Pensijų Rūšys Lietuvoje: Išsamus Gidas

Peñsija (lot. pensio - išmoka, mokestis) - tai ilgalaikė periodinė išmoka, mokama gyventojams įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, kurie dėl senatvės, netekto darbingumo (negalios) ar netekę maitintojo praranda darbo pajamas, gauna jų per mažai ar iš viso negauna. Pensija turi garantuoti jos gavėjams (pensininkams) pragyventi būtinas pajamas, apsaugant juos nuo skurdo ir pagal galimybes kompensuoti kuo didesnę dalį jų ankstesnių pajamų.

Pagal tai, kaip įgyjama teisė gauti viešojo sektoriaus pensijas, galima skirti socialinio draudimo ir socialinės paramos pensijas. Socialinio draudimo pensijos mokamos tik tiems asmenims, kurie įstatymo nustatytą laikotarpį mokėjo pensijų socialinio draudimo įmokas ir atitinka kitus reikalavimus (sulaukė pensinio amžiaus, pripažinti visiškai ar iš dalies netekusiais darbingumo ir kita). Teisė gauti socialinės paramos pensiją taip pat siejama su pensinio amžiaus, neįgalumo ir kitomis sąlygomis, bet turėti nustatytą įmokų mokėjimo stažą dažniausiai nereikalaujama.

Socialinės paramos pensijos gali būti skiriamos universaliu pagrindu (visiems tam tikros remtinos socialinės kategorijos asmenims) arba pajamų ir turto įvertinimo pagrindu (tik tiems, kurių pajamos ir turtas yra mažesnės už įstatymų nustatytus normatyvus). Socialinio draudimo pensijų dydis dažniausiai priklauso nuo sumokėtų įmokų dydžio ir draudimo stažo, socialinės paramos pensijos dažniausiai yra vienodo dydžio visiems tam tikros kategorijos gavėjams.

Darbdavio pensijos (jos labiau paplitusios senosiose Europos Sąjungos šalyse, Lietuvoje kol kas neprigijo) mokamos iš įmonės, įstaigos ar organizacijos lėšų atitinkamą laiką joje išdirbusiems ir išėjusiems į pensiją darbuotojams.

Pensijų ištakų būta jau senovės Babilonijoje, išmokos karo veteranams minimos Hamurapio įstatyme. Valstybinės išmokos buvusiems kariams, kurie sulaukė senyvo amžiaus ar tapo neįgaliais, paplito ir senovės Romoje. 19-20 a. pensijų sistemos paplito visame pasaulyje, apimdamos vis platesnius gyventojų sluoksnius, iš pradžių tik valstybės tarnautojus, vėliau - didžiąją dalį ar visus dirbančiuosius, apdraustus privalomuoju pensijų socialiniu draudimu.

Taip pat skaitykite: 30 metų stažas ir pensijos dydis

20 a. antroje pusėje-21 a. Lietuvoje 1918-1940 visuotinės pensijų sistemos nebuvo, jas gavo tik Nepriklausomybės kovų dalyviai, karininkai, valstybės tarnautojai ir pasižymėję visuomenės veikėjai. SSRS okupacijos metais pensijų sistema aprėpė daugiau gyventojų, nuo 20 a. 7 dešimtmečio - visus dirbančiuosius. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1994 pradėta pensijų reforma.

Pensijų sistemos pagrindu tapo socialinio draudimo pensijos, mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (Sodra) lėšų. Įgyvendinant kitą pensijų reformos etapą 2004 pradėjo veikti privatūs pensijų fondai: antrosios pakopos, į kuriuos apdraustieji asmenys, pasirinkę dalyvauti pensijų kaupime, perkelia dalį savo mokamų privalomojo pensijų socialinio draudimo įmokų, ir trečiosios pakopos, kuriuose papildomai kaupiamos laisvos jų dalyvių lėšos.

Pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą (1994, įsigaliojo 1995, nauja redakcija 2018) socialinio draudimo senatvės pensijos skiriamos asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus (šis amžius iki 2012 sudarė 62 metus 6 mėnesius vyrams ir 60 metų moterims, nuo 2012 kasmet laipsniškai didinamas, kad nuo 2026 ir vyrams, ir moterims sudarytų 65 metus), turintiems ne mažesnį kaip 15 metų pensijų socialinio draudimo stažą.

Išankstinę senatvės pensiją turi teisę gauti asmenys, kuriems iki pensinio amžiaus liko ne daugiau kaip 5 metai, kai jie turi ne mažesnį kaip 35 metų pensijų socialinio draudimo stažą ir negauna kitų rūšių pensijų. Netekto darbingumo (iki 2005 - invalidumo) pensijos skiriamos asmenims, netekusiems 45 % ar daugiau darbingumo, o reikalaujamas draudimo stažas priklauso nuo gavėjo amžiaus.

Senatvės ir netekto darbingumo pensijas sudaro bendroji dalis (jos dydis priklauso nuo socialinio draudimo stažo trukmės ir Vyriausybės nustatomos bazinės pensijos, kuri nuo 2018 lygi 152,92 euro) ir individualioji dalis (jos dydis priklauso nuo mokėtų socialinio draudimo įmokų dydžio, jų mokėjimo trukmės ir šalies vidutinio darbo užmokesčio).

Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas apie pensijas

Apdraustajam asmeniui mirus ir jo šeimai netekus maitintojo, mirusiojo vaikams mokama socialinio draudimo našlaičių pensija, sutuoktiniui - našlių pensija. Asmeniui, turinčiam teisę ir į senatvės, ir į netekto darbingumo pensiją, mokama tik viena iš jų (didesnė). Našlių ir našlaičių, valstybinės pensijos mokamos visiems turintiems teisę jas gauti asmenims neatsižvelgiant į tai, ar jie gauna kitų rūšių pensijas.

Šalpos pensijos taip pat mokamos senatvės, negalios ar maitintojo netekimo atvejais, jei asmuo neturi teisės gauti didesnę socialinio draudimo pensiją (pavyzdžiui, nepakanka darbo stažo).

2017 pabaigoje Lietuvoje buvo 591 532 socialinio draudimo senatvės, 6 776 išankstinės senatvės, 199 100 netekto darbingumo ir invalidumo, 251 268 maitintojo netekimo (našlių ir našlaičių) pensijų gavėjai. Vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija sudarė 287,04 euro, netekto darbingumo - 198,18 euro, našlių - 22,30 euro, našlaičių - 109,52 euro. Išlaidos socialinio draudimo pensijoms 2017 sudarė 2,8 mlrd.

Bazinė Pensija: Kas Tai?

Bazinė pensija - tai valstybės nustatytas fiksuotas dydis, naudojamas apskaičiuojant įvairias socialinio draudimo pensijas, tokias kaip senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos. Šis dydis yra svarbus skaičiuojant pagrindinę pensijos dalį, kuri priklauso nuo asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo. Bazinė pensija nėra atskira pensijos rūšis. Tai tik sudedamoji dalis, pagal kurią skaičiuojamos įvairios socialinio draudimo išmokos.

2026 m. bazinis pensijos dydis Lietuvoje (tiksliau, bazinis socialinio draudimo pensijų dydis ir vienišo asmens išmokos dydis) augs iki 46,46 euro, o tai yra 9,9% daugiau nei 2025 m., o tai reikšmingai didins pensijas, vidutinei senatvės pensijai pakylant apie 80-90 eurų, iki maždaug 750-810 eurų.

Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų palyginimai

Bazinės pensijos ypatybės:

• Yra fiksuotas dydis, nepriklausomas nuo atlyginimo.
• Apskaičiuojant pensiją, bazinė pensija dauginama iš asmens sukaupto socialinio draudimo stažo koeficiento.
• Užtikrina minimalų pensijos lygį asmenims, turintiems reikiamą socialinio draudimo stažą.

Pensijų Rūšys Lietuvoje: Detali Apžvalga

Lietuvos pensijų sistema susideda iš kelių dalių, kurios užtikrina finansinę paramą senatvėje, netekus darbingumo ar netekus maitintojo. Štai pagrindinės pensijų rūšys:

1. Bazinė pensija: Kaip minėta, tai fiksuota suma, naudojama apskaičiuojant kitas pensijas.
2. Papildoma (individualioji) pensijos dalis: Priklauso nuo asmens uždarbio atlyginimo dydžio ir mokėtų įmokų. Kuo didesnis atlyginimas ir daugiau sumokėta įmokų - tuo didesnė individualioji pensijos dalis.
3. Antros pakopos (kaupiamoji) pensija: Kaupiama privačiuose pensijų fonduose. Jos dydis priklauso nuo sumokėtų įmokų dydžio, investavimo rezultatų ir fondo valdymo efektyvumo. Ši pensija nepriklauso valstybės valdomam „Sodros“ fondui.
4. Trečios pakopos pensija (savanoriškas kaupimas): Kaupimas vyksta visiškai savanoriškai ir individualiai pasirinktame pensijų fonde. Dydis priklauso nuo pačių asmenų mokamų įmokų dydžio ir investavimo rezultatų. Valstybė skatina tokį kaupimą taikydama mokesčių lengvatas.

Kas Turi Teisę Gauti Pensiją?

Teisę gauti pensiją, kuri apskaičiuojama pagal bazinę pensiją, turi asmenys, atitinkantys šias sąlygas:

1. Senatvės pensijos gavėjai:
   • Sulaukę pensinio amžiaus (2026-ais metais: 65 metai vyrams ir 65 metai moterims).
   • Turintys būtinąjį socialinio draudimo stažą. Turint trumpesnį stažą, pensija proporcingai mažinama.
2. Netekto dalyvumo (neįgalumo) pensijos gavėjai:
   • Asmenys, kuriems nustatytas netektas dalyvumas (nuo 0 iki 55 proc. dalyvumo lygio).
   • Turintys minimalų socialinio draudimo stažą, kurio dydis priklauso nuo asmens amžiaus.
3. Našlių ir našlaičių pensijos gavėjai:
   • Mirusio asmens sutuoktinis, kuris sulaukęs senatvės pensijos amžiaus arba turi negalią, gali gauti našlių pensiją.
   • Vaikai (našlaičiai) iki 18 metų (arba iki 24 metų, jei mokosi) turi teisę gauti našlaičių pensiją.

Taigi, teisę į bazinę pensiją (tiksliau - pensiją, kuri apskaičiuojama pagal bazinę pensiją) suteikia pakankamas socialinio draudimo stažas ir atitinkamos gyvenimo aplinkybės (amžius, netektas dalyvumas, našlystė ar našlaitystė).

Kur Kreiptis, Jei Norite Sužinoti, Ar Jums Priklauso Bazinė Pensija?

Jei norite išsiaiškinti, ar jums priklauso pensija (apskaičiuojama naudojant bazinę pensiją), tai galite padaryti keliais būdais:

1. Prisijunkite prie savo asmeninės paskyros per „Sodros“ elektroninę sistemą: www.sodra.lt. Skyriuje „Mano socialinio draudimo stažas“ bus nurodyta, kokį stažą sukaupėte.
2. Patikrinkite prognozuojamą pensijos dydį: Toje pačioje „Sodros“ paskyroje galite matyti, kokia preliminari jūsų senatvės ar kita pensija būtų skaičiuojama šiuo metu.
3. Konsultuokitės tiesiogiai su „Sodra“:
   • Jei abejojate, galite susisiekti su „Sodros“ specialistais telefonu 1883 (trumpasis numeris Lietuvoje).
   • Galite kreiptis į artimiausią „Sodros“ skyrių, kur specialistai suteiks jums visą išsamią informaciją.
4. Pateikite prašymą:
   • Jeigu jau esate sulaukęs pensinio amžiaus, kreipkitės tiesiogiai į „Sodrą“ per elektroninę sistemą arba atvykite į artimiausią skyrių.
   • Prašymą galite pateikti ir internetu prisijungę prie „Sodros“ portalo.

Duomenys, kuriuos jums reikės pateikti:

• Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (atvykstant į artimiausią skyrių).
• Informacija apie sukauptą stažą ir pajamas (dažniausiai „Sodra“ turi šiuos duomenis, bet verta juos žinoti ir patiems).

Naudingos Nuorodos:

• Prisijungimas prie „Sodros“ paskyros: www.sodra.lt
• Pensijų skaičiuoklė: [Sodros pensijų skaičiuoklė]

II Pensijų Pakopa: Svarbūs Aspektai

II pensijų pakopa tapo lankstesnė, todėl ir toliau išlieka patikimu būdu pasirūpinti papildomomis pajamomis ateičiai. Galutinį sprendimą, kaupti ar nekaupti pensijai, be abejonės, priimate jūs. Tačiau svarbu prisiminti, kad skubėti nereikia. Nuspręsti, ką daryti toliau, turite laiko iki pat 2027 m. pabaigos.

Kartą per visą kaupimo laikotarpį galite atsiimti iki 25 % sukauptos sumos, tačiau ne daugiau, nei esate įmokėję savo lėšų. Jei svarstote dalinai ar visiškai pasitraukti iš II pensijų pakopos, įvertinkite, kaip šie sprendimai paveiks Jūsų ateities pajamas.

Sužinokite, kokią įtaką jūsų pensijai gali turėti jūsų sprendimas dėl kaupimo II pensijų pakopoje. Kad rezultatai būtų kuo tikslesni, įveskite realius savo kaupimo duomenis. Skaičiuoklės rezultatai yra orientacinio pobūdžio. Prognozuojamas išmokų iš pensijų fonde sukauptų lėšų dydis nėra garantuojamas.

Jeigu jau kaupiate II pakopos pensijų fonde ir norite kaupti toliau, jums nieko daryti nereikia. Taip, valstybė ir toliau skirs 1,5 % skatinamąją įmoką, skaičiuojamą nuo šalies užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio. Ši įmoka nuolat didėja, 2026 m. ji siekia 33,49 Eur/mėn.

Nuo 2026 m. sausio 2 d. galima vieną kartą per visą kaupimą atsiimti dalį sukauptų pinigų - iki 25 % sukauptos sumos. Tačiau atsiimama suma negali būti didesnė, negu viso kaupimo metu kaupiančiojo asmens - jūsų - įmokėtos lėšos.

Nuo 2026 m. sausio 2 dienos visą sukauptą sumą be jokių mokesčių galima atsiimti, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis.

Šiuo metu gali suaktyvėti sukčiai - siūlyti keisti pensijų kaupimo sutartį skambučiu ar užkalbinę gatvėje. Likite budrūs ir nepasirašykite neaiškių dokumentų bei nesidalinkite asmenine informacija.

Pavyzdžiai, kaip kaupimas II pakopoje veikia

Asmuo	Pradėjo kaupti	Amžius pradžioje	Veiksmai
Jonas	2004	25	Kaupia visą laikotarpį gaudamas vidutinį atlyginimą, kuris kasmet auga 4 %. Pensijų fondas uždirba vidutinę 4 % metinę grąžą.
Petras	2004	15	Nusprendė sustabdyti įmokas 1 metams.
Laura	2026	30	Pradeda kaupti nuo 2026 metų.
Ona	2004	30	Nusprendė vienąkart atsiimti 25 % sukauptos sumos (6 250 Eur). Už tai taikomas 3 % mokestis Sodrai.
Andrius	2004	20	Nusprendė visiškai pasitraukti iš II pakopos. Savo įmokas ir investicinį prieaugį jis atsiima, o valstybės įmokos perkeliamos į Sodros taškus.

tags: #kokia #yra #pensija