokestį. Aptarsime žyminio mokesčio dydį, mokėjimo tvarką ir kitus svarbius aspektus, susijusius su šiuo mokesčiu.
Emancipacijos Sąlygos ir Pasekmės
Pagal LR Civilinio kodekso (CK) 2.9 straipsnį, nepilnametis, sulaukęs šešiolikos metų, gali būti teismo tvarka pripažintas visiškai veiksniu (emancipuotas). Tam reikalingas jo tėvų, globos (rūpybos) institucijų, jo rūpintojo ar jo paties pareiškimas. Visais atvejais, kad nepilnametis būtų pripažintas visiškai veiksniu, reikalingas paties nepilnamečio sutikimas.
Teisės doktrina numato tris pagrindines sąlygas nepilnamečiui, siekiančiam tapti emancipuotu:
- Nepilnametis turi būti sulaukęs 16 metų.
- Nepilnamečio, sulaukusio 16 metų, noras (sutikimas) pripažinti jį visiškai veiksniu.
- Įrodymai, patvirtinantys, jog nepilnametis yra visiškai savarankiškas, sugeba tvarkyti savo turtą, todėl yra pagrindo leisti jam savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ir vykdyti visas civilines pareigas.
Tokių įrodymų pavyzdžiai yra: nepilnamečio darbas pagal sutartį ir protingas darbo užmokesčio panaudojimas, savarankiškas vertimasis ūkine komercine veikla, kitokių savarankiškų pajamų ar turto turėjimas ir protingas naudojimas.
Svarbu pažymėti, jog į teismą dėl emancipavimo besikreipiančiam nepilnamečiui emancipuoti jo tėvų ar rūpintojo sutikimo nereikia. Visgi visais atvejais teismas, nagrinėdamas tokias bylas, turi išklausyti nepilnamečio tėvų, rūpintojo nuomonę.
Taip pat skaitykite: Kas svarbu žinoti apie Sodros mokesčius?
Pagrindinė emancipacijos pasekmė - nuo pripažinimo momento nepilnametis įgyja visišką civilinį veiksnumą. Taigi emancipuotas nepilnametis gali savarankiškai sudaryti visus sandorius, jis asmeniškai atsako už savo veiksmais padarytą žalą. Kaip bebūtų nepilnametis neįgyja tų teisių ar pareigų, kurių atsiradimą viešoji ar privatinė teisė sieja su tam tikro amžiaus suėjimu.
Emancipuotam asmeniui taip pat taikomas CK 3.14 straipsnyje numatytas sutuoktinis amžius, todėl, norėdamas sudaryti santuoką iki sueinant 18 metų, jis turi gauti teismo leidimą CK 3.14 straipsnyje nustatyta bendrąja tvarka. Taip pat būtina pabrėžti, jog emancipuotas asmuo negali būti įvaikintojas, globėjas ar rūpintojas.
Žyminis Mokestis Ypatingosios Teisenos Bylose
Pareiškimas dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu (emancipuotu) pagal CPK 442 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Iki tam tikro laikotarpio žyminio mokesčio dydis ypatingosios teisenos bylose buvo 100 Lt išskyrus išimtinius atvejus numatytus CPK.
Pagal CPK 82 straipsnį tikslia suma nustatytas žyminis mokestis indeksuojamas pagal ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jei jis didesnis nei 110. Indeksas taikomas nuo atitinkamo ketvirčio antro mėnesio 1 dienos. Anksčiau kreipiantis į teismą dėl emancipacijos, žyminio mokesčio suma buvo 144 Lt.
Žyminis Mokestis Turtiniuose Ginčuose
Pagal CPK 80 straipsnį, turtiniuose ginčuose žyminis mokestis priklauso nuo ieškinio sumos:
Taip pat skaitykite: Turto pardavimas ir mokesčiai
- Iki trisdešimt tūkstančių eurų - 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų.
- Nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų - devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų.
- Nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos - du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų.
Kitos Žyminio Mokesčio Nuostatos
Už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose.
Už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis.
Už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose).
Už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių.
Jeigu prieš kreipdamosi į teismą šalys ginčą sprendė mediacijos būdu, mokama 75 procentai šio straipsnio 1 dalyje nurodytos mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. Šioje dalyje nurodytu atveju teismui turi būti pateikti rašytiniai įrodymai apie ginčo sprendimą mediacijos būdu. Šioje dalyje nurodyta žyminio mokesčio lengvata netaikoma, jeigu paaiškėja, kad šalis prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus.
Taip pat skaitykite: Kas naujo „Sodros“ mokesčiuose?
Teisė Į Teisminę Gynybą
Valstybė, pabrėždama teisės į teisminę gynybą išskirtinį pobūdį ir svarbą, šiai teisei suteikia konstitucinį rangą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Šios teisės svarbą pabrėžia ir tarptautiniai teisės aktai, pavyzdžiui, 1953 metais įsigaliojusi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kurios 6 straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad nustatant kiekvieno asmens civilines teises ir pareigas, asmuo turi teisę, kad jo byla lygybės ir viešumo sąlygomis per protingą terminą išnagrinėtų pagal įstatymą sudarytas nepriklausomas ir nešališkas teismas.
Valstybė, teismui pavedusi vykdyti teisingumą, kartu privalo užtikrinti, kad teisminė gynyba būtų prieinama, o subjektinės teisės ir įstatymo saugomi interesai tinkamai apginti. Teisminė gynyba yra neatsiejamai susijusi su teise kreiptis į teismą teisminės gynybos, kadangi teisminis procesas neįmanomas be kreipimosi į teismą. Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, kad teisė kreiptis į teismą yra vienas iš valstybės pripažinimo teisine kriterijų, todėl galimybės kreiptis į teismą nebuvimas keltų abejones, ar valstybė, kurioje ši teisė ribojama ar nepripažįstama, yra teisinė.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nurodė, kad jei kokios nors aplinkybės pasunkintų ar padarytų neįmanoma galimybę realiai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, tektų pripažinti šios konstitucinės teisės deklaratyvumą. Šios pozicijos dar labiau pabrėžia teisės kreiptis į teismą svarbą valstybėje.
Teisminės Gynybos Prieinamumo Principai
Siekiant teisę į teisminę gynybą padaryti prieinamesnę ir efektyvesnę, civilinio proceso teisėje buvo įtvirtinti teisminės gynybos prieinamumo, teisės į tinkamą teismo procesą principai. Šie principai dominuoja daugumos valstybių civilinio proceso teisėje. Tam, kad teisminė gynyba būtų realiai įgyvendinama ir vyktų tinkamas teismo procesas, civilinio proceso įstatymai detalizuoja konstitucinę teisę kreiptis į teismą ir nustato kreipimosi į teismą tvarką.
Atsižvelgiant į ieškovo fizinio asmens turtinę padėtį, antstolis gali iš viso ar iš dalies atleisti jį nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti. Išieškotojui fiziniam asmeniui, gaunančiam socialinę pašalpą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka, antstolis gali iš viso ar iš dal... 80 straipsnis.
| Veiksmas | Žyminis mokestis |
|---|---|
| Ieškinys turtiniuose ginčuose (iki 30 000 EUR) | 3% (bet ne mažiau kaip 20 EUR) |
| Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo | 50 EUR |
| Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo | 50 EUR (išskyrus šeimos bylas) |
tags: #zyminis #mokestis #pareiksimas #globa #pilnametis #asmuo